Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimo, V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas subendrinta galutinę nuobauda - 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) bauda. V. S. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 5 d. 17 val. 40 min., atvykus į jam priklausančias dirbtuves, esančias adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams I. K. ir M. P. trukdė aiškintis įvykio aplinkybes (V. S. galimai vairavo vikšrinį traktorių neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus), atsisakė bendrauti su jais, pasinaudodamas kieme pririštu vilkiniu šunimi pabėgo nuo pareigūno I. K. ir užsirakino dirbtuvių garaže, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų išeiti laukan ir pateikti transporto priemonės, kurią vairavo, registracijos liudijimą ir jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Taip pat V. S. 2016 m. gruodžio 23 d. 20 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), atvykus pas jį į namus policijos pareigūnams L. P. ir M. N. atidarė buto duris jam paaiškinus, kad jis yra paieškomas kaip asmuo vengiantis administracinės atsakomybės ir paprašius jo įsileisti į buto vidų arba atvykti į Šakių rajono policijos komisariatą, V. S. kategoriškai atsisakė tai padaryti, taip pat nesutiko eiti iki tarnybinio automobilio, kad būtų galima surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. S. prašė, panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. S. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., sudėties.Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, neteisingai išaiškino ir pritaikė ATPK materialines ir procesines teisės normas, netinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiką, visiškai netyrė byloje esančių įrodymų. Tuo teismas pažeidė jo teisę į nešališką teismą ir sąžiningą teismo procesąPareiškėjo teigimu, sprendžiant iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir surinktos bylos medžiagos, inkriminuojamas tikėtinas pažeidimas buvo padarytas 2016 m. balandžio 5 d. - kai jis tariamai trukdė aiškintis įvykio aplinkybes, nevykdė nurodymo išeiti į lauką ir pateikti transporto priemonės registracijos liudijimą ir jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Iš šių duomenų darytina išvada, kad procesinis sprendimas šioje byloje už pareiškėjui inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, turėjo būti priimtas iki 2016 m. spalio 5 d., tačiau skundžiamas teismo nutarimas, priimtas tik 2017 m. kovo 24 d., t. y. praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo šio termino.Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokio procesinio dokumento, kuris patvirtintų, kad policijos pareigūnui surašiusiam pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2016 m. balandžio 5 d. jis vairavo vikšrinį traktorių, neturėdamas tam teisės, nebuvo galimybės į tą patį protokolą įtraukti ir pareiškėjo tariamą pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo teigimu, keista ir ta aplinkybė, jog dėl tariamo teisėtų pareigūnų nevykdymo, policijos pareigūnai I. K. ir M. P. rašytinius paaiškinimus pateikė tik 2016 m. rugsėjo 20 d., nors pareigūnų tarnybiniai pranešimai turėjo būti surašyti tą pačią pažeidimo dieną. Atsižvelgiant į tai, kad byla V. S. atžvilgiu, dėl 2016 m. balandžio 5 d. tariamo vairavimo vikšrinio traktoriaus, buvo nutraukta, darytina išvada, kad minėtą dieną jokio administracinio teisės pažeidimo jis nebuvo padaręs ir jokių policijos pareigūnų nurodymų vykdyti neprivalėjo. Pareiškėjo teigimu, ATPK 35 straipsnio numatytas terminas yra naikinamasis ir pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas - administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Pareiškėjo nuomone, vertinant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, o tuo pačiu ir svarstant kaltės klausimą jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, vis tik nėra aišku, kokių konkrečiai teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų V. S. nevykdė ir 2016 m. gruodžio 23 d. Ta aplinkybė, kad dėl sveikatos būkles ( sirgo, turėjo temperatūros) atsisakė vykti į policijos komisariatą, nepatvirtina pareiškėjo piktybiško vengimo vykti į policijos komisariatą. V. S. įsitikinimu, jis turėjo teisę pareikalauti, kad jam būtų atsiųstas šaukimas į policijos komisariatą, kuriame be kita ko, būtų buvę nurodyta kokioje byloje yra kviečiamas ir koks jo statusas.