- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-410-935/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04585-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Advokatai
- Nikolajus Voinovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį J. S. atsakomybei vieneriems metams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. S. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 23 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2-3 dalimis, buvo konfiskuotas automobilis Opel Zafira Edition 1.9 CDTI 120, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. S. 2021 m. vasario 13 d., apie 01.02 val., reguliuojamoje Vilniaus-Nepriklausomybės gatvių sankryžoje, Šalčininkų mieste, Šalčininkų rajono savivaldybėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Zafira Edition 1.9 CDTI 120, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, ir A. S. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl A. S. nustatė minimalų baudžiamajame įstatyme numatyto draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą. Nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo, šis terminas yra aiškiai per trumpas.
4. Prokuroras pažymi, kad A. S. padarė šiurkštų KET pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas beveik keturis kartus viršijo leistiną normą. A. S. savo neteisėtais veiksmais kėlė didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek jo dalyvių sveikatai ir net gyvybei. Aplinkybė, kad A. S. veiksmais jokia žala nei turtui, nei kitų asmenų sveikatai nebuvo padaryta, nemenkina jo nusikalstamų veiksmų pavojingumo. Be to, įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad pati veika, t. y. automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.
5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už paminėto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Prokuroro įsitikinimu, nusikaltimą padariusio asmens teisinė padėtis negali būti geresnė nei asmens, kuris padarė panašaus pobūdžio, tačiau mažiau pavojingą teisės pažeidimą (administracinį nusižengimą). Šiuo atveju nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad A. S. turi būti nustatytas baudžiamajame įstatyme numatytas minimalus draudimo vairuoti transporto priemones terminas.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. S. vairuotas automobilis buvo sustabdytas toje vietoje, kurioje ir nakties metu eismas yra intensyvus, A. S. buvo nustatytas 1,54 promilės neblaivumas. A. S. prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau jo parodymai kelia abejonių dėl to, ar jis iš tikrųjų kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, nes savo pasirinktą elgesio variantą A. S. teisina tuo, kad jam būnant darbe, paskambino sutuoktinė, kuri nurodė, jog vaikui pablogėjo sveikata, todėl jį skubiai reikia vežti į Vilnių. A. S. parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, nes neva buvo būtina nuvežti vaiką pas gydytojus. Vis tik tokios aplinkybės negali pateisinti teisės pažeidėjo neteisėto elgesio, tuo labiau, kad vaikas pas medikus galėjo būti nuvežtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nesukeliant pavojaus sau pačiam bei aplinkai.
7. Prokuroras pažymi, kad A. S. tuo metu, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, sąmoningai siekė atitolinti neblaivumo patikrinimą, nes nurodė, jog turi sveikatos problemų, iškvietus medikus, jų pagalbos atsisakė, prašė atsigerti bei pakvėpuoti grynu oru. Be to, A. S. anksčiau yra baustas už KET pažeidimus. Nurodytos aplinkybės turėjo būti įvertintos nustatant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
8. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje akcentuojamas A. S. teistumų nebuvimas, vis tik tai nepaneigia padaryto nusikaltimo pavojingumo ir nesudaro pagrindo A. S. asmeninius interesus iškelti aukščiau visuomenės saugumo intereso.
9. Teismo posėdžio prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
10. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi, be jokių abejonių, baudžiamasis įstatymas net ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui leidžia taikyti įstatyme nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Jokia kita baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis įstatyme nėra nustatyta. Įvertinęs tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių tikslai, nurodyti BK 41 straipsnyje, nesikeičia, t. y. skiriamomis baudžiamojo poveikio priemonėmis iš esmės turi būti siekiama tų pačių tikslų, aišku, atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto specifiką, kaip ir paskyrus asmeniui bausmę.
11. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje ginčas kyla tik dėl to, ar A. S. buvo tinkamai nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo terminas. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, bus vertinama tik tai, ar A. S. buvo tinkamai nustatytas pagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas.
12. BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant, ar nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, ir sprendžiant, koks turi būti nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (jo pobūdį bei laipsnį), kaltininko asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise ir kitas reikšmingas aplinkybes.
13. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas A. S. uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą, atsižvelgė tik į tai, jog A. S. anksčiau nebuvo traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą apsvaigus. Akivaizdu, kad šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje nebuvo neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios tinkamai nustatyti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
14. A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi. Vis tik šios aplinkybės reikšmę mažina A. S. elgesys iš karto po to, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir buvo tikrinamas jo neblaivumas. Iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad A. S. vairuotas automobilis buvo sustabdytas ne vėliau nei 2021 m. vasario 13 d., 00.25 val. (vaizdo įrašas 2021_0213_002616_023), o pirmą kartą patikrinti A. S. neblaivumą policijos pareigūnams pavyko tik 01.02 val. (vaizdo įrašas 2021_0213_005906_034), t. y. praėjus daugiau nei pusvalandžiui po A. S. sustabdymo. Vaizdo įraše 2021_0213_002616_023 yra užfiksuota, kaip policijos pareigūnė klausia, ar A. S. vartojo alkoholį, o šis atsako, jog nevartojo, jo klausiama, ar gali nurodyti savo duomenis (vardą bei pavardę), o jis atsako, kad ne. Savo vardą bei pavadę nurodyti A. S. atsisakė ir vėliau, paaiškindamas, kad tai padarys kitą dieną (vaizdo įrašas 2021_0213_003215_025), policijos pareigūnei paaiškinus, jog A. S. savo duomenis vis tiek turės nurodyti greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (greitojo medicinos pagalba buvo iškviesta A. S. prašymu), šis apie 00.46 val. atsako, kad duomenų nenurodys, nes taip blogai jaučiasi, jog viską pamiršo (vaizdo įrašas 2021_0213_004411_029). Į įvykio vietą atvykus medikams, A. S. pagalbos atsisakė bei apie 00.50 val. greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nurodė savo vardą, pavardę, gimimo datą (vaizdo įrašas 2021_0213_005009_031). Iš byloje esančių vaizdo įrašų taip pat matyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo iki 00.55 val. aiškino, jog negali pasitikrinti neblaivumo, nes labai blogai jaučiasi, negali kvėpuoti, skauda širdį. Vienu metu jis prašė leisti išlipti iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio ir leisti pakvėpuoti, nors tarnybinio policijos automobilio durys, prie kurių jis sėdėjo, dalį laiko buvo visiškai atidarytos, o, kai jos buvo uždarytos, buvo atidarytos kitos automobilio durys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju jokių požymių, kurie leistų daryti išvadą, jog A. S. būklė buvo tokia, kad jis nebūtų galėjęs papūsti į alkotesterį, vizualiai nesimato. Be to, A. S. tuo metu, kai aiškino, jog blogai jaučiasi, sugebėjo išreikšti susirūpinimą daiktų, kurie buvo likę jo automobilyje, likimu, parašyti paduoti mobiliojo ryšio telefono pakrovėją, bendrauti su įvykio vietoje buvusiu pažįstamu asmeniu, ginčytis su policijos pareigūnais. Šios aplinkybės, vertinant kartu su tuo, kad, atvykus greitajai medicinos pagalbai, jis staiga pasijuto „normaliai“ ir atsisakė pagalbos, prisiminė savo asmens duomenis, leidžia daryti išvadą, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo iš tikrųjų savo elgesiu stengėsi atidėti neblaivumo tikrinimą (visuotinai žinoma, kad bėgant laikui alkoholio koncentracija žmogaus organizme, jo nevartojant, mažėja (tokį teiginį akivaizdžiai patvirtina ir A. S. patikrinimo alkotesteriu rezultatų dinamika)) ir tokiu būdu išvengti jam gresiančių teisinių padarinių arba bent palengvinti savo teisinę padėtį.
15. Iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad galiausiai A. S. sutiko pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Vis tik jis nuo 00.54 val. iki 01.02 val. nesugebėjo tinkamai papūsti į alkotesterį, nors policijos pareigūnai jam ne kartą aiškino, kaip tai reikia daryti. A. S. tik po to, kai policijos pareigūnas pasakė, kad tuo atveju, jeigu jis tinkamai nepapūs į alkotesterį, daugiau neblaivumas nebebus tikrinamas, papūtė į alkotesterį taip, kaip jam ne kartą buvo aiškinama anksčiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad A. S. apie aštuonias minutes neatliko veiksmų, kurie nereikalauja nei jokių ypatingų intelektinių, nei fizinių pastangų, dar kartą parodo, jog jis bandė kaip įmanoma ilgiau vilkinti neblaivumo patikrinimą bei tokiu būdu išvengti jam gresiančių teisinių padarinių arba bent palengvinti savo teisinę padėtį.
