Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteista už tai, kad esant Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad ieškovas E. V. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį bendrauja su dukra G. V., gim. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, pasiima dukrą iš V. V. gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir parveža ją į V. V. gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val., šventes – dukros gimtadienį (birželio 9 d.), E. V. gimtadienį (kovo 6 d.), Šv. Velykas (atitinkamai 2 d.), Šv. Kalėdas (gruodžio 25–26 d.), Naujus Metus (gruodžio 31 d.– sausio 1 d.), Tėvo dieną – E. V. bendrauja su dukra tokia tvarka: kas metai Tėvo dienos, savo gimtadienio, poriniais metais dukros gimtadienio išvakarėse 18 val. pasiima dukrą ir, šventei pasibaigus, parveža į V. V. gyvenamąją vietą iki 18 val., neporiniais metais Šv. Velykų išvakarėse 18 val. pasiima dukrą ir šventei pasibaigus (Šv. Velykų antrą dieną) vakare iki 18 val. parveža į V. V. gyvenamąją vietą; poriniais metais per Šv. Kalėdas pasiima dukrą gruodžio 24 d. 18 val. ir šventei pasibaigus (gruodžio 26 d.) vakare iki 18 val. parveža į V. V. gyvenamąją vietą; neporiniais metais gruodžio 31 d. pasiima dukrą 10 val. ryte ir sausio 1 d. vakare iki 18 val. parveža į V. V. gyvenamąją vietą; per vasaros atostogas 14 kalendorinių dienų šalių suderintu laiku dukra praleidžia su tėvu E. V., tyčia nevykdė teismo sprendimo ir 2014-01-03, 2014-01-17, 2014-02-07, 2014-02-21, 2014-03-06, 2014-03-21, 2014-04-04, 2014-04-18, 2014-05-02, 2014-05-16, 2014-06-06, 2014-06-20, 2014-07-04, 2014-07-18, 2014-08-01, 2014-08-15, 2014-09-05, 2014-09-19, 2014-10-03, 2014-10-17 dienomis neleido E. V. bendrauti su dukra G. V., nors buvo antstolio 2014-04-18 raginama vykdyti teismo sprendimą.

Skunde apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisingas, nemotyvuotas, nepagrįstas, teismas nepagrįstai nurodė, kad iš teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog ji (V. V.) iš esmės pripažįsta savo kaltę dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo nevykdymo. Teigia, kad teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje iš esmės nenurodė jokių motyvų, kodėl kaltinamąjį pripažįsta kaltu, nurodė tik abstrakčias frazes.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Taigi BK 245 straipsnio baudžiamojo nusižengimo norma saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Teismo sprendimas yra individualus teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Teismo sprendimas laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys jo turinį, o jo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę tai padaryti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. Taigi traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį, būtina aiškiai identifikuoti asmens pareigų (įpareigojimų, draudimų) pagal teismo sprendimą, kurio nevykdymu jis kaltinamas, turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2013).

