Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „S.“ ieškinį atsakovui D. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1345-253/2017 uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „S.“ iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirta L. L.. Šioje nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „S.“, kadangi ši bendrovė yra skolinga fondo biudžetui 2 184,78 Eur. Įmonės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas. 2017 m. spalio 2 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Simdovis“ bankroto administratorei buvo perduoti įmonės dokumentai pagal bylų (dokumentų) perdavimo aktą Nr. 2017-01. Iš perduotų dokumentų nustatyta, kad 2015 m. balandžio 2 d. UAB „S.“ iš UAB „U. B.“ įsigijo prekes pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. V04549 už 1 691,44 Eur, priskaitant 355,20 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), iš viso už 2 046,64 Eur. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas D. A. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. V04549 nurodyto turto neperdavė bankroto administratorei, įrodymų kad turtas būtų parduotas arba nurašytas nepateikta. Pagal pateiktą turto likutinės vertės pažymą, turto vertė 2016 m. spalio 31 d., kai įmonė sustabdė veiklą, buvo 846,16 Eur, todėl priskaičius 177,69 PVM, turto vertė iš viso 2016 m. spalio 31 d. buvo 1.023,85 Eur.

Juridinio asmens valdymo organo nariai, nagrinėjamu atveju vadovas, turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 - 4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Toks pats įpareigojimas atsakovui nustatytas ir teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartyje, tačiau, kaip minėta, atsakovas šios savo pareigos neįvykdė. Ieškovės teigimu, dėl tokio atsakovo neveikimo įmonė patyrė žalą. Ieškovė žalos dydžiu laiko neperduotą turtą, kuris buvo įrašytas į bendrovės apskaitą ir tokiu turtu įmonė disponavo. Atsakovas turto neišsaugojo ir administratoriui neperdavė.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokio pobūdžio bylose bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Atsakovas minėtų įrodymų į bylą nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti: neteisėtą neveikimą patvirtina ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, balansas patvirtina įmonei padarytą žalą (nuostolius) ir priežastinį ryšį tarp neteisėto neveikimo ir padarytos žalos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas ieškovės reikalavimą dėl 1 023,85 Eur žalos priteisimo iš atsakovo tenkina visiškai.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 23,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 023,85 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt trijų eurų 85 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 023,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. A. 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660. Apie sumokėtą žyminį mokestį būtina pranešti teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.