Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Olišauskienės komercinės firmos skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja L. Olišauskienės komercinė firma (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas ar atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 1AE-398 sprendimą (toliau – ir Sprendimas), 2) įpareigoti Muitinės departamentą išnagrinėti L. Olišauskienės komercinės firmos skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2023 m. birželio 15 d. Nr. 3KM190384S supaprastinto patikrinimo ataskaitos ir jos išvadų (toliau – ir Ataskaita).

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutikdama su Kauno teritorinės muitinės Ataskaita, kuria pareiškėjai apskaičiuota mokestinė nepriemoka (845,00 Eur importo muito mokestis, 1952,00 ir pridėtinės vertės mokestis), pateikė skundą Muitinės departamentui. Nurodo, kad Muitinės departamentas Sprendimu sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

3. Pareiškėja nurodo, kad Muitinės departamento Sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėja nurodo, kad Muitinės departamentas formaliai pritaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 156 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėja nesutinka su Muitinės departamento Sprendime pateikta nuomone, kad baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos šio mokestinio ginčo situacijos vertinimui. Pareiškėjos nuomone, mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas galimas tik išimtiniais teisės aktuose nustatytais atvejais mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai tinkamai motyvavus savo sprendimą. Šiuo atveju, Muitinės departamento Sprendime tokie motyvai nebuvo nurodyti.

4. Pareiškėja pažymi, kad Kauno teritorinė muitinė, atlikdama mokestinį patikrinimą, savarankiškai įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė naują ginčo automobilių muitinę vertę. Kauno teritorinė muitinė savarankiškai įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją elektroninėse automobilių importo deklaracijose, savarankiškai nusprendė, jog minėtose deklaracijose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilio įsigijimo vertę ir deklaruotų automobilių muitinis įvertinimas turi būti atliktas iš naujo. Pareiškėja skunde taip pat pažymi, kad Kauno teritorinė muitinė savarankiškai vertino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 vykdančios institucijos surinktus duomenis apie automobilių eksporto iš JAV kainas ir kitas aplinkybes. Todėl, pareiškėjos vertinimu, neegzistuoja kliūtys, dėl kurių Muitinės departamentas negalėtų išnagrinėti kilusio mokestinio ginčo.

5. Pareiškėja nurodo, jog Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi, atlikdama mokestinį patikrinimą ir priimdama Ataskaitą, turėjo nustatyti ir pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo papildomai sukurta mokestinė prievolė pareiškėjai. Be to, pareiškėjos teigimu, mokestinį ginčą nagrinėjanti ikiteisminė ginčo institucija turi teisę nustatyti / nenustatyti visų būtinų mokestiniam ginčui išspręsti juridinius faktus ir aplinkybes. Net ir tokiu atveju, jei Kauno teritorinė muitinė nekonstatavo tam tikrų juridinių faktų ar aplinkybių buvimo / nebuvimo, Muitinės departamentas turi kompetenciją nustatyti / nenustatyti juridinio fakto ar aplinkybių buvimo faktą, kadangi būtent šiai institucijai tenka kompetencija spręsti mokestinius ginčus ikiteisminėje ginčo stadijoje.

6. Pareiškėja, pažymi, kad Muitinės departamentas nepagrįstai nesvarstė galimybės sustabdyti pareiškėjos skundo dalies nagrinėjimą. Todėl pareiškėja laiko, kad Muitinės departamento Sprendimas yra formalus. Pareiškėjos vertinimu, tiek Muitinės departamentas, tiek Kauno teritorinė muitinė piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis.

7. Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos.

8. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikaltimo tyrimo 4-oji valdyba (toliau – Lietuvos kriminalinės policijos biuras) atlieka ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje (Sukčiavimas), 220 straipsnio2 dalyje (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje(Apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Anot atsakovo, ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo – pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo/eksporto deklaracijas), juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

9. Atsakovo nurodo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs ir su galimu pareiškėjos dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, susijusiojoje su transporto priemonių įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Todėl, Muitinės departamentas, pasinaudodamas MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, pagrįstai sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Muitinės departamentas taip pat pažymi, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas tikslingas ir dėl tos priežasties, kad muitinė, kaip mokesčių administratorius, neturi galimybės susipažinti su visais dokumentais, duomenimis, esančiais ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei turinčiais tiesioginę įtaką ir skolininkų solidarinei mokestinei nepriemokai. Atsakovo vertinimu, tik išnagrinėjus minėtą baudžiamąją bylą, bus nustatytos aplinkybės, turinčios įtakos mokestiniam ginčui.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu nesutinka ir pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Kauno teritorinė muitinė atsiliepime nurodo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs su galimu pareiškėjos dalyvavimu atliekant nusikalstamą veiką, susijusią su ginčo transporto priemonės įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją, todėl ikiteisminio tyrimo metu patvirtintos ar paneigtos aplinkybės dėl pareiškėjos dalyvavimo galimoje nusikalstamoje veikoje turės tiesioginę įtaką ir mokestiniam ginčui, kurio nagrinėjimas ikiteismine tvarka sustabdytas Migracijos departamento Sprendimu. Nurodo, jog priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo metu nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių (atliktų neteisėtų veiksmų (ne)buvimo, juos atlikusių asmenų) priklauso ir pareiškėjos skundo dėl teritorinio mokesčių administratoriaus supaprastinto patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimo rezultatas, nes centrinis mokesčių administratorius privalo patikrinti skundžiamo teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjos skunde išdėstytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

11. Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 1AE-385, kuriuo sustabdytas pareiškėjos skundo dėl Kauno teritorinės muitinės Ataskaitos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento Tarybos reglamento(ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 48 straipsnio bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių 5 ir 9.3 punkto nuostatomis, atliko supaprastintą pareiškėjos importuotų naudotų transporto priemonių, deklaruotų elektroninėse importo deklaracijose Toliau – ir EID), muitinės vertės teisingumo patikrinimą.

13. Ataskaitoje nurodyta, kad supaprastinto mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog „Autkeva“ vardu Klaipėdos teritorinėje muitinėje išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaravo 7 vnt. naudotų apgadintų transporto priemonių (toliau – TP), importuotų į Sąjungos muitų teritoriją, kurioms buvo įformintos EID. Muitinės departamentas Kauno TM atsiuntė raštą Nr. (1.13 Mr)3BE-3435 (2023-05-02), kuriame nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdyboje (toliau – LKPB SONT-4) atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant TP iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius TP pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų TP vertę. Tarp organizuotos grupės narių buvo įvardinta L. Olišauskienės komercinė firma, kuri iš JAV į Lietuvos Respubliką įvežė apgadintas naudotas TP ir Ataskaitos 1 priede nurodytose EID deklaravo UAB „Autkeva“ vardu žymiai mažesne jų įsigijimo verte, nei šių TP JAV eksporto vertė. Be to, kartu su minėtu raštu buvo pateikta informacija apie ginčo prekių – naudotų TP JAV eksportuotojus, ir gavėjus Lietuvoje. Atsižvelgdama į supaprastinto patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, bei remdamasi papildomai muitinėje gauta informacija ir duomenimis, Kauno TM Ataskaita nepripažino importuotų naudotų TP, Ataskaitos 3 priede 2 skiltyje nurodytomis EID, deklaruotos muitinės vertės, jų muitine verte.

14. Klaipėdos teritorinė muitinė, konstatavusi, kad ši muitinė vertė negali būti nustatyta sandorio vertės metodu pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 str. 1 d. nuostatas. Todėl, nesant galimybės ginčo prekių – importuotų TP, deklaruotos EID, muitinės vertės nustatyti pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 str. 2 d. (a), (b), (c) ir (d) punktus, Kauno TM Ataskaita jų muitinę vertę nustatė vadovaudamasi minėto 74 straipsnio 3 dalyje nurodytu alternatyviu metodu, remdamasi duomenimis, prieinamais importuojančioje šalyje, t. y. naudojant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-14041-20 surinktus ir Muitinės departamento pateiktus duomenimis. Pasikeitus importuotų TP, deklaruotų minėtomis EID, muitinės vertei, Ataskaita buvo apskaičiuota papildoma mokestinė nepriemoka, už kurią skolininkais muitinei buvo pripažinti UAB „Autkeva“ bei pareiškėja.