16. A. S. aiškino, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes jam skubiai reikėjo grįžti namo, kadangi vieną iš jo vaikų, kuriam buvo pakilusi temperatūra, buvo būtina vežti pas gydytoją. Vis tik iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad A. S. nei karto neinformavo policijos pareigūnų, jog jis kažkur skuba, o pristatytas į policijos komisariatą aiškino, kad po to, kai bus paleistas, iš karto vyks į Vilnių dėl kraujo tyrimo atlikimo (vaizdo įrašas 2021_0213_0015921_043). Pastebėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme A. S. nurodė, kad vaikui jau dieną buvo pakilusi temperatūra, o tai reiškia, jog jis galėjo numatyti, kad dėl vaiko sveikatos būklės gali prireikti kreiptis į medikus. Vis tik net ir turėdamas galimybę numatyti tokią tikimybę, A. S., švęsdamas kolegos gimtadienį, vartojo alkoholį ir tokiu būdu mažino savo galimybes, iškilus poreikiui, pasirūpinti savo šeima. Be to, apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta ir tai, kad įvykio dieną greitoji medicinos pagalba vaikui taip ir nebuvo kviečiama. Šios aplinkybės iš tikrųjų kelia abejonių dėl priežasties, kodėl A. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Kita vertus, net ir neginčytinai nustačius faktą, kad A. S. turėjo grįžti namo ir prižiūrėti vaikus, kol jo sutuoktinė pasirūpins sergančiu vaiku, juo nebūtų galima pateisinti nusikalstamų veiksmų. Iš A. S. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad jis savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), vyko iš savo darbo vietos, kuri yra (duomenys neskelbtini). Šias dvi vietas pagal viešai internete skelbiamus duomenis skiria apie 2,2 kilometrų atstumas, kurį asmuo net ir eidamas pėsčias gali įveikti per pakankamai trumpą laiko tarpą. Vis tik šiuo atveju A. S. pasirinko nusikalstamą veikimo būdą, t. y., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste ir tokiu būdu kėlė pavojų tiek sau pačiam, tiek aplinkai. Nusikalstamo elgesio varianto pasirinkimas rodo neatsakingą A. S. požiūrį į naudojimąsi turima teise. Pažymėtina, kad faktą, jog A. S. nusikalstami veiksmai kėlė realų pavojų aplinkai patvirtina liudytojo J. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog A. S. vairuojamą automobilį buvo nutarta sustabdyti po to, kai buvo pastebėta, kad šis automobilis atsitrenkė į pusnį, buvusią dešiniame kelkraštyje, bei vingiavo po kelią (b. l. 48). Aplinkybė, kad A. S., valdydamas automobilį neblaivus, nepadarė turtinės ar neturtinės žalos kitiems asmenims, niekaip nelengvina jo atsakomybės bei neleidžia daryti išvados, kad padarytas teisės pažeidimas yra mažiau pavojingas. Kaip jau buvo minėta, A. S. neteisėti veiksmai kėlė realų pavojų aplinkai. Konstatuotina, jog tuo atveju, jeigu dėl nusikalstamų A. S. veiksmų būtų padaryta žala kitų asmenų turtui, sveikatai ar pan., jam kiltų griežtesnė teisinė atsakomybė pagal atitinkamas normas. Teigti, jog teisės pažeidėjo teisinę padėtį lengvina tai, kad jis nepadarė pavojingesnio teisės pažeidimo, nors tokia tikimybė buvo, nėra pagrindo ir yra nelogiška.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (jo pobūdį bei laipsnį), tiek teigiamai, tiek neigiamai A. S. apibūdinančias aplinkybes, nėra pagrindo tvirtinti, jog jam turėjo būti nustatytas minimalus baudžiamajame įstatyme numatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas, kuris, kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, atitinka minimalų teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, taikomą už mažesnio pavojingumo teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės tikslai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bus efektyviai įgyvendinti A. S. uždraudus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Tokios išvados nekeičia ir tai, kad A. S. vaikai turi kalbos sutrikimų ir privalo kiekvieną dieną lankyti logopedijos centro užsiėmimus, skundžiamu nuosprendžiu buvo konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
18. Esant aptartoms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžio skundžiama dalis yra keistina ir A. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones nustatytinas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, pakeisti ir uždrausti A. S. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.