Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1198-478/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-07Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-05Kauno apygardos teismas
  3. T-703-810/2014Nutartis · 2014-08-13Kauno apylinkės teismas
  4. T-156-840/2016Nutartis · 2016-03-23Kauno apylinkės teismas
  5. T-588-840/2016Nutartis · 2016-09-01Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2016-09-30Kauno apygardos teismas
  7. T-45-753/2017Nutartis · 2017-01-23Kauno apylinkės teismas
  8. T-2277-548/2019Nutartis · 2019-12-13Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
1S-1198-478/2016
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00326-2008-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
R. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1198-478/2016Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00326-2008-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. liepos 25 d. priimtą nutarimą Nr. 93-496 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus galutine subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2008 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga – 2019 m. liepos 15 d.2016 m. liepos 25 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-496 nutarta taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 37 iki 25 balų ir yra vertinama kaip žema. Be to, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, be to, vis dar išlieka reikšmingi jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai. Todėl, nors R. V. ir daro pažangą, tačiau ji nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.Skunde nuteistasis R. V. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra priimta neįsigilinus į pateiktą medžiagą, paviršutiniškai ir praktiškai ignoruojant ankstesnį lygtinio paleidimo svarstymą. Teismas prieštarauja jo pasirinktam blaivaus gyvenimo būdui, kurį pradėjo vesti visiškai atsisakęs alkoholio vartojimo. Tai patvirtina būrio viršininko surašyta jo charakteristika ir psichologės pateikta išvada. Nuteistojo teigimu, teismas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius surašė identiškus kaip ir ankstesnio svarstymo metu, tačiau tai neatitinka realybės. Praeityje jis nėra padaręs jokio viešosios tvarkos pažeidimo apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Jis yra kartą baustas už vairavimą išgėrus, dėl ko labai gailisi, viso bausmės atlikimo metu jis nėra vartojęs jokių svaiginančių medžiagų. R. V. nesutinka ir su tuo teiginiu, jog būdamas apsvaigęs, jis yra linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, atsiduria rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato. Pažymima, kad bausmės atlikimo metu jis įgijo dvi specialybes, pataisos namuose dirba, yra padengęs visą priteistą civilinį ieškinį. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, dėl nusikaltimo padarymo labai gailisi.Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis R. V. šiuo metu yra faktiškai atlikęs 2/3 paskirtos bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), jis taip pat pagal galimybes vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu Komisijos jam nustatytas rekomendacijas. Atlikus R. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei (25 balai). Tačiau tuo pačiu turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra mažėjanti, nuo paskutinio vertinimo sumažėjo dvylika balų. Todėl konstatuotina, jog R. V. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, tačiau vien to nepakanka norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje dirba, mokėsi Elektrėnų profesinio rengimo centre ir įgijo staliaus bei baldžiaus specialybes. R. V. taip pat yra padengęs jam priteistą civilinį ieškinį. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį, stengiasi rinktis socialiai priimtinus veikimo būdus, laikosi pataisos namuose nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, ką patvirtina ir keturiolika gautų paskatinimų už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors minėtos aplinkybės yra svarbios, tačiau jos nenusveria Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų neigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų.Kadangi R. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, tyčinio, smurtinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą būnant apsvaigus nuo alkoholio ir veikiant kartu su kitais asmenimis, todėl aukštesnysis teismas atkreipia didesnį dėmesį į tuos faktus, kurie leidžia daryti išvadas apie tai, ar pasikeitė nuteistojo požiūris į smurto naudojimą, svaigiųjų gėrimų vartojimą, draugų rato pasirinkimą, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas. Nors pataisos įstaigoje bausmės atlikimo metu nėra užfiksuotas R. V. smurtinis elgesys ar apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau šių problemų sprendimui nuteistasis nededa reikšmingų pastangų. Nuteistojo bylos dokumentuose yra įrodymų, ir pats nuteistasis sutinka, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Iki nuteisimo R. V. nesuprato alkoholio daromos žalos, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu jis yra nusprendęs sumažinti alkoholio vartojimą, tačiau skunde nuteistasis teigia, jog yra visiškai atsisakęs alkoholio vartojimo. Tačiau tokius teiginius aukštesnysis teismas vertina daugiau kaip deklaratyvius, nes R. V. bausmės atlikimo metu nedalyvavo jokiose programose, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija. Jis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“, kas suponuoja išvadą, jog nuteistasis stokoja gebėjimo priimti ir kitų asmenų nuomonę bei patarimus. Nelankstus mąstymas, negebėjimas atpažinti visų turimų probleminių sričių neabejotinai prisideda prie veiksnių, didinančių riziką pakartotinai nusikalsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistajam nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai – polinkis elgtis impulsyviai būnant apsvaigus nuo alkoholio ir neapgalvojant savo veiksmų pasekmes; praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato; impulsyvumas, neapgalvotas elgesys. Pateikta bylos medžiaga liudija, kad šie veiksniai vis dar egzistuoja. R. V. nėra išreiškęs savo pozicijos dėl draugų rato pasirinkimo, t. y. ar jis planuoja ir toliau bendrauti su asmenimis, turinčiais polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų, ar planuoja tokius ryšius nutraukti. Taigi, apygardos teismas negali įvertinti, ar dėl netinkamų draugų įtakos R. V. vėl neatsidurtų rizikingose situacijose. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis sugeba išsikelti tik trumpalaikius tikslus, ilgalaikių tikslų neturi. Bylos medžiaga nėra nustatyta, o skunde nuteistasis taip pat neatskleidžia, ką planuoja veikti gyvenime paleistas lygtinai. R. V. ketina grįžti gyventi pas tėvus, savo šeimos jis nėra sukūręs, apie įsidarbinimo perspektyvas nekalba. Nors pataisos namuose nuteistasis dirba, tačiau aktyviomis darbo paieškomis laisvėje neužsiima. Taigi, R. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka pasyviai, dalyvauja tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, kas nesudaro pagrindo manyti, jog jis yra pasiruošęs tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės. Tai, jog dar yra nemažai sričių, kurias nuteistasis privalo koreguoti, patvirtina ir statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma. Ji tėra keturi balai iš dvidešimt penkių. Taigi, net dvidešimt vieną balą nuteistasis gali mažinti lankydamasis pas specialistus dėl impulsyvaus, smurtinio elgesio kontrolės, konstruktyvių problemų sprendimo būdų paieškos, gyvenimo tikslų ir siekių formulavimo, alkoholio žalos įsisavinimo. Nors skunde R. V. teigia, jog dėl padaryto nusikaltimo gailisi, savo kaltę pripažįsta, tačiau šios aplinkybės buvo reikšmingesnės individualizuojant jam skiriamą bausmę, o šiuo metu aktualesnė jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis R. V. jau pilnai suvokė savo neteisėtus veiksmus ir juos įvertino, apsvarstė ir įvertino jam paskirtos bausmės paskirtį, prasmę, jos tikslą ir toliau gali būti taisomas laisvėje. Priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.Darytina išvada, jog Komisijos nariai pervertino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, konkrečių specialybių įgijimą, darbą bei įvykdytas ankstesnes Komisijos rekomendacijas. R. V. elgiasi taip, kaip privalu elgtis kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo turimas problemines sritis, kurios nėra efektyviai sprendžiamos, todėl nenustačius akivaizdžiai teigiamos nuteistojo elgesio korekcijos, atsisakė tvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimą. Aukštesnysis teismas šiam sprendimui pritaria, todėl R. V. skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika