Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-358-133/2011

2011 m. birželio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, nuteistajam S. S., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, nuteistojo R. R. gynėjui advokatui Algimantui Palijanskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R., nuteistojo S. S. gynėjos advokatės Vitaljos Smolenskienės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo

S. S. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d., ir nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 1 d. (3 epizodai) ir skirtos bausmės :

pagal BK 260 str. 1 d. (2009-09-24) – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 260 str. 1 d. (2009-09-30) – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

pagal BK 260 str. 1 d. (2009-10-08) – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 259 str. 2 d. – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., taikant bausmių apėmimą griežčiausia 2 metų 3 mėnesių bausme apimta arešto bausmė 30 parų bei bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, galutinė subendrinta bausmė S. S. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laiką nuo 2010-01-20 iki 2010-01-21;

R. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., ir skirta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010-01-21 iki 2010-01-22.

Iš S. S. priteista 140,00 (vienas šimtas keturiasdešimt) Lt proceso išlaidų.

Iš R. R. priteista 20,00 (dvidešimt) Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad 2009-09-24, turėdamas tikslą parduoti, automobiliu „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno 0,638 g. baltos spalvos miltelių, turinčių sudėtyje 0,119 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, prie prekybos centro „Hyper Maxima“, adresu Savanorių pr. 255, Kaune, ir apie 15.15 val., šiame automobilyje už 40 Lt sumą neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą liudytojui „Nr. 1“, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Be to, jis, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad 2009-09-30, turėdamas tikslą parduoti, automobiliu „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno ne mažiau kaip 0,676 g. baltos spalvos miltelių, turinčių sudėtyje 0,152 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, prie parduotuvės „Topo centras“, adresu Savanorių pr. 206, Kaune, kur apie 16.25 val., šiame automobilyje už 40 Lt sumą neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą liudytojui „Nr. 1“, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tęsdamas nusikalstamą veiką susitarė susitikti su bendrininku R. R., kuris laikotarpiu nuo 16.40 val. S. S. vairuojamu automobiliu „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Gražinos g. tiksliai nenustatytos vietos, iki parduotuvės „Topo centras“, adresu Savanorių pr. 206, Kaune, neteisėtai gabeno maišelį su baltos spalvos milteliais, turinčiais savo sudėtyje ne mažiau kaip 22 proc. (0,152 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, apie 16.45 val., S. S. iš liudytojo „Nr. 1“ paėmus 40 Lt, o R. R. perdavus liudytojui „Nr.1“ maišelį su psichotropinėmis medžiagomis, bendrais veiksmais išplatino psichotropinę medžiagą.

Be to, S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lieutvos Respublikos LR BK 260 str. 1 d. už tai, kad 2009-10-08, turėdamas tikslą parduoti, automobiliu „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno 0,491 g. baltos spalvos miltelių, turinčių sudėtyje 0,055 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,060 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, prie prekybos centro „Hyper Maxima“, adresu Savanorių pr. 255, Kaune, ir apie 14.30 val., šiame automobilyje už 40 Lt sumą neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą liudytojui „Nr. 1“, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Be to, S. S., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. už tai, kad neturėdamas tikslo platinti, tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,027 g. baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,005 g. metamfetamino, šią psichotropinę medžiagą neteisėtai atgabeno į Aleksų g. 7, Kaune, esantį ūkinį pastatą, ir neteisėtai laikė iki 2010-01-20, 8.20 val., kai atliekamos kratos metu psichotropinė medžiaga buvo rasta ir išimta.

R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad 2009-09-30, turėdamas tikslą parduoti psichotropines medžiagas susitarė susitikti su S. S. ir laikotarpiu iki 16.40 val. S. S. vairuojamu automobiliu „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Gražinos g. tiksliai nenustatytos vietos, iki parduotuvės „Topo centras“, adresu Savanorių pr. 206, Kaune, neteisėtai gabeno maišelį su baltos spalvos milteliais, turinčiais savo sudėtyje ne mažiau kaip 22 proc. (0,152 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, apie 16.45 val., S. S. iš liudytojo „Nr. 1“ paėmus 40 Lt, o R. R. perdavus liudytojui „Nr.1“ maišelį su psichotropinėmis medžiagomis.

