Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-08-08 · Civilinė byla Nr. 2S-529-544/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-08
Bylos Nr.
2S-529-544/2013
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00337-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Kreditorius
A. D.
Skolininkas
V. D.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-529-544/2013

Teisėjas Rimvydas Žukauskas Proceso Nr. 2-54-3-00337-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.3; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus A. D. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. L2-390-477/2013 pagal kreditoriaus A. D. pareiškimą skolininkui V. D. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Kreditorius pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė priteisti iš skolininko 19000 Lt skolos 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo sumai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai - kilnojamąjį ir nekilnojamąjį skolininko turtą, nes skola yra didelė, skolininkas prievolės nevykdo ilgą laiką, į raginimus atsiskaityti nereaguoja, elgiasi nesąžiningai (b. l. 3).

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2013-05-06 nutartimi kreditoriaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Teismas nurodė, kad kreditorius nepateikė įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad skolininkas yra nemokus, o apsiribota tik deklaratyviu nurodymu, kad skolininkas prievolės nevykdo labai ilgą laiką, į raginimus atsiskaityti geruoju nereaguoja (LR CPK 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.). Kreditorius pareiškime nenurodė prievolės įvykdymo termino, t.y. iki kokio termino skolininkas įsipareigojo grąžinti skolą. Teismas pažymėjo, kad vien pareiškimo pateikimas pats savaime nesuteikia kreditoriui pranašumo skolininko atžvilgiu ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir siekdamas išvengti neproporcingo skolininko teisių suvaržymo, teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (b. l. 5).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo V. D. turtui 19 000 Lt sumai tenkinti visiškai. Nurodo, kad LR CPK 433 str. 3 d. nustatyta, jog prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo įrodymai nepridedami. Jau pats faktas, kad skolininkas neatsiskaito ilgiau kaip aštuonis metus, patvirtina, jog yra grėsmė, kad ir toliau be priverstinio vykdymo nebus atsiskaityta. Be to, ieškinio suma yra didelė, nes ją sudaro net 19 minimalių mėnesinių algų (b. l. 11-12).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkas prašo 2013-05-06 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorius nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tam yra pagrindas, bei duomenys apie skolininko turtą (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). Kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo nei pagrįstas, nei motyvuotas (LR CPK 144 str. 1 d.). Nesant duomenų apie skolininko padėtį bei įrodymų, patvirtinančių grėsmę kreditoriaus turtiniams interesams, teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad yra reali grėsmė, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tvirtino, kad kreditoriui yra įvykdęs visas prievoles, nes pinigai, kurie nurodyti teismui su pareiškimu nepateiktuose skolos rašteliuose, buvo skirti medienai paruošti pagal kitus jų susitarimus. Mediena buvo paruošta ir pristatyta kreditoriui, todėl jis nebegali reikalauti rašteliuose nurodytos sumos (b. l. 28-29).

Atskirasis skundas netenkintinas, o Zarasų rajono apylinkės 2013-05-06 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 144-146 str. nuostatas, nustatė ir įvertino visas ginčijamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Kreditorius šioje byloje pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė priteisti iš skolininko 19 000 Lt skolos 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidas. Zarasų rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kreditorius atskirajame skunde nurodo, kad jis neturėjo pagrįsti savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi LR CPK 433 str. 3 d. nustatyta, jog prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo įrodymai nepridedami. Skolininkas neatsiskaito ilgiau kaip aštuonis metus, pareiškimo suma yra didelė, todėl yra grėsmė, kad ir toliau skolininkas neatsiskaitys. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nepagrįsti.

Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu LR CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka. Pagal CPK 432 straipsnį, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Viena iš tokių atvejų yra CPK XI skyriaus 5 skirsnyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas sprendžia dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas vertina šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui individualiai taikytinus kriterijus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti abiejų šalių teisėtus interesus ir nė vienai iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

Šalies argumentai

Apeliantas teisingai nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog, kai sprendžiamas turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, paprastai preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Tačiau teismas kiekvienu atveju privalo nuspręsti ir įvertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui. Būtent dėl to ieškovas (kreditorius) turi pareigą argumentuotai pagrįsti ir motyvuoti, kad ieškinio suma atsakovui didelė ar kad yra kiti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai. Konkrečiam asmeniui pareikšta turtinio reikalavimo suma vertintina pagal to asmens turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus ir pan. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas. Todėl apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad jis neturėjo pareigos pateikti motyvuoto ir pagrįsto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui. Ieškinio (pareiškimo) pateikimas teismui pats savaime nesuteikia kreditoriui (ieškovui) pranašumo skolininko (atsakovo) atžvilgiu ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. Nagrinėjamu atveju kreditorius pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad skolininkui 19 000 Lt reikalavimo suma, atsižvelgiant į turtinę padėtį, yra didelė ir kad yra grėsmė būsimo, galimai palankaus ir kreditoriui, teismo sprendimo įvykdymui. Iš bylos duomenų matyti, kad, nors apeliantas tvirtina, jog skolininkas ilgą laiką vengia vykdyti prievolę, su juo nebendradarbiauja, elgiasi nesąžiningai, tačiau kreditorius nurodo, kad jis neatsiskaito todėl, kad su kreditoriumi seniai yra atsiskaitęs. Tai, reiškia, kad neatsiskaitoma dėl tarp šalių kilusio ginčo, o ne dėl apelianto nurodomų priežasčių. Siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą yra įtvirtinta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 337 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė