Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Rumunijos Constanta teismo prašymą dėl T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu priimto Rumunijos Constanta teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžio pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. liepos 21 d. gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstas Rumunijos teisingumo ministerijos prašymas dėl Rumunijos Constanta teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio T. M. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Remiantis Rumunijos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, nuoroda į Baudžiamojo kodekso 39 straipsnio 1 dalies b punktą, T. M. paskirta galutinė subendrinta 18 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (6750 dienų), prie griežtesnės 12 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant po trečdalį kitų dviejų bausmių. Į paskirtą bausmę įskaitytos 252 dienos pagal Rumunijos Įstatymo Nr. 254/2013 55¹ straipsnį, bei laikas nuo sulaikymo 2016 m. birželio 30 d. (iki liudijimo išdavimo datos 2022 m. birželio 3 d. tai sudarė 2417 dienų).

Nuosprendis įsiteisėjo priėmus Constanta apeliacinio teismo 2018 m. spalio 5 d. baudžiamąjį sprendimą Nr. 589/P/2018-10-05.

Rumunijos liudijime nurodyta, kad T. M. sulaikytas nuo 2016 m. birželio 30 d., bausmės pabaiga Rumunijoje 2034 m. balandžio 21 d. Pagal išduodančiosios valstybės teisę jis turi teisė būti paleistas prieš terminą arba lygtinai atlikęs ne mažiau kaip tris ketvirtadalius bausmės pagal Rumunijos baudžiamojo kodekso 100 straipsnio 1 dalies a punktą, t. y. 2029 m. rugsėjo 4 d.

Nuteistasis T. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Gherla įkalinimo įstaigoje, Cluj apskrityje, Rumunijoje.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė pripažinti Rumunijos Constanta teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendį ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nurodė, kad viena iš nusikalstamų veikų, t. y. dalyvavimas organizuotoje grupėje, Lietuvos Respublikoje nėra nusikaltimas, todėl ji gali būti būtų pripažinta tik kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o ne kaip atskira nusikalstama veika, kitos dvi veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje (narkotinių medžiagų kontrabanda) ir 260 straipsnio 3 dalyje (Disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų) numatytas nusikalstamas veikas, o galutinė bausmė paskirta tokia pati kaip ir Rumunijos teismo nusosprendžiu, kadangi ji neviršija maksimalaus galutinės subendrintos bausmės dydžio.

Teismo posėdžio metu T. M. gynėja advokatė D. Kisinienė prašė pripažinti Rumunijos Constanta teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendį ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nurodė, kad abi T. M. nusikalstamos veikos disponuojant narkotinėmis medžiagomis atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, už šias veikas paskirtos 12 metų ir 11 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės subendrintinos tokia pačia proporcija kaip ir Rumunijos teismo nusosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą 15 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, prie šios bausmės nepridedant už dalyvavimą organizuotoje grupėje paskirtos 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies, kadangi ši nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nėra nusikaltimas, o yra tik bendrininkavimo forma, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straispnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tenkintinas.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, Rumunija (išduodančioji valstybė) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendžio, kuriuo T. M. nuteistas 6 750 dienų (18 metų 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausme, liudijimą ir kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosprendžio pripažinimo bei likusios bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad yra visos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, būtinos sprendimui dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

T. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje, Lietuvoje. Svarbu ir tai, kad bylos duomenimis, Lietuvoje gyvena nuteistojo šeima. Be to, nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Likusios laisvės atėmimo bausmės dalis yra ilgesnė negu šeši mėnesiai. Akivaizdu, kad nuteistasis Lietuvoje turi stiprių socialinių ryšių, kai tuo tarpu su Rumunijoje be nusikaltimų padarymo fakto ir ten jau atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės jo niekas daugiau nesieja.

Nenustačius pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę bei vadovaujantis BPK 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Rumunijos Constanta teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius, o nuteistasis T. M. perkeltinas bausmės likusios dalies atlikimui į Lietuvos Respubliką.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už atitinkamą veiką. Tuo tarpu straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

Kaip minėta, Rumunijos Constanta teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžiu T. M. nuteistas už tris nusikalstamas veikas:

1) 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Rumunijos baudžiamojo kodekso 367 straipsnio 1 ir 2 dalis už tai, kad prisijungė prie organizuotos nusikalstamos grupės, o vėliau atskirais veiksmais rėmė šią organizuotą nusikalstamą grupuotę. Kaip pažymėta Rumunijos kompetentingos institucijos liudijime, Rumunijos baudžiamojo kodekso 367 straipsnio „Organizuotos nusika1stamos grupės inicijavimas, steigimas ir rėmimas“ 1 dalyje nurodyta - už organizuotos nusikalstamos grupės inicijavimą ar steigimą, prisijungimą prie tokios grupuotės ar jos rėmimą bet kokia forma baudžiama laisvės atėmimu nuo 1 iki 5 metų ir uždraudimu naudotis tam tikromis teisėmis. Rumunijos baudžiamojo kodekso 367 straipsnio 2 dalyje nurodyta - kai už organizuotos nusikalstamos grupės aprėptį patenkantį nusikaltimą įstatymai numato laisvės atėmimą iki gyvos galvos arba laisvės atėmimą ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų ir uždraudimu naudotis tam tikromis teisėmis.

Pirmiausia, pažymėtina, kad dalyvavimas organizuotoje grupėje Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nėra numatytas kaip atskiras nusikaltimas, toks veikimas numatytas tik kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė arba kitą nusikaltimą kvalifikuojanti aplinkybė. Antra, teismas neturi pakankamo pagrindo Rumunijos baudžiamojo kodekso 367 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą nusikaltimą, už kurio padarymą nuteistas T. M., kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnį kaip dalyvavimą nusikalstamame susivienijime. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, tuo tarpu, įvertinus Rumunijos Constanta teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžio turinį, konstatuoti pastovių tarpusavio ryšių tarp T. M. ir kitų grupės asmenų buvimą nėra pagrindo. Taigi T. M. dalyvavimas organizuotojo grupėje pagal Rumunijos baudžiamojo kodekso 367 straipsnio 1 ir 2 dalis nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį kaip kitų nusikaltimų padarymas atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. organizuotoje grupėje, ir už tai bausmė neskiriama.

2) 12 metų laisvės atėmimo bausme pagal Rumunijos baudžiamojo kodekso 35 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį ir Įstatymo Nr. 143/2000 dėl neteisėtos prekybos narkotikais ir vartojimo prevencijos ir kovos su jais 3 straipsnio 1 ir 2 dalis už tai, kad bendrininkavo vykdant tarptautinę didelės rizikos narkotikų gabenimo nusikaltimą tęstine forma. Vėlgi kaip pažymėta Rumunijos kompetentingos institucijos liudijime, Rumunijos baudžiamojo kodekso 35 straipsnio „Tęstinio ir sudėtingo nusikaltimo vienovė“ 1 dalyje nurodyta – nusikaltimas tęsiamas, kai asmuo skirtingais laiko intervalais, bet įgyvendindamas tą patį nutarimą ir tam pačiam pasyviam subjektui, padaro veiksmus ar neveikimą, kurie kiekvienas atskirai parodo to pateis nusikaltimo turinį. Rumunijos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta – bendrininkas yra asmuo, kuris tyčia palengvino ar bet kokiu būdu padėjo padaryti baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Rumunijos Įstatymo Nr. 143/2000 dėl neteisėtos prekybos narkotikais ir vartojimo prevencijos ir kovos su jais 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta – už pavojingų narkotikų įvežimą ar išvežimą iš šalies, taip pat be teisės įvežimą ar išvežimą baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų ir tam tikrų teisių uždraudimu. Rumunijos Įstatymo Nr. 143/2000 dėl neteisėtos prekybos narkotikais ir vartojimo prevencijos ir kovos su jais 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta – jei faktai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, yra susiję su didelės rizikos narkotikais, už tai gresia laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų ir tam tikrų teisių atėmimas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas Rumunijos teisės aktų nuostatas ir Rumunijos teismo nuosprendžio turinį, teismas sprendžia, kad aptariama T. M. nusikalstama veika Rumunijoje atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – narkotinių medžiagų kontrabanda (tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas), už ką baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų. Kadangi Rumunijos teismo nuosprendžiu už šią nusikalstamą veiką paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė viršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, todėl ši bausmė mažintina iki 10 metų laisvės atėmimo.