15. Kauno teritorinė muitinė nusprendė: 1) Nepripažinti importuotų naudotų TP, šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede 2 skiltyje nurodytomis EID, deklaruotos muitinės vertės, jų muitine verte; 2) Pripažinti UAB „Autkeva“ ir L. Olišauskienės komercinę firmą solidariais skolininkais už mokestinę prievolę, apskaičiuotą už importuotas TP, deklaruotas šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede nurodytomis EID. 3) Nustatyti importuotų naudotų apgadintų TP, įformintų šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede nurodytomis EID, muitinę vertę, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 str. 3 d. alternatyviu muitinio įvertinimo metodu, kaip nurodyta šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede, lentelės 7 skiltyje. 4) Perskaičiuoti importuotų TP, įformintų šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede nurodytomis EID, muitinę vertę, importo muitą, PVM apmokestinamąją vertę ir importo PVM (B00), kaip nurodyta šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede. 5) Apskaičiuoti UAB „Autkeva“ ir L. Olišauskienės komercinei firmai už prekes - TP, deklaruotas šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede nurodytomis EID, mokesčių nepriemoką: importo muito (A00) - 845 Eur ir importo PVM (B00) - 1952 Eur skolos atsiradimo datai pagal duomenis, nurodytus šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede, lentelės 3,12,13 skiltyse. 6) Apskaičiuoti ir įtraukti (neįtraukti) į apskaitą UAB „Autkeva“ ir L. Olišauskienės komercinei firmai pagal EID, nurodytas šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede, muito ir PVM delspinigius kaip nurodyta šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 4 priede. 7) Nepradėti baudos skyrimo procedūros iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl UAB „Autkeva“ ir L. Olišauskienės komercinės firmos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jos kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo. 8) Informuoti apie supaprastinto patikrinimo ataskaitą UAB „Autkeva“ ir L. Olišauskienės komercinę firmą.

16. Pareiškėja, nesutikdama su Ataskaita, 2023 m. birželio 19 d. pateikė skundą Muitinės departamentui. Muitinės departamentas 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 1AE-398 pareiškėjos 2023 m. birželio 19 d. skundo nagrinėjimą sustabdė iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20.

17. Muitinės departamentas Sprendime nurodė, kad mokestinis ginčas tarp pareiškėjos ir vietos mokesčių administratoriaus kilo dėl teritorinės muitinės sprendimo nepripažinti ginčo muitinės deklaracijose deklaruotos muitinės vertės bei perskaičiuoti ją remiantis duomenimis, gautais iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) krašto apsaugos departamento.

18. Muitinės departamentas Sprendime konstatavo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-ojoje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant transporto priemones iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų transporto priemonių vertę. Tarp organizuotos grupės narių įvardinta L. Olišauskienės komercinė firma, kuri iš JAV į Lietuvos Respubliką įvežė apgadintas naudotas transporto priemones ir tikrinamose EID deklaravo žymiai mažesne jų įsigijimo verte, nei šių transporto priemonių JAV eksporto vertė. Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, darė išvadą, kad minėtoje baudžiamojoje byloje(ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos šio mokestinio ginčo faktinės situacijos vertinimui ir objektyvaus, pagrįsto sprendimo priėmimui, todėl pareiškėjos skundo nagrinėjimą sustabdė MAĮ 156 straipsnio 1 dalies pagrindu iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje(ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20).

19. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi 2023 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.).

