- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-241-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-241-115/2011
106.3.; 122.5.;
2011 m. gegužės 5 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-12917-863/2010 pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui A. J. individualiai įmonei dėl skolos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas teismo įpareigoti atsakovą A. J. IĮ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui lizinguotą turtą (penkis soliariumus), taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6128,20 Lt skolos, 2303,47 Lt delspinigių, 2295,13 Lt palūkanų, 7,91 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateiktą ieškinį apmokėjo 213 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (b. l. 7).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir jį grąžino ieškovui. Ieškovui išaiškintina, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindu grąžinti šį ieškinį, ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka, laikantis įstatymo nustatytų bylų teismingumo taisyklių (b.l.34-35).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti prašomo išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo turto vertę, atitinkamai nurodyti pilną ieškinio sumą ir apmokėti visus ieškinio reikalavimus įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. 2010 m. spalio 22 d. byloje gautas ieškovo raštas, kuriame jis nurodė, kad neturi galimybių atlikti turto vertinimą, nes turtas nėra grąžintas ieškovui ir atsakovas nenurodo jo buvimo vietos; taip pat ieškovas nurodė, kad šalis sieja prievoliniai santykiai, todėl pažeistos teisės turi būti ginamos pareiškiant asmeninį, o ne daiktinį ieškinį. Pateikdamas savo samprotavimus apie turtinių ginčų pobūdį, ieškovas prašo teismo nagrinėti jo reikalavimą įpareigoti atsakovą įvykdyti prievolę, t.y. grąžinti turtą, kaip neturtinį reikalavimą, apmokėjus jį paprastuoju (o ne proporciniu, taikomu turtiniams ginčams) žyminiu mokesčiu. Taip pat ieškovas pateikė teismui Mokėjimo nurodymo originalą, kuriuo primokėjo 242 Lt žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad šioje konkrečioje byloje, nutraukęs lizingo sutartis, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti lizingo sutarčių pagrindu perduotą turtą. Sprendimas šio ginčo atveju sukurtų turtines pasekmes, nes jos apibrėžtos ieškinio reikalavimais. Patenkinus ieškinį, atsakovas būtų įpareigotas grąžinti turtą, t. y. turėtų turtinę pareigą, o atmetus ieškinį – būtų panaikinta ieškovo teisė reikalauti perduoti turtą. Jeigu tokio pobūdžio ieškinys yra tenkinamas, teismas priteisia turtą natūra ir sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteistojo turto nėra. Teismas sprendė, kad ieškinyje turi būti nurodyta turto vertė ir atitinkamai – ieškinio suma. Tik ieškovui tinkamai įkainojus ieškinį, teismas gali vertinti ar ieškinys yra apmokėtas tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu ir ar ieškinys yra pareikštas nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Ieškovas per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, nenurodė ieškinio sumos.
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.38-41), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį, perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog ieškovas neturi jokių galimybių atlikti turto vertinimą, nes turtas ieškovui nėra grąžintas. Ieškovas reiškia ne vindikacinį ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, o ieškinį dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, t.y. grąžinti turtą, todėl negali būti taikomas CPK 85 str. 1 d. 2 p. Kai šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, pažeistos teisės turi būti ginamos pareiškiant asmeninį, o ne daiktinį ieškinį. Reikalavimas grąžinti turtą kyla iš šalių sudarytos lizingo sutarties. Atsakovas turėjo tik tokias teises, kurios aiškiai numatytos sutartyje, t.y., minėtą turtą valdyti ir juo naudotis, o nutraukus sutartį pasibaigė turto valdymo ir naudojimosi teisinis pagrindas. Vadovaujasi CK 6.574 str. normomis ir teigia, jog šis reikalavimas, atsižvelgiant į LAT praktiką, negali būti laikomas vindikaciniu ieškiniu, ieškovo reikalavimas turi būti laikomas neturtiniu ir apmokestinamas paprastu žyminiu mokesčiu. Proporcinis mokestis mokamas tik už turtinius reikalavimus. Mano, jog ieškovo reikalavimo patenkinimas neturės įtakos šalių turtinei padėčiai. Jei teismui tenkinus ieškinį, paaiškėtų, kad turto nėra, ieškovas turėtų galimybę į teismą civilinio proceso tvarka dėl turto neišpirktos vertės priteisimo (net ir tuo atveju žyminis mokestis būtų apskaičiuojamas ne nuo turto rinkos vertės, bet nuo neišpirkto turto vertės pagal lizingo sutartį) arba kreiptis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo bei pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Mano, jog reikalavimas grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą yra turtinio pobūdžio ir turi būti apmokestinamas 322 Lt (CPK 80 str. 1 d. 2 p.), žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą (įpareigoti vykdyti prievolę – grąžinti turtą) – 133 Lt, visas šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis – 455 Lt, kuris yra sumokėtas. Nurodo, jog analogiški ieškiniai apmokėti tokiu principu paskaičiuotu žyminiu mokesčiu yra išnagrinėti. Teigia, jog teismai yra saistomas savo pačių sukurtų precedentų.