Nuteistojo nuomone, teismo išvada dėl kaltės nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais, kadangi bendravimas su policijos samdytu liudytoju ir S. S. negali būti vertinamas kaip išankstinis susitarimas sudaryti daikto pirkimo - pardavimo sutartį. Pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) /LR CK 6.305str./ Bylos medžiaga nustatyta, jog jis su policijos samdytu liudytoju, vėliau tapusiu pirkėju, jokių santykių, jokių susitarimų, jokių pažinčių iki pat įsėdimo į vairuojamą S. S. automobilį neturėjo. Todėl negalėjo įvykti bet koks prekės pirkimo-pardavimo sandoris. Nebuvo ir bendrininkavimo, kaip numato LR BK 24 str dispozicija. Todėl teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad jis buvo prekės pardavėju neatitinka nei byloje surinktų įrodymų, nei faktinės tą dieną tarp minėtų 3-jų asmenų buvusios situacijos. S. S. jokio susitarimo parduoti paminėtą prekę nebuvo. Jam, būnant automobilyje, negalėjo per tokį trumpą laiką susiorientuoti, kokiam tikslui S. S. prireikė miltelių: gal jis buvo skolingas kam, gal buvo artimo jam žmogaus prašymas minėtos prekės, gal kitos priežastys.

Liudytojo nr. 1 parodymai, kad padavė S. S. 40Lt, kuriuos jis perdavė gale sėdinčiam vaikinui, o pastarasis padavė vieną užspaudžiamą polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, neatitinka tikrovės, kad tie pinigai būtų buvę perduoti jam. Pinigus nei anoniminis liudytojas, nei S. S. nėra perdavę, jokių pinigų nematė. Atsineštus miltelius jis perdavė ir apleido automobilį.

Nuteistojo nuomone, tokie įrodymai patvirtina faktą, kad nebuvo jokio išankstinio susitarimo parduoti pas jį (R. R.) namuose laikytą nuo neatmenamo laiko vieną metamfetamino miltelių dozę. Psichotropinių medžiagų verslu nesiverčia, namuose jokių medžiagų nerasta. Todėl nebuvo pagrindo padaryti tiesos neatitinkančią išvadą, jog R. R. su kitais bendrais veiksmais pardavė paminėtą narkotinės medžiagos pakelį.

Gynėjos nuomone, teismo išvada, jog nėra pagrindo S. S. atžvilgiu taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatų, nepagrįsta. Nuosprendyje motyvuota, jog tam nėra įstatyme nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumos, nes nėra nustatyta dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Gynėjos teigimu, be prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažintas provokuojantis nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelį vykdžiusio Liudytojo Nr.l elgesys, kas akivaizdžiai matyti iš byloje esančių 2009-09-30 ir 2009-10-08 užfiksuotų pokalbių stenogramų Nr. 2 ir Nr. 3, kur S. S. aiškiai išreiškia nenorą perparduoti psichotropines medžiagas ir liudytojui duoda telefono numerį asmens, iš kurio gali pats įgyti įstatymo draudžiamą medžiagą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. nusikalstama veika nemotyvuota, kad nusikaltimas padarytas be tikslo pasipelyti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdomas slaptas S. S. sekimas. Pagal byloje esančius šių operatyvinių veiksmų taikymo protokolus akivaizdžiai matyti, kad paskambinus Liudytojui Nr. 1, kaltinamasis vyksta į Gražinos gatvę Kaune, nuperka draudžiamą medžiagą, kurią vėliau perparduoda. Psichotropinėmis medžiagomis S. S. disponavo epizodiškai, nenustatyta savanaudiškų paskatų, versliškumo požymių. S. S. pats vartojo psichotropines medžiagas. 2010-01-20 kratos jo namuose metu buvo rastas nedidelis kiekis - 0,027 g. baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,005 g. metamfetamino, kurią neteisėtai laikė savo reikmėms, be tikslo parduoti. Jo sulaikymo dieną 2010-01-22 organizme rasta metamfetamino ir amfetamino.