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnai daug kartų, sistemingai, įvairiais būdais bandė iškviesti asmenį protokolo surašymui. Tačiau, į bylą nepateikta šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų: tarnybinių pranešimų, rašytinių paaiškinimų. Policijos pareigūnų tariami vykimai pas pareiškėją į namus bei skambinimai nebuvo užfiksuoti jokiomis priemonėmis. Skelbti pareiškėjo paiešką apskritai nebuvo jokio pagrindo, nes jis niekur nesislapstė. Pareiškėjo manymu, visi teismo metu apklausti policijos pareigūnai jį apkalba, siekiant, kad jis būtų nubaustas administracine tvarka už pažeidimus, kurių nepadarė. P. S. įsitikinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad tyčia nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų vykti kartu su jais į policijos komisariatą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Šakių rajono apylinės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde V. S. neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė administracine tvarka nubaustas V. S., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. S. kaltės padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Dėl 2016 m. balandžio 5 d. inkriminuoto pažeidimo

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog procesinis sprendimas šioje byloje už pareiškėjui inkriminuotą tikėtiną pažeidimą, kuris buvo padarytas 2016 m. balandžio 5 d., turėjo būti priimtas iki 2016 m. spalio 5 d., tačiau skundžiamas teismo nutarimas, priimtas tik 2017 m. kovo 24 d., t. y. praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo šio termino. Pareiškėjo teigimu dėl tariamo teisėtų pareigūnų nevykdymo, policijos pareigūnai I. K. ir M. P. rašytinius paaiškinimus pateikė tik 2016 m. rugsėjo 20 d., nors pareigūnų tarnybiniai pranešimai turėjo būti surašyti tą pačią pažeidimo dieną. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, atmeta juos kaip nepagrįstus.Pažymėtina, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 redakcija)Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymius dėl to, kad 2016 m. balandžio 5 d. V. S. nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo, trukdė jiems aiškintis įvykio aplinkybes, buvo pradėta Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininko M. A. 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniu pranešimu. Institucijos atstovas 2016 m. rugpjūčio 24 d. dalyvavo administracinėje byloje dėl V. S. 2016 m. balandžio 5 d. galimai padaryto pažeidimo ir iš liudytojų I. K. ir M. P. parodymų teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad tą dieną V. S. nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo, trukdė jiems aiškintis įvykio aplinkybes. Institucija, nustačiusi, jog administracinė teisena dėl V. S. veiksmų, numatytų ATPK 187 straipsnio 2 dalyje pradėta tik 2016 m. rugsėjo 6 d. , o administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigiasi 2016 m spalio 5 d., vadovaudamasi ATPK 35 straipsnio 3 dalimi 2016 m. spalio 5 d. nutarimu, administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė iki 2017 m. balandžio 5 d., kadangi V. S. reikalinga surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą ir perduoti bylą nagrinėti teismui (b. l. 15). Kadangi administracinė teisena dėl V. S. veiksmų buvo pradėta tik 2016 m. rugsėjo 6 d., natūralu, jog pareigūnų I. K. ir M. P. tarnybiniai pranešimai buvo pateikti tik 2016 m. rugsėjo 20 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, daro išvadą, kad administracinė nuobauda administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S. už inkriminuojamą pažeidimą, įrodžius jo kaltę, paskirta nepraleidus nuobaudos skyrimo termino, kadangi kaip jau minėta šis terminas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo pratęstas. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog atsižvelgiant į tai, kad byla V. S. atžvilgiu, dėl 2016 m. balandžio 5 d. tariamo vairavimo vikšrinio traktoriaus buvo nutraukta, todėl darytina išvada, kad minėtą dieną jis jokio administracinio teisės pažeidimo nebuvo padaręs ir jokių policijos pareigūnų nurodymų vykdyti neprivalėjo.Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime, jog įvertinus įvykių aplinkybes, dėl kurių V. S. buvo pradėti procesai, konstatuojama, jog neatsižvelgiant į tai, kad įvykiai vyko tą pačią dieną, tai nėra tapatūs veiksmai. Pažymėtina, jog V. S. pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį yra ne dėl tų pačių jo veiksmų, dėl kurių jis buvo traukiamas atsakomybėn byloje Nr. A2.6-396-443/2016 (už 2016 m. balandžio 5 d. vikšrinio traktoriaus vairavimą). Ir nors teisena pradėta dėl tos pačios dienos įvykio, tačiau dėl veiksmų, kuriuos pareiškėjas įvykdė po to, kai vairavo vikšrinį traktorių t.y. bendraudamas su pareigūnais, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, tai yra padarė kitą pažeidimą. Tai, kad V. S. atžvilgiu dėl tos pačios dienos įvykio, tik dėl kitų administracinių teisės pažeidimų, administracinė teisena buvo nutraukta, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog V. S. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje t.y. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Nors pareiškėjas, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neigė savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, tvirtindamas, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės yra neteisingos ir jis nuo policijos pareigūnų nesislėpė, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu šie paaiškinimai bei skundo argumentai yra tik nepagrįsta pažeidėjo gynybinė versija. Nors pareiškėjas savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo neigia, tačiau apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pažadėjęs atnešti pareigūnams dokumentus, vėliau pasišalino, teigdamas, jog nesijautė nieko blogo padaręs, tad nenorėjo bendrauti su pareigūnais. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų I. K. ir M. P., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, duotais parodymais, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje pareigūnas I. K. parodė, kad 2016 m. balandžio 5 d. buvo gautas iškvietimas, kad asmuo galimai neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoja traktorių. Su kolega M. P. nuvykus į vietą matėsi, jog važinėja vikšrinis traktorius. Priėjus arčiau matė, kaip vairuotojas išlipo iš transporto priemonės. Jie paprašė jo pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis atsakė, kad jį yra palikęs namuose, dirbtuvėse. Įėjus į jo teritoriją, asmuo staigiai pasuko ir dingo. Jie laukė asmens, tačiau šis taip ir nepasirodė, todėl jis su kolega pradėjo jo ieškoti po patalpas. Po kiek laiko asmeniui išlindus iš ten kur buvo pasislėpęs, pasakė asmeniui, kad sustotų. Tačiau jis nepakluso ir paspruko atgal į garažus ir užrakino duris. Priėjęs prie durų aiškino, kad jis turi vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus ir įspėjo dėl atsakomybės, tačiau asmuo į kalbas nesileido. Jo kolega, taip pat informavo, kad asmuo turi paklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams, tačiau jis to nepadarė. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas pareigūnas M. P., kuris nurodė, jog su kolega I. K. nuvykus nurodytu adresu pagal iškvietimą, jie matė, kaip traktorius važinėja. Privažiavus arčiau, vairuotojas išlipo iš transporto priemonės. Jiems paprašius dokumentų, asmuo sutiko juos atnešti, nes su savimi jų tuo metu neturėjo. Tada jo kolega sekė paskui minėtą asmenį, tačiau jis nuo jo paspruko. Po to jis privažiavo į tą vietą ir padėjo kolegai jo ieškoti. Matė, kaip moteris priėjusi prie vieno garažo, jį užrakino. Tada jie nusprendė padaryti pasalą ir imitavo, kad išvažiavo iš teritorijos. Po to gavo kolegos skambutį, kad grįžtų atgal, nes galima pažeidėjas vėl nuo jo paspruko. Dėl šių įvykių aplinkybių jo kolega I. K. surašė tarnybinį pranešimą. Šią situaciją jis vertino kaip teisėto pareigūnų reikalavimo nevykdymą. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų duotais parodymais teismo posėdžio metu bei jų surašytais tarnybiniais paaiškinimais (b. l. 4, 5), teismui nekilo abejonių dėl liudytojų duotų parodymų objektyvumo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie yra suinteresuoti kaip nors pakenkti pareiškėjui duodant jam nepalankius parodymus ir juos sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio ar dėl nurodytų asmenų atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino liudytojų parodymus ir pagrįstai juos laikė pakankamais įrodymais pažeidėjo kaltei pagrįsti.

Dėl 2016 m. gruodžio 23 d. inkriminuoto pažeidimo

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog vertinant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, tuo pačiu ir svarstant kaltės klausimą pareiškėjui inkriminuojamo teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje padaryme, nėra aišku, kokių konkrečiai teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų V. S. nevykdė ir 2016 m. gruodžio 23 d. Pareiškėjo teigimu, ta aplinkybė, kad dėl sveikatos būkles (sirgo, turėjo temperatūros) atsisakė vykti į policijos komisariatą, nepatvirtina pareiškėjo piktybiško vengimo vykti į policijos komisariatąNagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. 2016 m. gruodžio 23 d. 20 val., (duomenys neskelbtini), atvykus pas jį į namus policijos pareigūnams L. P. ir M. N. atidarė buto duris jam paaiškinus, kad jis yra paieškomas kaip asmuo vengiantis administracinės atsakomybės ir paprašius jo įsileisti į buto vidų arba atvykti į Šakių rajono policijos komisariatą, V. S. kategoriškai atsisakė tai padaryti, taip pat nesutiko eiti iki tarnybinio automobilio, kad būtų galima surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Ir nors V. S. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepripažino, teigdamas, jog dėl sveikatos būkles (sirgo, turėjo temperatūros) atsisakė vykti į policijos komisariatą ir tai nepatvirtina jo piktybiško vengimo vykti į policijos komisariatą, tačiau apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai jį pripažino padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas V. S. padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, pagrįstai rėmėsi byloje surinktais rašytiniais duomenimis iš kurių matyti, kad 2016 m. spalio 26 d. V. S. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), nerastas, jis išvykęs į Kauną, šaukimas jam neįteiktas (b. l. 16); 2016 m. lapkričio 3 d. V. S. namuose taip pat nerastas, šaukimas jam neįteiktas, ten gyvenanti buvusi V. S. sutuoktinė nurodė, kad jis čia registruotas, bet negyvena ir nežino, kur jis yra (b. l. 18); 2016 m. lapkričio 4 d. V. S. namuose vėl nerastas, tuo pačiu adresu gyvenanti jo buvusi sutuoktinė patvirtino, kad V. S. namuose būna retai, kur jis randasi nežino, su juo nebendrauja, o V. S. kaimynas patvirtino, jog V. S. šiuose namuose negyvena, jį matė seniai, kur jis yra nežino (b. l. 20); 2016 m. lapkričio 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl paieškos paskelbimo, Nr. 64-PR2-13527 paskelbta V. S. paieška (b. l. 22). V. S. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo taip pat grindžiama, skundžiamame nutarime aptartais liudytojų A. B., L. P., Č. B., M. N. bei M. A. parodymais, kurie atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas įvykio aplinkybes bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis, kurie sudaro vieningą visumą ir tarpusavyje vieni kitus papildo. Abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių minėtų pareigūnų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, duotais parodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą V. S.. Nors pareiškėjas tiek jį apklausiant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad 2016 m. gruodžio 23 d. policijos pareigūnams atvykus pas jį nesutiko eiti iki tarnybinio automobilio bei atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus, kadangi blogai jautėsi ir turėjo temperatūros. Tačiau iš liudytojų L. P. ir M. N. parodymų matyti, kad pareiškėjas atsisakydamas nueiti iki tarnybinio automobilio, nieko neminėjo apie savo sveikatos būklę, piktybiškai vengė tai padaryti ir išsisukinėjo nuo šaukimo įteikimo. Liudytoja apklausta L. P. parodė, jog V. S. nurodė, kad jis turėtų nueiti iki tarnybinio automobilio protokolo surašymui, tačiau V. S. atsisakė tai daryti. Nurodžius, kad tokiu atveju jam bus įteikiamas raginimas atvykti į policijos komisariatą protokolo surašymui, jis jį priimti atsisakė ir užtrenkė duris. Po to dar jų bendravimas vyko už uždarų durų, tačiau jis liepė jiems trauktis ir pasakė, jog į policiją nevyks ir raginimo atvykti nepriims. Ji informavo V. S., kad yra paskelbta jo paieška, tačiau jis tik pasakė, kad jam šaukimas turėtų būti įteiktas registruotu paštu. Tuo metu V. S. buvo išgėręs, priešiškai nusiteikęs ir agresyvus. Apie tai, kad jis turi temperatūros jis tikrai neminėjo. Iš jo veiksmų buvo galima suprasti, kad jis nenorėjo, jog jie užeitų į jo namus. Patvirtino, kad asmuo tuo metu nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo. Liudytoju apklaustas pareigūnas M. N. taip pat patvirtino tas aplinkybes, jog kartu su kolege L. P. reikalavo, jog V. S. nueitų kartu su jais į policijos tarnybinį automobilį, tačiau jis tai padaryti kategoriškai atsisakė. Bandė įteikti V. S. šaukimą, tačiau jis kategoriškai jį priimti atsisakė ir užtrenkė duris. Patvirtino, jog V. S., apie savo sveikatos būklę jokių duomenų nenurodė, tačiau iš išvaizdos neatrodė, kad asmuo yra sergantis. V. S. tik nurodė, kad jis gydosi. Liudytojas patvirtino, kad šio įvykio metu, V. S. nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimų ir nenurodė tam jokių pateisinamų priežasčių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria, skundžiamame nutarime padarytai išvadai, jog yra akivaizdu, kad V. S. ne kartą bendravo su pareigūnais, žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą procesą, į policijos įstaigą atvykti buvo kviečiamas panaudojant įvairias priemones ir nurodant visą informaciją, reikalingą teisėto policijos pareigūno reikalavimo įvykdymui, tačiau piktybiškai vengė priimti šaukimą ir atvykti į komisariatą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog byloje surinktų įrodymų visuma, pakankama daryti pagrįstą išvadą, kad V. S. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Taigi, nors pareiškėjas prašo administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad V. S. nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.