Apelianto (ieškovo) UAB „Swedbank lizingas“atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Šalies argumentai
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą A. J. IĮ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui lizinguotą turtą (penkis soliariumus), taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6128,20 Lt skolos, 2303,47 Lt delspinigių, 2295,13 Lt palūkanų, 7,91 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti šį ieškinį. Teismas sprendė, kad ieškinyje turi būti nurodyta turto vertė ir atitinkamai – ieškinio suma; nes tik ieškovui tinkamai įkainojus ieškinį, teismas gali vertinti ar ieškinys yra apmokėtas tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu ir ar ieškinys yra pareikštas nepažeidžiant teismingumo taisyklių.
Šalies argumentai
Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog ieškovas reiškia ne vindikacinį ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, o ieškinį dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, t.y. grąžinti turtą, todėl negali būti taikomas CPK 85 str. 1 d. 2 p. Apelianto nuomone, reikalavimas grąžinti turtą kyla iš šalių sudarytos lizingo sutarties, todėl turi būti laikomas neturtiniu ir apmokestinamas paprastu žyminiu mokesčiu.
Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl to, ar ieškinio reikalavimas yra turtinis ar ne.
Pagal galiojančias CPK normas ir susiklosčiusią teismų praktiką, ieškovui tenka pareiga nurodyti sumą, jei ieškinys turi būti įkainotas (CPK 135 str. 1 d. 1p.). Šią pareigą ieškovas įvykdo teismui paduodamame ieškinio pareiškime nurodydamas ieškinio sumą.
CPK 27 str. 1 d. 1 p. nurodyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Taigi, CK numatytais atvejais, ieškinio suma apsprendžia ir civilinės bylos teismingumą konkrečiam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog žyminis mokestis pagal nustatymo būdą gali būti proporcinis ir paprastas. Proporcinis žyminis mokestis yra taikomas esant turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine ieškinio sumos išraiška. Paprastas žyminis mokestis išreiškiamas tikslia suma ir ji nepriklauso nuo ginčo dalyko vertės.
Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (LAT 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, bylos Nr.3K-3-381/2008).
Kolegijos nuomone, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl turto – ieškovo atsakovui lizingo sutartimi suteikto turto grąžinimo, nes, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje konkrečioje byloje, nutraukęs lizingo sutartis, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti lizingo sutarčių pagrindu perduotą turtą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendimas šio ginčo atveju sukurtų turtines pasekmes, nes jos apibrėžtos ieškinio reikalavimais; patenkinus ieškinį, atsakovas būtų įpareigotas grąžinti turtą, t. y. turėtų turtinę pareigą, o atmetus ieškinį – būtų panaikinta ieškovo teisė reikalauti perduoti turtą. Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tokio pobūdžio ieškinio patenkinimo atveju, teismas priteisia turtą natūra ir sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteistojo turto nėra. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys turi būti įkainotas pagal CPK 85 str. 1 d. 2 p.
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pareikštą reikalavimą byloje turtiniu ir įkainotinu (CPK 85 str. 1 d. 2 p.), tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu. Apelianto (ieškovo) UAB „Swedbank lizingas“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apelianto (ieškovo) UAB „Swedbank lizingas“ priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l.50).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12917-863/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (ieškovo) UAB „Swedbank lizingas“ valstybei 2,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.