Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens atstovui K. B., K.R. G.

ekspertei J. G.-D.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Kauno skyriaus ieškinį atsakovui Ergo insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, tretysis asmuo R. M., S. T. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas VSDF Kauno skyrius kreipėsi su ieškiniu atsakovui Ergo insurance veikiančiam per Lietuvos filialą, nurodydamas, kad 2008-07-12 Vilniuje, Žirmūnų g. nesureguliuotoje sankryžoje pėsčiųjų perėjoje automobilis Mersedez Benz 312,valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. M. sužalojo pėstįjį S. T.. VPK dėl eismo įvykio kaltu pripažino R. M., kurio įvykio metu vairuojamas automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas 2009-02-17 sprendimu Nr. 8.11-183 S. T. išmokėjo už draudiminį įvykį( nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą). Nuo 2008-07-12 iki 2008-12-09 nukentėjęs buvo laikinai nedarbingas, jam išmokėta 5749,12Lt ligos pašalpa. Nuo 2008-12-09 iki 2009-06-08 jam išmokėta 1698,75Lt periodinė kompensacija ir 2009-08-18 sprendimu Nr. 8.40-1928 išmokėta 2591,52Lt vienkartinė kompensacija. Nuo 2015-12-29 iki 2016-11-30 išmokėta 562,82Eur periodinės kompensacijos. Dėl R. M. kaltės ieškovui padaryta 562,82Eur žala. Atsakovas į ieškovo pretenziją apmokėti žalą nurodė, kad atlieka žalos administravimo procedūrą, sprendimas dar nepriimtas. Ieškovas prašo priteisti 562,82Eur žalą CK 6.290str. pagrindu.

Bylos nagrinėjimo metu šalys palaikė savo argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, ieškovas prašė ieškinį tenkinti, atsakovas prašė ieškinį atmesti.

Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-0154908 dėl KET pažeidimo buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė. 2009-12-14d. ekspertizės akte Nr. EKG 1927/211)11 9o1) konstatuota, kad iki eismo įvykio 2008-07-12 S. T. buvo nustatyta stuburo kaklinės dalies osteochondrozė, spondiliozė, radikulopatija, 3-4 kaklo slankstelių disko prolabacija, būklė po stuburo 6-7 krūtininių slankstelių suspaustinių lūžių, skoliozė 1 laipsnio, dešinio klubo sąnario artrozė ir kt. ligos. Po 2008-07-12 eismo įvykio paūmėjo stuburo krūtininės dalies radikulopatija po buvusio 5 slankstelio lūžimo. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, gydymas siejamas su senos stuburo traumos paūmėjimu. Stuburo krūtininės dalies kompiuterinės tomografijos metu nustatyti 5 slankstelio viršutinės plokštelės sklerozės požymiai rodo seną, daugiau nei 8-24 savaičių pakenkimo terminą, kuris neatitinka nagrinėjamam eismo įvykiui, teismo medicininiam vertinimui nepriskiriami. Teismo posėdžio metu ekspertizę atlikusi ekspertė J. G. D. patvirtino ekspertizės išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus...

CK 6.290str. 1d. nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais yra įskaitomos į atlyginamos žalos dydį. Lietuvos Konstitucinis teismas 2012-04-18 nutarime nurodė, kad socialinio draudimo išmokos gali būti įskaičiuotos į žalos atlyginimą ir išreikalautos iš kaltųjų asmenų išmokančios institucijos naudai. Tokių socialinių išmokų mokėjimas siejamas su asmenų laikinu arba nuolatiniu, visišku ar daliniu nedarbingumu. Minėta aplinkybė eliminuoja arba ženkliau apriboja jiems galimybę patiems gauti reikiamų pajamų pragyvenimui. Šiame nutarime buvo konstatuota ir tai, kad CK 6.290str. 1d. nurodytos išmokos yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme). Taigi ieškovo trečiam asmeniui išmokėta nedarbingumo kompensacija patenka į mokėtinų periodinių draudimo išmokų nukentėjusiam dėl draudiminio įvykio, dėl kurio pasisakė konstitucinis teismas, sąrašą. Vadinasi, ieškovas turi reikalavimo teisę pagal CK 6.290str. nuostatas į išmokėtų periodinių išmokų susigrąžinimą tiek iš kaltojo asmens, tiek iš jo draudiko.

Vertinant, kurias sumokėtas sumas dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo subrogacijos pagrindu galima išreikalauti iš atsakingo dėl tokių pasekmių atsiradimo asmens draudiko, turi būti sistemiškai analizuotinas žalos atlyginimo instituto teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti teismų praktika. Šią pareigą turi ir atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikas, jeigu žala padaryta kaltais jo draudėjo veiksmais. Draudiko atsakomybė ribojama jo prisiimama draudimo rizika, taip pat bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, ji negali būti didesnė, nei paties atsakingo už žalą asmens atsakomybė(CK 6.257str.).

