Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-564-290/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
AN2-564-290/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01908-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Pažeidėjas
D. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-564-290/2019
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01908-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.4; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarimo jos administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje D. Ž. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji nuo 2019 m. birželio 3 d., 09.00 val. iki 2019 m. spalio 2 d., 11.05 val., (duomenys neskelbtini), savavališkai rekonstravo gyvenamąjį namą – pietrytinėje pusėje pristatytas apie 0,5 m ilgio, 4,15 m pločio ir 5 m aukščio priestatas, taip pat per visą pastato ilgį (apie 12,5 m) apie 3 m paaukštinta stogo dalis bei pakeista stogo konstrukcija, neturint statybą leidžiančio dokumento. Už šį administracinį nusižengimą D. Ž. skirta 1 200 Eur bauda.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) D. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti mažesnę baudą, nei numatyta ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje.

2.1. Skunde nurodo, kad ji neišsisukinėjo ir pripažino, kad įsigijo ½ dalį namo, esančio Kaune, L. Ivinskio g. 30, kuri buvo supuvusi ir netinkama gyventi bei, gavusi kitų namo bendrasavininkų sutikimus, 2019 m. birželio mėnesį pradėjo šio namo dalies rekonstrukciją ir remontą, neturėdama statybos leidimo, nors į architektus dėl namo dalies rekonstrukcijos projekto kreipėsi 2018 m. gegužes mėnesį. Nupirkta namo dalis buvo su išpuvusiomis stogo gegnėmis, kiauru stogu, bendru nesaugiu įėjimu į kelių bendrasavininkų namo dalis. Saugodama savo ir kitų bendrasavininkų (kurių viena senyvo amžiaus ir serganti močiutė) saugumą ir sveikatą, kadangi stogas buvo kiauras ir galėjo aplieti, esant gausiam lietui, elektros instaliaciją, pradėjo namo dalies rekonstrukcijos darbus, dar negavusi statybos leidimo, kad nenukentėtų nei ji, nei kiti bendrasavininkai. Buvo vasaros laikotarpis, nedaug lijo, todėl skubėjo pradėti ir pabaigti namo dalies rekonstrukcijos darbus iki rudens.

2.2. Skunde taip pat nurodo, kad paskirta 1 200 Eur bauda pagal dabartinę jos finansinę situaciją yra tokia didelė ir neįmanoma sumokėti. Ji rekonstrukcijos darbus pradėjo ne iš piktos valios, šį administracinį nusižengimą padarė savo netyčiniais veiksmais, neturėdama pakankamai teisinių žinių, nes jos išsilavinimas yra tik vidurinis. Jai sunku suprasti visus įstatymus, leidimų gavimus, nes pagal kilmę yra lenkė. Ji yra bedarbė, nes negali dirbti dėl sūnaus ligos, kadangi nuolat turi juo rūpintis. Jos pajamos nėra didelės – šiuo metu gyvena iš nekilnojamojo turto, kurį įsigijo su buvusiu vyru kai abu dirbo, nuomos. Taip pat laiku negalėjo sutvarkyti namo dalies rekonstrukcijos statybos leidimo dar ir dėl tos priežasties, kad viena augina du nepilnamečius, mokyklinio amžiaus vaikus, iš kurių vienas turi negalią, jam yra diagnozuota ūminė astma, kiekvienais metais sūnus gydomas sanatorijoje. 2019 m. birželio mėn. sūnus apie mėnesį laiko praleido Abromiškių reabilitacinėje sanatorijoje, kadangi vasarą, pradedant žydėti medžiams, žolynams, įvairioms gėlėms, sūnui paūmėja liga, prasideda baisūs priepuoliai, o ji du kartus per savaitę vyko aplankyti sūnaus sanatorijoje, stebėjo kaip jam sekasi, nes kartu su juo būti negalėjo, kadangi reikia dirbti ir gauti pajamų išlaikyti vaikus. Vaikus augina ir jais rūpinasi viena, nes vaikų tėvas priteisto išlaikymo nemoka, jo įsiskolinimas dabar sudaro daugiau kaip 9 000 Eur. Iš vaiko tėvo kas du mėnesiai iš antstolės kontoros jai pervedami vos 8 arba 10 Eur išlaikymo suma, kuri nepadengia net vaikų maitinimo ugdymo įstaigose kelių dienų išlaidų. Ji kiekvieną dieną turi pasirūpinti ne tik vaikų būtinaisiais, bet ir specifiniais poreikiais. Jei jai bus skirta tokia didelė bauda, ji neturės lėšų sumokėti už sūnui reikalingų vaistų, dėl jo ligos, įsigijimą, tų vaistų, kurie nėra kompensuojami pagal ligos pobūdį. Taip pat neturės galimybės vesti sūnų į procedūras, kurios jam reikalingos dėl ligos, o ligonių kasos tų procedūrų nekompensuoja. Dukra mokosi gimnazijoje, kur reikalinga daug priemonių ugdymui. Dukrai po traumos, kurią patyrė dėl tėvo smurto prieš ją, reikalingos psichologo konsultacijos, lašai akims, akiniai.

