Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims žinomai netikrus dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendis, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria buvo uždrausta turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims žinomai netikrus dokumentus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2020 m. balandžio 20 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu P. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino, dėl jos padarymo gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. balandžio 20 d. po darbo (dirba UAB (duomenys neskelbtini)) apie 16 val. atvažiavo pas savo pažįstamą J. O., adresu (duomenys neskelbtini), bei paliko savo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai atvyko pas J. O., buvo blaivus, vėliau, maždaug apie 17 val., kartu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. 40 laipsnių stiprumo degtinę, suvartojo ne mažiau 0,5 l, po kurio laiko per buto langus pasižiūrėjo į savo stovintį Volvo automobilį, matė, kad jis buvo blogai pastatytas, t. y. buvo pastatytas ant aikštelėje esančio posūkio. Kadangi jo automobilis yra ilgesnis („universalas“), pamanė, kad jis yra per daug išlindęs, norėjo perstatyti, kad netrukdytų kitiems automobiliams pravažiuoti. Todėl pasiėmė automobilio raktelius, išėjo į lauką, atsisėdo į automobilį, užvedė jį ir aikštelėje bandė jį patraukti. Tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jautėsi gerai, manė, kad tik patrauks automobilį ir grįš atgal į butą, jokių ketinimų išvažiuoti į gatvę neturėjo. Važiuodamas jautė, kad kliudė šalia esantį automobilį Audi A6, tuomet sustojo ir pamatė, kad lengvai įbrėžė automobilio šoną. Po to iškart prie jo priėjo automobilio savininkas, jis šį žino tik iš matymo, kitų duomenų apie šį asmenį negali nurodyti. Jam atlygino padarytą žalą, t. y. davė 200 eurų grynais ir jokių pretenzijų šis jam nepareiškė. Po ko atvažiavo policijos pareigai, kurie užfiksavo eismo įvykį bei nusprendė patikrinti blaivumą, alkotesteris pirmu pūtimu nustatė 2,79 etilo alkoholio koncentraciją, o antrą kartą davus pūsti po maždaug 15 min., buvo nustatyta 2,73 etilo alkoholio koncentracija. Dėl tokių alkotesterio parodymų jis sutinka. Po to pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Nori pasakyti, kad jis policijos pareigūnų nekvietė, kas juos iškvietė, nežino, galimai kaimynai. Dar nori pasakyti, kad teises yra praradęs 2015 metais dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Vairuotojo teisės buvo atimtos 3 metams, 2019 m. gruodžio mėnesį turėjo galimybę iš naujo išklausyti kursus ir gauti vairuotojo pažymėjimą, bet to nepadarė, nes neturėjo laiko, nuolatos dirba, todėl buvo sunku prisitaikyti. Labai gailisi ir patikina, kad ateityje nedarys tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka sumokėti paskirtą baudą, tačiau baudą norės mokėti dalimis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad 2020 m. balandžio 20 d., darbo metu, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. K., šaukiniu V1812, nustatytame patruliavimo sektoriuje, apie 20.26 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo įvyko eismo įvykis, kurio vienas iš dalyvių galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, 2020 m. balandžio 20 d. apie 20.50 val., buvo pastebėtas automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotojas, kuris atėjęs prie automobilio įsėdo į vairuotojo sėdynę. Skubiai priėjus prie automobilyje sėdinčio asmens, paaiškino, kad jis netyčia atsitrenkė į stovintį automobilį. Asmuo paaiškino, kad jis yra P. J., vairuotojas, nebuvo atidus, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje stovinčio automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į automobilio galą. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. J., žinodamas, kad sugadino svetimą turtą, susirado automobilio savininką R. G. ir iki jų atvykimo atlygino žalą. Eismo įvykio metu asmenys nenukentėjo. Patikrinus automobilio Volvo V70 vairuotojo P. J. blaivumą, buvo nustatytas sunkus girtumas, pirmuoju pūtimu 2,79 promilių girtumas, antruoju tikrinimu nustatytas 2,73 promilių girtumas, dėl ko asmuo 20.50 val. buvo sulaikytas. P. J. teigė, kad išgėrė darbe, ką tiksliai vartojo iš alkoholinių gėrimų, nurodyti negalėjo. Jo automobilyje jokios tuščios taros nuo alkoholinių gėrimų pastebėta nebuvo. Automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas saugojimui į (duomenys neskelbtini) esančią saugojimo vietą, jam galima konfiskacija. Sulaikytasis P. J. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, ši teisė yra atimta seniau, terminas suėjęs. Asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 20113577702. Eismo įvykio vietoje filmuota su Body Cam Nr. B0F1EC5EEC92.

Iš esmės identiškos aplinkybės nurodytos policijos pareigūno S. K. 2020 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime.

R. G. 2020 m. balandžio 20 d. paaiškinime nurodė, kad žala atlyginta, neturi pretenzijų. Apgadinęs automobilį vairuotojas jam žalą atlygino.

Iš byloje esančio 2020 m. balandžio 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyti transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas priekinis bamperis, priekiniai valstybiniai numeriai, priekinių valstybinių numerių rėmelis.