Pažymėtina, kad asmens sveikatos pablogėjimą ir jo nulemtą darbingumo sumažėjimą gali lemti įvairios priežastys. Viena iš jų-asmens sveikatos sužalojimas dėl trečiojo asmens kaltės.

Atsakovas nesutinka su ieškiniu iš esmės tuo pagrindu, kad nėra pagrįstų įrodymų, jog trečiojo asmens sveikatai padaryta žala ir nedarbingumas susijusios su eismo įvykiu.

Remiantis CK 6.249str. 1d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos(tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. LAT praktikoje yra nurodoma, kad apdraustojo sužalojimo atveju taikomos bendrosios CK 6.249str. žalos atlyginimo nuostatos, pagal kurias atlyginamos asmens negautos pajamos ar patirtos išlaidos, atsiradusios kaip žalą sukėlęs padarinys. Asmens sužalojimo atveju tokias išlaidas sudaro medikamentų, priežiūros, reabilitacijos, prisitaikymo prie aplinkos ir kitos išlaidos, susijusios su asmens sužalojimu ar jo padarinių pašalinimu(LAT CBS teisėjų kolegijos 2013m. lapkričio 29d. nutartis C.B. Nr. 3K-3-620/2013).

LAT praktikoje nurodoma, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos skirtos sužaloto asmens nuostoliams padengti apima ir dėl sužalojimo negautas pajamas, susijusias su sužalojimu patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi. Tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus, atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą(LAT CBS nutartis Nr. 3K-3-620/2013).

Darbingumo netekimas riboja asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2str. 5d. eismo įvykio žala laikoma per įvykį padaryta žala nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam asmeniui ir(ar) neturtinė žala, kuri atsirado vėliau kaip įvyko eismo įvykis.

Įrodinėjimo tikslas byloje yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja(CPK 176str. ). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės(įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177str. 2 ir 3 d. CPK 177str. 2ir3d..Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis(CPK 185str. ).Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę teismas turi nustatyti įrodymo ryšį su byla(įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytos įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Šiuo atveju iš byloje esančios teismo medicinos ekspertizės akto matyti, kad trečiojo nukentėjusiojo asmens 5 krūtininio slankstelio viršutinės dengiamosios plokštelės lūžis negalėjo būti padarytas 2008-07-12 eismo įvykio metu.

LAT praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo(LAT 2011-06-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-277/2011). Byloje svarbios ir kitos nustatytos aplinkybės, visų pirma teisingai atsakovas pastebėjo, jog neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2015-12-29 nukentėjusiam neterminuotai nustatė 30procentų netekto darbingumo, t.y. po 7 metų po 2008-07-12 eismo įvykio. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, nes 2009-01-16 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nutraukė bylą nesant nusikaltimo požymių dėl minėto eismo įvykio. S. T. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi teismui faktiniai duomenys kelia pagrįstų abejonių ar prieš daugiau nei 7 metus eismo įvykio metu S. T. patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas gali lemti pastovų 30procentų dydžio darbingumo netekimą, kuris nustatytas tik 2015-12-29.Sutiktina su atsakovo argumentu, kad tiek iki minimo įvykio, tiek ir po jo nukentėjusysis buvo patyręs įvairių traumų, jis buvo gydęsis nuo įvairių susirgimų, jam buvo diagnozuoti įvairūs sveikatos pakitimai, medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad stuburo krūtininės dalies TH 5 slankstelio pažeidimas yra 2008-07-12 eismo įvykio pasekmė, todėl byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu nukentėjęs patyrė traumą, dėl kurios jam buvo nustatytas 30 procentų netektas darbingumas. Iš bylos medžiagos ir aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog netektas darbingumo nustatymas yra priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu. LAT jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti.Net nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei kilti.

Šiuo atveju vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu spręstina, jog labiau tikėtina, kad ieškovo reikalavimu prašoma priteisti žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su avarijos kaltininko veiksmais, už kuriuos yra atsakingas atsakovas. Tokios išvados teismas priėjo įvertinęs teismui pateiktus įrodymus, ekspertizės išvadą, taip pat abejonę keliančius faktus, jog nedarbingumo netekimas nustatytas praėjus nemažai laiko po įvykio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys dėl 562,82Eur žalos priteisimo nėra pagrįstas bei įrodytas, todėl ieškovo reikalavimas atmestinas.

Kadangi ieškinys visiškai atmestas, todėl ieškovui nėra atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atmestus ieškinį atsakovui priteistina 605Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 268str., 270str.,307str. teismas

nusprendžia:

Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, j.a.k. 188677437, atsakovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, kodas 302912288 naudai 605Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.