2.3. Skunde teigia, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį Valstybinės teritorijų planavimo ir inspekcijos statybos inspekcijos atstovai apsilankė pas ją po kaimyno skundo. Kaimynas jai keršija dėl to, kad po 2019 m. balandžio mėn. išpuolio prieš ją, ji pranešė policijai, kad jis ją sumušė ir sužalojo. Namo dalies rekonstrukcija buvo pradėta 2019 m. birželio mėnesį, tada niekam statybos darbai neužkliuvo, atvirkščiai – visi bendrasavininkai džiaugėsi, kad gavusi neturtinės žalos atlyginimą iš savo buvusio vyro už dukters sužalojimą ir nupirkusi namo dalį, pradėjo remontuoti jau griūvantį namą, kuris buvo nesaugus eksploatuoti. Tik nuteistas už jos sužalojimą ir sumokėjęs teismo priteistą 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kaimynas 2019 m. rugpjūčio pradžioje pranešė apie vykdomus rekonstrukcijos darbus.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus atstovas prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. D. Ž. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 5 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma sumažinti paskirtą baudą, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

6. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

7. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

8. Nagrinėdamas D. Ž. administracinio nusižengimo bylą apylinkės teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas manyti, kad paskiriant D. Ž. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti.

9. Sprendžiant dėl paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo, atsižvelgtina į tai, kad kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo D. Ž. pripažino ir gailėjosi, ji anksčiau nebausta už administracinius nusižengimus, susijusius su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba, numatytus ANK 21 skyriuje (b. l. 23). Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė nėra linkusi piktybiškai daryti šios rūšies administracinius nusižengimus ir šis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Nepaneigta apeliantės versija, kad namo dalis, kurį ji įsigijo, buvo supuvusi ir netinkama gyventi, ir ji, saugodama savo ir kitų bendraturčių saugumą ir sveikatą, negavusi leidimo pradėjo namo dalies rekonstrukcijos darbus. Tai rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas iš esmės nėra piktybinis, pažeidžiantis kitų asmenų teises ir interesus, ar toks, kuriuo būtų siekiama itin savanaudiškų tikslų. Taigi, apygardos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų šios pusiausvyros, todėl anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas atitiktų jai keliamus tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau ji turi būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad D. Ž. viena augina du nepilnamečius vaikus, vaikų tėvas beveik neprisideda prie vaikų išlaikymo ir jais nesidomi, dėl to išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. rugsėjo 1 d. sudarė 8 338,93 Eur (b. l. 25, 27), o vienam iš vaikų nustatytas lengvas neįgalumo lygis (b. l. 26). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad net ir paskyrus D. Ž. minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, tai būtu pernelyg didelė našta, nukentėtų ir nepilnamečių vaikų interesai, taigi tokia nuobauda negali būti laikoma proporcinga D. Ž. padarytam nedidelio pavojingumo ir masto administraciniam nusižengimui. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesne administracine nuobauda, nei numatyta ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 600 Eur bauda bus proporcinga nuobauda D. Ž. padarytam administraciniam nusižengimui ir pakankama administracinei nuobaudai keliamiems tikslams pasiekti.

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, D. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimas keičiamas – už ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, D. Ž. skirtina mažesnė bauda, nei numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, D. Ž. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Jurgis Kiškis