3) 11 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Rumunijos baudžiamojo kodekso 35 straipsnio 1 dalį ir Įstatymo Nr. 143/2000 dėl neteisėtos prekybos narkotikais ir vartojimo prevencijos ir kovos su jais 2 straipsnio 1 ir 2 dalis už tai, kad kartu su kitais kaltinamaisiais, išėmę iš specialiai įrengtų konteinerių erdvių 1 082 kilogramus kokaino, jais disponavo siekiant toliau juos gabenti į Vakarų Europos šalis. Vėlgi kaip pažymėta Rumunijos kompetentingos institucijos liudijime, Rumunijos Įstatymo Nr. 143/2000 dėl neteisėtos prekybos narkotikais ir vartojimo prevencijos ir kovos su jais 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta - auginimas, gamyba, eksperimentavimas, gavyba, paruošimas, perdirbimas, tiekimas, pardavimas, platinimas, pristatymas bet kokiomis priemonėmis, išsiuntimas, transportavimas, įsigijimas, pirkimas, laikymas ar kitos operacijos, susijusios su pavojingų narkotikų apyvarta, neteisėtai, baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 7 metų ir tam tikrų teisių uždraudimu. Rumunijos Įstatymo Nr. 143/2000 dėl neteisėtos prekybos narkotikais ir vartojimo prevencijos ir kovos su jais 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta – jei faktai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje turi kaip objektą didelės rizikos narkotines medžiagas, už tai gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 12 metų ir tam tikrų teisių atėmimas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas Rumunijos teisės aktų nuostatas ir Rumunijos teismo nuosprendžio turinį, teismas sprendžia, kad aptariama T. M. nusikalstama veika Rumunijoje atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų), už ką baudžiama laisvės atėmimu nuo 10 iki 15 metų. Kadangi Rumunijos teismo nuosprendžiu už šią nusikalstamą veiką paskirta 11 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje numatytą maksimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, todėl paliktina tokia pati 11 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį paskirta 11 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta tvarka (kaip tai padaryta Rumunijos teismo nuosprendžiu), t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Nors Rumunijos teismo nuosprendžiu prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta po trečdalį švelnesnių bausmių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skirtingai nei Rumunijoje Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse prisijungimas prie organizuotos nusikalstamos grupės bei jos rėmimas nėra nusikaltimas, o yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas laiko galimu prie griežtesnės 11 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti didesnę dalį, t. y. pusę švelnesnės 10 metų laisvės atėmimo bausmės, nustatant galutinę subendrintą 16 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 7 dalyje nustatyto maksimalaus 20 metų galutinės subendrintos bausmės dydžio.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo iš Rumunijos dienos. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytina nuo sulaikymo 2016 m. birželio 30 d. iki liudijimo išdavimo datos 2022 m. birželio 3 d. atlikta bausmė (2417 dienos), taip pat nuo 2022 m. birželio 4 d. iki T. M. perėmimo iš Rumunijos dienos atlikta bausmė.

T. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nors T. M. nuteistas ir už labai sunkų nusikaltimą, o jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė viršija 10 metų, tačiau jis teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, turi mažametę dukrą, dirbo sporto treneriu, todėl, teismo vertinimu, pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę jam skirti atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“,

nutaria:

Rumunijos kompetentingos institucijos prašymą tenkinti.

Pripažinti Rumunijos Constanta teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendį, priimtą Lietuvos Respublikos piliečio T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Suderinti T. M. Rumunijos Constanta teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtą 18 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 4 dalimi ir 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirti jam Lietuvos Respublikoje vykdytiną 16 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo T. M. perėmimo iš Rumunijos dienos.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti nuo sulaikymo 2016 m. birželio 30 d. iki liudijimo išdavimo datos 2022 m. birželio 3 d. atliktą bausmę (2417 dienas), taip pat nuo 2022 m. birželio 4 d. iki T. M. perėmimo iš Rumunijos dienos atliktą bausmę.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui ir nuteistojo T. M. gynėjai advokatei Danutei Kisinienei.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos nuorašą su patvarkymu pateikti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą taip pat išsiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, nuteistajam T. M. ir Rumunijos Constanta teismui (su vertimu į anglų kalbą).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.