Pirmosios instancijos teismas nesigilino į aplinkybes, kuriomis vadovaujantis galima skirti nuteistajam švelnesnę bausmę ir šių aplinkybių nevertino.

Sąlygos skirti švelnesnę bausmę ir išimtinės aplinkybės būtų tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. S. S. išlaiko daugiavaikę šeimą: nedirbančią žmoną E. S., 2010 metais kas mėnesį gavo tik minimalias 247 lt. išmokas vaikams, o 2010 rugpjūčio mėn. papildomai gavo dar 156 lt. paramą mokymo reikmenims įsigyti vyriausiajam sūnui Deividui, turi keturis vaikus, iš kurių mažiausias Einoras gimęs 201102-23.Nuteistasis išlaikė šeimą iš legaliai gautų pajamų: jis dirbo atsitiktinius vidaus apdailos darbus statybose, registruotas darbo biržoje. Šeima gyvena sunkiomis materialinėmis sąlygomis, rūpinasi savo mažamečiais vaikais, juos prižiūri, į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą neįtraukta. Nuteistasis jei bus laisvas, kaip remtinas asmuo, bus priimtas į darbą pagal jo turimą suvirintojo kvalifikaciją. S. S. motina J. S. yra neįgali. Jai 2003-05-09 atlikta dešinės kojos pėdos operacija, pašalinant pusę pėdos, 2006-08-01 atlikta kairės kojos blauzdos amputacija. Nors nuteistojo mama gyvena su seserimi J. S., dėl ypatingų poreikių motiną prižiūri sūnus S. S.. Šiuo metu nuteistojo sesuo J. S. laukiasi kūdikio ir tai dar labiau apsunkina neįgalios motinos priežiūrą. Nėštumo metu J. S. negali sunkiai kelti, o gimus kūdikiui, mamos nebus kam prižiūrėti. Šios aplinkybės pagrindžiamos prie skundo pateikiamais dokumentais.

Gynėjos nuomone, nuteistojo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai bei aukščiau išvardintos kitos, iš esmės išimtinės bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant S. S. laisvės atėmimo bausmės, kas apsaugotų tiek nuteistojo, tiek jo vaikų, žmonos bei motinos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis prarastų galimybę dirbti ir išlaikyti šeimą, prižiūrėti mažamečius vaikus ir neįgalią motiną, t.y. būtų pažeisti šeimos ir kiti socialiniai santykiai. Tad S. S. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimo ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas teisiamajam prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį S. S. ir jo gynėją, prašiusius gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. R. gynėją, prašiusį jo ginamojo skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad R. R. ir S. S. gynėjos apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų R. R. ir S. S. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.).

Nuteistasis R. R. ginčija kaltę, nuteistojo S. S. gynėja nesutinka su jos ginamajam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).

Nuteistojo R. R. apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str., 1 d., nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais, neatitinka tikrovės ir atmestini.

Nors nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde savo kaltę neigia, tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, jog 2009-09-30 po pietų paskambino S. S. ir klausė „ar eitų vieną paimti, ar turi?“, jis pasakė „vienas yra“, tada S. S. privažiavo prie Gražinos g., kuri yra netoli jo gyvenamosios vietos Partizanų g., Kaune. Jis įsėdo į automobilį, kuriame dar kažkas sėdėjo, ir nuvažiavo prie parduotuvės „Topo centras“, kur liudytojui „Nr. 1“ padavė paketėlį su amfetaminu. Kam liudytojas „Nr. 1“ sumokėjo pinigus, nežino, nematė.