Nors nuteistoji V. V. neigia padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, jos kaltę padarius BK 245 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Byloje esanti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo kopija patvirtina, kad šiuo sprendimu nustatyta, jog kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį E. V. bendrauja su dukra savo gyvenamojoje vietoje, pasiima dukrą iš V. V. gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir parveža ją į V. V. gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Šventes – dukros gimtadienį (birželio 9 d.), E. V. gimtadienį (kovo 6 d.), Šv. Velykas (atitinkamai 2 dienos), Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d. –26 d.), Naujus Metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Tėvo dieną E. V. bendrauja su dukra tokia tvarka: kas metai Tėvo dienos, savo gimtadienio, poriniais metais dukros gimtadienio išvakarėse 18 val. pasiima dukrą ir šventei pasibaigus parveža į V. V. gyvenamąją vietą iki 18 val.; neporiniais metais Šv. Velykų išvakarėse 18 val. pasiima dukrą ir šventei pasibaigus (Šv. Velykų antrą dieną) vakare iki 18 val. parveža į V. V. gyvenamąją vietą; poriniais metais per Šv. Kalėdas pasiima dukrą gruodžio 24 d. 18 val. ir šventei pasibaigus (gruodžio 26 d.) vakare iki 18 val. parveža į V. V. gyvenamąją vietą; neporiniais metais gruodžio 31 d. pasiima dukrą 10 val. ryte ir sausio 1 d. vakare iki 18 val. parveža į V. V. gyvenamąją vietą; per vasaros atostogas 14 kalendorinių dienų šalių suderintu laiku, dukra praleidžia su tėvu E. V. (74–76 b. l.).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo E. V. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, jis nurodė, kad buvusi žmona V. V. nevykdo teismo sprendimo, visais įmanomais būdais trukdo jam bendrauti su dukra G. V.. Nurodė, kad nuo sausio iki kovo mėnesio negalėjo su V. V. susisiekti, negalėjo pasiimti vaiko per savo gimtadienį kovo 6 d. Dėl to kovo 7 d. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir VTAS) ir sužinojo naują V. V. telefoną, nes ankstesnį numerį ji buvo pasikeitusi. Paaiškino, kad, nors V. V. jam buvo pasakiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu nuvykęs jis V. V. nerado. Gruodžio mėnesį V. V. jam pasakė, kad nuo liepos mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini). Į gynėjo klausimus nukentėjusysis V. V. atsakė, kad V. V. 2014 m. sausio 3 d. jo į namus arba neįsileido, arba neatsakė į jo žinutę. Paaiškino, kad tuo atveju, jeigu V. V. neatsakydavo į jo žinutę, jis nevažiuodavo. 2014 m. sausio 17 d. V. V. jo neįsileido, 2014 m. vasario 7, 21 d. d. jis V. V. neprisiskambino ir nerado pastarosios jos gyvenamojoje vietoje, V. V. dar kartą buvo pakeitusi gyvenamąją vietą ir gyveno (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo 21 d. V. V. jo neįsileido, 2014 m. balandžio 18 d. jis buvo atvykęs su antstoliu į (duomenys neskelbtini) ir ten pabendravo su dukra, sėdinčia automobilyje, 2014 m. gegužės 2 d. V. V. jam parašė SMS žinutę, kurioje nurodė, kad jis jos nepersekiotų, 2014 m. gegužės 16 d. V. V. jam vaiko nedavė, 2014 m. birželio 6 d. taip pat nedavė vaiko, 2014 m. birželio 20 d. neatsakė į jo žinutę, 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. liepos 18 d. buvo išjungtas V. V. telefonas, 2014 m. rugpjūčio 1 d. jis negalėjo su pastarąja susisiekti, todėl kreipėsi į VTAS, 2014 m. rugpjūčio 15 d. V. V. jam vaiko nedavė, nes buvo išvykusi į Klaipėdą, 2014 m. rugsėjo 5 d. parašė žinutę, kad atostogauja, 2014 m. rugsėjo 19 d. jai nebuvo įmanoma prisiskambinti, į SMS žinutę neatrašė, 2014 m. spalio 3 d. parašė, kad vaiko neduos, 2014 m. spalio 17 d. vaiko nedavė. Priežastis, dėl kurių jam nepavykdavo pasimatyti su dukra, jis visuomet pasižymėdavo (121–122 b. l.).

Liudytoja E. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos VTAS ir žino, kad nevykdomas teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Patvirtino, kad į ją kreipėsi E. V., nurodydamas, kad negali bendrauti su savo vaiku, E. V. prašymu ji kartu su juo vyko į V. V. namus ir ten E. V. bendravo su savo dukra. Tai buvo 2015 m. kovo mėnesį. Pamena, kad E. V. su vaiku bendravo normaliai, vaikas tėvo nebijojo, šnekėjo, žaidė su juo, žaidimo metu netgi davė komandas tėvui. Jos žiniomis, nuo 2014 m. liepos mėnesio vaikas su tėvu visiškai nesimatė. Antrą kartą lankantis V. V. namuose, ji tėvams pasakė, kad vaikas tėvo nebijo ir jos dalyvavimas yra beprasmis (127–128 b. l.).

Liudytojas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos VTAS psichologas L. J. parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis (V. V. ir E. V.) pas jį lankėsi, mergaitės tėvas teigė, kad jam yra ribojamas bendravimas su vaiku. Antrą kartą jis bendravo su tėvais ir su vaiku. Mano, kad mergaitei gali pasireikšti tėvo atstūmimo sindromas, kai mergaitė dėl mamos įtakos gali pradėti neigiamai kalbėti apie tėvą. Tai jau buvo įžvelgusi ir psichologė. Į gynėjo klausimą liudytojas atsakė, kad, jei yra toks sindromas, tai problema yra su mama, o ne su vaiku. Vaiko riboti negalima, yra daroma žala vaikui. Rekomenduojama dirbti su mama, o vaikui nedrausti susitikti su tėvu (128 b. l.).