2020 m. balandžio 20 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad P. J. iš burnos sklido alkoholio kvapas, elgsena neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti; eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali; patikrinus P. J. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ pirmojo tikrinimo metu 20.50 val. nustatytas 2,79 promilių girtumas, o 21.10 val. – 2,73 promilių girtumas.

Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvitų duomenimis, 2020 m. balandžio 20 d. 20.50 val. P. J. nustatytas 2,79 promilių girtumas, 21.10 val. – 2,73 promilių girtumas. Patikros sertifikatas Nr. 1218674 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2020 m. spalio 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra P. J..

Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimu P. J. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo paskirta 600 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas – atimta teisė vairuoti transporto priemones 27 mėnesiams. Duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą nėra.

BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281¹ str. 2 d.).

Įvertinus anksčiau nurodytų byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, konstatuotina, jog P. J. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, dėl jos padarymo gailėjosi. Kaip matyti iš kaltinamojo P. J. parodymų, 2020 m. balandžio 20 d. po darbo, apie 16 val., atvažiavo pas savo pažįstamą J. O., adresu (duomenys neskelbtini), bei paliko savo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai atvyko pas J. O., buvo blaivus, vėliau, maždaug apie 17 val., kartu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. 40 laipsnių stiprumo degtinę, suvartojo ne mažiau 0,5 l, po kurio laiko per buto langus pasižiūrėjo į savo stovintį Volvo automobilį, matė, kad jis buvo blogai pastatytas, t. y. buvo pastatytas ant aikštelėje esančio posūkio. Kadangi jo automobilis yra ilgesnis („universalas“), pamanė, kad jis yra per daug išlindęs ir norėjo perstatyti, kad netrukdytų kitiems automobiliams pravažiuoti, todėl pasiėmė automobilio raktelius, išėjo į lauką, atsisėdo į automobilį, užvedė jį ir aikštelėje bandė jį patraukti. Tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jautėsi gerai, manė, kad tik patrauks automobilį ir grįš atgal į butą; važiuodamas jautė, kad kliudė šalia esantį automobilį Audi A6, tuomet sustojo ir pamatė, kad lengvai įbrėžė automobilio šoną. Taigi iš P. J. parodymų matyti, kad jis pavartojęs ne mažiau 0,5 l alkoholinio gėrimo – degtinės, suvokdamas, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, nusprendė vairuoti automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl darytina išvada, kad jo veiksmai vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, buvo tyčiniai. Be jo paties prisipažinimo, jo kaltę patvirtina liudytojo S. K. parodymai, kad atvykus į įvykio vietą, 2020 m. balandžio 20 d., apie 20.50 val., buvo pastebėtas automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotojas, kuris atėjęs prie automobilio įsėdo į vairuotojo sėdynę; patikrinus automobilio Volvo V70 vairuotojo P. J. blaivumą, buvo nustatytas sunkus girtumas – pirmuoju pūtimu 2,79 promilių girtumas, antruoju tikrinimu nustatytas 2,73 promilių girtumas, dėl ko asmuo 20.50 val. buvo sulaikytas. Jo kaltę taip pat patvirtina tarnybinio pranešimo duomenys, 2020 m. balandžio 20 d. neblaivumo nustatymo aktas, kiti duomenys, kurie pripažintini įrodymais. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. 2020 m. balandžio 20 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija. Ši kaltinamojo P. J. tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į P. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį P. J. – jauno amžiaus, vedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, be kita ko ir už vairavimą esant neblaiviam, anksčiau teistas vieną kartą. Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam P. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 120 MGL bauda, kuri, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina 80 MGL dydžio bauda (BK 64¹ str.). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis P. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 20 d. 20.50 val. iki 2020 m. balandžio 22 d. 10.13 val. (dvi dienas), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojant BVK 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą bei kaltinamojo išreikštą poziciją dėl baudos mokėjimo, įvertinęs tai, kad objektyvūs duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį nepateikti, paskirtos baudos dydį bei tai, kad asmuo yra dirbantis, sprendžia, kad P. J. nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 12 mėnesių.

Byloje nustatyta, kad P. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kadangi teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta už anksčiau padarytus pažeidimus. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Pažymėtina, kad nors P. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis P. J. pasielgė itin neatsakingai, vairuodamas automobilį, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, jis sukėlė eismo įvykį, savo veiksmais sukeldamas realų pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, padarydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kai kaltinamajam nustatytas net 2,73 promilių neblaivumas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones P. J. taikytina 3 metų laikotarpiui. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Byloje nustatyta, kad automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam P. J., todėl jis, kaip uždraustos veikos priemonė, turi būti konfiskuotas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 23 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – automobiliui Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, apribojant teisę valdyti, naudotis, disponuoti 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. spalio 23 d. Turto saugotoju paskirtas UAB (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 (vieno šimto dvidešimties) MGL, t. y. 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti P. J. 80 (aštuoniasdešimties) MGL, t. y. 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, P. J. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 20 d. 20.50 val. iki 2020 m. balandžio 22 d. 10.13 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta P. J. paskirtos baudos dalis yra 76 (septyniasdešimt šeši) MGL, t. y. 3800 Eur (trys tūkstančiai aštuoni šimtai eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti P. J. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant P. J. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

P. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 23 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.