Be šių parodymų padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Liudytojo M. D., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, rašytiniais įrodymais - tarnybiniu pranešimu, daiktų, dokumentų pateikimo, tyrimo veiksmų fiksavimo, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, protokolais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, specialisto išvadų duomenimis, kito kaltinamojo, iš dalies ir paties kaltinamojo R. R. parodymais neabejotinai nustatyta, kad R. R., tarpininkaujant S. S., bendrai pardavė liudytojui Nr. 1 paketą su psichotropine medžiaga- metamfetaminu už 40 Lt. ir nors R. R. vienos psichotropinės medžiagos dozės pardavimą vertino kaip pagalbą draugui, tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta tai, kad R. R. suvokė, kad S. S. prašė parduoti psichotropinę medžiagą trečiam asmeniui ir aktyviais veiksmais įvykdė bendro sumanymo dalį, t.y. turėdamas tikslą parduoti, gabeno ir automobilyje perdavė liudytojui Nr.1 maišelį su psichotropinėmis medžiagomis, kai S. S. iš liudytojo Nr. 1 gavo 40 Lt.

Liudytojo M. D. parodymais nustatyta, kad vieno iš susitikimų su S. S. metu, įsigijus vieną paketėlį, buvo nuvykta į kitą vietą prie Gražinos g., kur į automobilį įlipo R. R., kuris pardavė liudytojui „Nr. 1“ narkotikus. Pinigai buvo paduoti S. S., o narkotikus perdavė R. R..

Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais nustatyta, kad buvo atvejis, kai S. S. paklausus ar jis negalėtų parduoti dar 1 g. amfetamino, S. S. pasakė, kad gali parduoti ir iš karto paskambino telefonu. Nuvyko į Gražinos g., kur į automobilį įsėdo lieso kūno sudėjimo jaunuolis apie 20-25 m. amžiaus, ir visi nuvažiavo iki parduotuvės „Topo centras“, esančios Savanorių pr. 206a, Kaune. Padavė S. S. 40 Lt, kuriuos jis perdavė gale sėdinčiam vaikinui, o šis jam padavė vieną užspaudžiamą polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais. 2009 m. spalio mėn. vėl paskambino S. S. ir vėl susitiko prie PC „Hyper Maxima“, esančio Savanorių pr. 255, Kaune. Automobilyje padavė 40 Lt, o S. S. jam padavė vieną užspaudžiamą polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais. S. S. pasakė, kad jeigu dar reikės amfetamino, gali skambinti „Robkei“ ir padiktavo jo telefono numerį. Suprato, kad tai tas pats vaikinas, kurį paėmė Gražinos g. Daugiau S. S. neskambino ir susitikęs nebuvo. Visus kartus pinigus gavo iš policijos pareigūno M. D., kuriam iš karto po susitikimų perduodavo gautus maišelius su baltos spalvos milteliais.

Be to, teismas pagrįstai, kaip R. R. kaltę patvirtinančius įrodymus, be paties kaltinamojo R. R., liudytojų parodymų, įvertino ir kitus įrodymus byloje- nuteistojo S. S. parodymais nustatyta, kad Gražinos g., kur paėmė R. R., ir vėl grįžo prie parduotuvės „Topo centras“, kur R. R. pardavė liudytojui „Nr. 1“ paketėlį ir tada visi išsiskirstė. Pinigus galėjo paimti ir jis, tiksliai neprisimena.