Nukentėjusiojo parodymus, kad V. V. neleido jam (E. V.) bendrauti su dukra, patvirtina ir antstolės 2014 m. balandžio 22 d. aktas, kuriame užfiksuota, kad 2014 m. balandžio 18 d. kartu su E. V., VTAS vyriausiąja specialiste G. E. ir antstolės V. Š. padėjėja Ž. B. nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), vykdyti teismo sprendimo, grįžusi ir iš automobilio išlipusi V. V. pasakė, kad vaiko neduos (14 b. l.).

Antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys, t. y. SMS žinučių tekstai, taip pat patvirtina, kad 2014 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. birželio 6 d. V. V. atsisakė leisti E. V. bendrauti su dukra G. V. (15–16 b. l.).

Nukentėjusiosios V. V. parodymus, kad G. V. nenori bendrauti su tėvu, jo bijo, paneigia ne tik liudytojų E. P. bei L. J. parodymai, bet ir V. V. adresuotas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos A. L. raštas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. kovo 12 d. nuvykus į V. V. šeimą ir G. V. likus su tėvu dviese, jie abu žaidė, kalbėjosi, G. aktyviai dalyvavo žaidime, pati siūlė įvairias veiklas, klausinėjo, pasakojo, bėgiojo po kambarį. Nors mergaitė prieš tai su tėvu per pusę metų buvo bendravusi tik 30 min. (2015 m. kovo 4 d. vaikų darželyje), ji bendravo drąsiai, betarpiškai, leidosi paimama ant rankų. Atsisveikinus su mergaite, ji pati nubėgo palydėti iki durų. 2015 m. kovo 18 d. nuvykus į V. V. namus, G. V. nuo pat pradžių elgėsi drąsiai, pasisveikino, nusivedė tėvą į kambarį, rodė šuniuką. Valandą tėvas ir vaikas bendravo vieni. Mergaitė elgėsi drąsiai, žaidė, piešė kartu su tėvu. Baigiantis apsilankymui, G. V. atsisveikino, palydėjo iki durų. Minėtame rašte konstatuota, kad mergaitė tėvą pažįsta, su juo bendrauja drąsiai, betarpiškai, todėl tolesnis skyriaus darbuotojo dalyvavimas vaiko ir tėvo bendravime nėra tikslingas (116 b. l.).

Teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad G. V. yra priklausoma nuo mamos būsenos, manytina, kad mamos tvirtinimai apie tėvo baimę yra nepagrįsti, jie labiau atskleidžia mamos nuomonę apie vaiko tėvą, o ne realią dukros būseną. Galima stebėti, kad mergaitė džiaugiasi bendravimu su tėvu, atsižvelgia į jo nuomonę, priima jo patarimus ir nori tęsti su juo veiklą. Mergaitės santykis su tėvu yra emociškai palankus ir teigiamas, tėvo santykis su dukra yra pozityvus, jis yra pasiruošęs įsiklausyti į dukros norus bei poreikius ir atitinkamai reaguoti, su ja bendrauja šiltai, ramiai. Manytina, kad tėvo maksimalus bendravimas su dukra ne pakenktų, o paveiktų G. V. asmenybės raidą teigiamai. Įvertinus mergaitės pozityvų santykį su tėvu, neabejotina, kad bendravimas su juo atitinka jos interesus. Remiantis turimais duomenimis, V. V. neužtikrina dukros bendravimo su tėvu ir jo giminaičiais. V. V. tvirtinimas, kad dukra bijo savo tėvo, yra nepagrįstas. Šiuo tvirtinimu V. V. atskleidžia ne G. V., bet savo neigiamą poziciją dukros tėvo atžvilgiu (22–52 b. l.).

Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą akivaizdu, kad nuteistoji V. V., žinodama apie Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą, jo nevykdė. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad nuteistosios kaltė pagrįsta visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertintų įrodymų, nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, todėl sutikti su V. V. skundo argumentais, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nemotyvuotas, grindžiamas tik abstrakčiomis frazėmis, nėra pagrindo.

Kaip teisingai skunde pažymėjo apeliantė, BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Dėl to baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009). Tačiau nagrinėjamu atveju sutikti su tuo, kad teismas nenustatė ar buvo išnaudotos visos civilinio ir administracinio proceso priemonės, taipogi nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą pripažinti V. V. kalta padarius BK 245 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad, nors Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje V. V. už šio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo dalies nevykdymą jau buvo paskirta bauda – po 10 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo išieškotojo E. V. naudai (77–78 b. l.), ji 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinėje byloje buvo nubausta už pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje (82–83 b. l.), tačiau ir toliau piktybiškai nevykdė teismo sprendimo ir neleido E. V. matytis su dukra.

Kartu kolegija pažymi, kad vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistosios V. V. apeliacinį skundą atmesti.