20. Remiantis MAĮ 15 straipsnio 2 dalimi, Muitinės departamentas yra centrinis mokesčių administratorius, administruojantis muitus ir MAĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodytus mokesčius. MAĮ 147 straipsnyje nustatyta, kad mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (toliau – ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas. Pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

21. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad iš Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalies normos matyti, jog mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas, kai ją nagrinėjant yra būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau tokio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos (teismo ar teisėsaugos, užsienio valstybės įstaigos) institucijos kompetencija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006). Taigi Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti. Visų pirma, nuoroda apie juridinio fakto nustatymą reiškia tam tikrų turinčių juridinę reikšmę faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais. Taip pat, analizuojamai teisės normai taikyti yra aktuali ir būtina aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti šioje normoje nurodytą ir turintį mokestinę reikšmę juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006). Antra, tam tikro juridinio fakto buvimas ar nebuvimas turi būti nustatytas ne bet kurios kitos institucijos, tačiau tik minėtoje teisės normoje nurodytos institucijos (teismo, teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos). Tik esant šių dviejų sąlygų visumai ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą. Muitinės departamentas patenka į institucijų sąrašą, nurodytą Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje, todėl turi teisinį pagrindą spręsti mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-932/2008).

22. Kaip matyti iš Ataskaitos, Kauno teritorinė muitinė pareiškėjos supaprastintą mokestinį patikrinimą atliko gavusi Muitinės departamento pavedimą. Muitinės departamentas 2023 m. sausio 13 d. raštu Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 „Dėl importo mokesčių perskaičiavimo“ pavedė Kauno teritorinei muitinei atlikti tyrimą ir priimti sprendimą dėl naudotų transporto priemonių EID deklaruotos muitinės vertės, įvertinant pateiktus duomenis, remdamasis Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. gruodžio 30 d. užduotimi Nr. 38-3-11313, susijusia su skolos apskaičiavimu ir registravimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Muitinės departamentas, duodamas pavedimą atlikti tyrimą, 2023 m. sausio 13 d. rašte Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 nurodė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateikta informacija ir duomenys apie naudotas transporto priemones buvo susisteminti pagal muitinėje 2019 metais įformintas EID. Muitinės departamentas nurodė, kad 2019 metais į Lietuvą naudotas transporto priemones (pagal pateiktus VIN kodus) importavo įvairūs fiziniai ir juridiniai asmenys, tame tarpe ir L. Olišauskienės komercinė firma.

23. Muitinės departamentas Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui, nurodė, kad atliko užklausas į JAV ir Kanados muitinių tarnybas dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 turimų duomenų apie importuotas naudotas transporto priemones patikslinimo ir minėtu raštu patikslintus duomenis perdavė Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Taigi, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė supaprastintą L. Olišauskienės komercinės firmos mokestinį patikrinimą pagal nurodytas EID atliko turėdama Muitinės departamento pavedimą, vykdant Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2020 m. gruodžio 30 d. užduotį – nustatyti valstybei nusikalstama veika padarytą žalą.

24. Byloje ginčo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuras atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 pagal požymius nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (Sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), nėra. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių (įskaitant L. Olišauskienės komercinę firmą) fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo (eksporto) deklaracijas), juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

25. Ataskaitos duomenimis nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė, priimdama Ataskaitą ir apskaičiuodama pareiškėjai importo muito mokestinę nepriemoką, be kita ko, rėmėsi baudžiamosios bylos Nr. 01-1-14041-20 ikiteisminio tyrimo duomenimis bei Muitinės departamento pateikta papildoma informacija, gauta iš JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos. Taigi, pareiškėjos padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais ir todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas. Tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija. Muitinės departamentui kaip centriniam mokesčių administratoriui tokia teisė nesuteikta. Muitinės departamentas, nagrinėdamas mokestinį ginčą, nėra kompetentingas įvertinti surinktus faktinius duomenis, kurie atitinka nusikalstomos veikos požymius ir kuriais grindžiamos pareiškėjai apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Muitinės departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad skundžiamas Muitinės departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl Sprendimą panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti jos skundą dėl Ataskaitos laikytinas išvestiniu, todėl pripažinus Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti pareiškėjos skundą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

27. Proceso dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. Olišauskienės komercinės firmos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.