Tarnybiniu pranešimu, daiktų, dokumentų pateikimo, tyrimo veiksmų fiksavimo, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, protokolais pagrįstai nustatyta, kad 2009-09-30 apie 16.25 val. liudytojas Nr. 1, Kaune, prie Savanorių pr. 255, esančio PC „Hyper Maxima“, iš S. S. už 40 Lt įgijo vieną polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais. Po to susitaria dėl dar vieno pirkimo, kartu vyksta paimti S. S. bendrininko. Automobilyje liudytojas Nr. 1 paduoda S. S. 40 Lt, o iš jo bendrininko gauna vieną polietileninį maišelį su milteliais, kurie pagal susitarimą turėjo būti psichotropinė medžiaga amfetaminas. Miltelių sudėtį patvirtino specialisto išvada, o R. R. buvo atpažintas ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu ir nustatyta, kad liudytojas Nr. 1 atpažino R. R. kaip asmenį, kuris, tarpininkaujant S. S., 2009-09-30, pardavė jam polietileninį maišelį už 40 Lt, su viduje esančiais baltos spalvos milteliais, kurie pagal susitarimą turėjo būti psichotropinė medžiaga- amfetaminas. Šių įrodymų visuma nenuginčijamai įrodo, kad R. R., turėdamas tikslą platinti, susitarė su S. S. dėl psichotropinių medžiagų pardavimo ir neteisėtai gabeno maišelį su baltos spalvos milteliais, turinčiais savo sudėtyje ne mažiau 22% psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriuos bendrais veiksmais su S. S. pardavė. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad R. R. padarė BK 260 str.1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Tam, kad veika būtų laikoma baigta, pakanka nors vieno iš straipsnio dispozicijoje numatyto alternatyvaus objektyviosios pusės požymio, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta, kad R. R. gabeno psichotropines medžiagas su tikslu platinti, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ji nepadarė BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, nes nebuvo išankstinio susitarimo parduoti namuose laikytą vieną metamfetamino miltelių dozę ir už ją pinigų nepaėmė, yra visiškai nepagrįstas. R. R. kaltu pripažintas teisingai ir pagrįstai.

Teismas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė bausmes Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, pagrįstai buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų aukštą pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų stadiją, asmenybę, atsakomybes lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. padarymą, įstatymas numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir ši nusikalstama veika priskiriama prie sunkių (BK 11 str. 5 d.) , kadangi straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausia bausmė laisvės atėmimas iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. S. laisvės atėmimo bausmę artimą minimaliai, pagrįstai ir tinkamai įvertino tai, kad nustatyta S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 2009-09-30 nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino tai, kad S. S. laikytinas neteistu, dėl padaryto nusikaltimo gailisi bei įvertino siekį išsaugoti socialinius ryšius su visuomene, šeima. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino ir tai, kad nėra pagrindo S. S. atžvilgiu taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatas, kadangi nėra įstatyme nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumos.

Tai, kad nuteistasis turi 4 vaikus, būtina pagalba jų auginime bei pagalba neįgaliai motinai, nėra pakankamomis aplinkybėmis jas aplinkybių visete laikyti išskirtinėmis. Nuteistasis nedirba, padarė tyčinius baudžiamąjį nusižengimą ir tris sunkius nusikaltimus žinodamas, kad privalo rūpintis savo mažamečiais vaikais bei neįgalia motina, šios aplinkybės neužkirto kelio nusikalstamų veikų darymui, neįtakojo jo veiksmų. Be to, S. S. pats vartoja narkotines medžiagas, kurios kainuoja atitinkamas pinigų sumas. Jokių duomenų, kad dėl ypatingai nepalankių aplinkybių jis būtų buvęs priverstas nusikalsti nenustatyta, veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar vienkartinė – padarytos keturios nusikalstamos veikos, kas rodo, jo veiksmų polinkį į sistemiškumą.

Teisėjų kolegijos nuomone, bausmė S. S. skirta tinkama ir tenkinti gynėjos skundą nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai R. R. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, S. S. atžvilgiu paskyrė bausmę tinkamai ir ją švelninti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad R. R. buvo atiduotas teismui jį kaltinant dviejų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu tik dėl vienos nusikalstamos veikos. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl jo nusikalstamos veikos, padarytos ne vėliau kaip 210-01-19 vertinimo, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo konstatuota, jog jis išteisintinas. Tačiau, nesant šiuo klausimu apeliacinių skundų, nuosprendžio revizuoti šioje dalyje teisėjų kolegija neturi galimybės.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. R. ir nuteistojo S. S. gynėjos Vitalijos Smolenskienės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-09 nuosprendžio atmesti.