Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, PK-255-119/2014

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-07-30
Bylos Nr.: PK-255-119/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Danutė Mickevičienė
Kaltinamasis: R. K.

Kategorijos

1.2.8.1.1Šmeižimas pagal BK 154 str. 1 d. (BK 154 str. 1 d.)

Bylos Nr. PK-255-119/2014

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00211-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.1.;1.2.8.2.1. (S)

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė,sekretoriaujant Jelenai Frank,dalyvaujant nukentėjusiajam/privačiam kaltintojui R. B.,kaltinamajam R. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Gintarui A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini)Pakruojo rajone, a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas

2007-11-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. 6 mėn. 1 diena laisvės atėmimo, pagal LR BK 284 str. 1 d., 145 str. 2 d. išteisintas,

2010-04-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p., 63 str. 5 d. 1 p. 1 metams laisvės atėmimo, 2014-05-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2010-04-06 nuosprendis – vadovaujantis LR BK 75 str., 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

2011-05-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda,

2012-06-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 5 MGL (650 litų) dydžio bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 154 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 155 straipsnio 1 dalį (3 veikos),

Teismas, išnagrinėjęs bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent:

Jis 2013-04-29 pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamentui dėl R. B. veiksmų, t.y, R. K. pažymėjo, jog R. B. G. pagalbos automobiliu vežioja buitinius daiktus (baldus, buities techniką), t.y., Greitosios medicinos pagalbos stoties tarnybinį automobilį naudoja savo asmeninėms reikmėms, naudojasi tarnybine padėtimi, tokiu savo elgesiu jis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją bei pakirto pasitikėjimą darbovietėje R. B. atžvilgiu.

Apklausus kaltinamąjį, jis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad R. J. pažįsta, gyveno kartu su juo bendrabutyje. Bendraudavo su juo kaip ir su kitais kaimynais. R. J. gyveno pas R. B., ir dėl to, kad R. B. nuomoja butą, buvo pranešta Mokesčių inspekcijai. R. J. yra narkomanas, jis pavogė iš jo (R. K.) daiktus. Jis norėjo viską gražiai išsiaiškinti be policijos, dėl to pradėjo skambinti. Skambino į Greitosios pagalbos stotį dėl vagystės. Po to R. B. parašė ant jo pareiškimą, jam buvo iškelta baudžiamoji byla, bet faktas nepasitvirtino, ir byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Visi R. B. skundai buvo atmesti. Jis tik norėjo atgauti savo daiktus ir tiek, daugiau nieko iš R. B. nenorėjo. Tokio skambučio į R. B. darbovietę, kad jį reikia atleisti iš darbo, nebuvo. R. J. davė R. B. jo telefono numerį, ir R. B. pats jam dažnai skambinėjo. Jis kreipėsi dėl to į policiją. Jis tik skambino dėl daiktų vagystės ir kreipėsi su pareiškimu, kada R. B. paskleidė duomenis apie jo sveikatą. Jis turi ginti savo interesus. 2012-10-05 pateikė skundą ant R.B. G. medicinos pagalbos stočiai. Šito neneigia. Jis gavo atsakymą, jog R. B. gavo pastabą, kad neitų į konfliktus. Buvo apskundęs savivaldybės raštą ir gavo Seimo kontrolierės atsakymą, kad savivaldybė blogai ištyrė ir blogai rado pažeidimų. Savivaldybei taip pat rašė skundą ant R. B., kad jis naudoja tarnybinį automobilį ne darbo reikalais. Žino šitą, nes R. B. buvo atvažiavęs su ta mašina, kai darė jo su juo akistatą. Net pareigūnai buvo nustebę, kad R. B. atvažiavo į komisariatą su greitosios pagalbos automobiliu. Jis nufilmavo su telefonu, užsirašė numerius ir kreipėsi į savivaldybę. Savivaldybė atrašė jam. Informaciją, kad R. B. su tarnybiniu automobiliu vežiojo buitinę techniką ir baldus, jis gavo iš jo kolegų. Ar buvo skambutis į R. B. darbovietę, kad pas jį namuose daroma krata, dabar neprisimena. Dėl šito jo atžvilgiu byla yra nutraukta, jo kaltės nenustatyta. R. B. pats visą provokaciją sudarė, gavo jo telefoną ir pradėjo skambinėti. Niekas R. B. nepersekiojo, tai jo fantazijos vaisius, o kad jis pats eina į konfliktus, tai čia jo problemos.(b.l. 189-190)

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad visos jo problemos ir konfliktas su R. K. prasidėjo nuo tada, kada jo draugo sūnus R. J. pradėjo gyventi bendrabutyje, (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir R. K.. Jie su Ryčiu kartu pasilinksmindavo, parūkydavo ir marihuanos. Kada jis su R. J. motina iškraustė Rytį iš to bendrabučio, R. K. galvojo, kad R. J. apsigyveno pas jį (R. B.) ir nuo to laiko R. K. pradėjo jį persekioti. Jis atėjo į Greitosios medicinos pagalbos stotį, reikalavo pavaduotojos atleisti jį (R. B.) iš darbo, nes jis neatitinka darbo specifikos. 2012-06-21 R. K. paskambino į Greitosios medicinos pagalbos stotį per dispečerinę, kur kiekvienas skambutis yra įrašomas, po to parašė skundą jo vadovui, kad jis neatitinka užimamo darbo specifikos, kad renka informaciją apie pacientus, o būtent apie R. K., nors jokios informacijos apie R. K. nerenka ir jokių bendrų reikalų su juo neturėjo. R. K. pažinojo tik iš televizijos, ir jo pacientu, apie kurį galėtų rinkti informaciją, R. K. nebuvo. Vieną vienintelį kartą pervežė R. K. iš Lukiškių poliklinikos į ligoninę dėl apsinuodijimo. 2012-10-05 Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos skyriui R. K. taip pat parašė ant jo melagingą skundą, kurį minėtas skyrius persiuntė Greitosios medicinos pagalbos stočiai, po ko stotyje vyko patikrinimas. Po to R. K. vėl parašė skundą, kad jis (R. B.) naudojasi tarnybiniu automobiliu ne darbo reikalais, t.y. buitinei technikai ir baldams pervežti. Šitas skundas taip pat neatitinka tikrovės. Gyvenime to nėra buvę, nes kiekviename jų automobilyje yra racijos, palydovai, kompiuteriai, visas judėjimas yra fiksuojamas. Kiekvienas toks R. K. skundas jam kenkia, nes pas juos po tokių skundų, ypač kurie yra persiunčiami iš savivaldybės, vyksta patikrinimai ir nuimami priedai prie atlyginimo – apie 2000 Lt. Po to R. K. dar paskambino į Greitosios medicinos pagalbos stotį, prisistatė kaip policijos pareigūnas, kalbėjo su pamainos vyr. gydytoja, pasakė, kad pas jį namuose daroma krata. Diskelį su to skambučio įrašu jis pateikė Vilniaus m. 2-jam policijos komisariatui. Taigi jam grįžus po iškvietimo, pamainos vyr. gydytoja jį iškvietė ir pasakė, kad jis skubėtų namo, kad pas jį daroma krata. Jis suabejojo tuo, nes gyvena vienas, ir pas jį namuose tuo metu nieko nebuvo. Paklausęs to skambučio įrašo, iš karto pažino R. K., prisistačiusio policijos pareigūnu, balsą. Taip pat R. K. pradėjo rašyti skundus ir ant R. J. mamos, kuri dirba bibliotekoje. Buvo rašoma į Kultūros ministeriją ant R. J. mamos, ant jo (R. B.) – į Sveikatos ministeriją. R. K. rašė, kad jie jį persekioja, nors to niekada nebuvo. Jis rašė į komisariatus, kad pas jį (R. B.) namuose yra prekiaujama narkotikais, dėl ko jis buvo iškviestas į Vilniaus m. 5-ąjį PK ir turėjo aiškintis. Paskutinį skundą R. K. parašė į Mokesčių inspekciją, kad jo butas yra išnuomotas ir nemokami mokesčiai. Jis turi gaišti savo laiką, eiti aiškintis į policiją, į Mokesčių inspekciją įrodinėti, kad jo butas nėra išnuomotas. Jis palaiko savo skundą ir eis iki paskutinio taško. Jeigu R. K. turi problemų, tai reikalaus, kad jam būtų sustabdytas veiksnumas, kad jis negalėtų daugiau rašyti skundų. Vilniaus m. 2-jame policijos komisariate yra bendras jų su L. J. pareiškimas dėl R. K. veiksmų, parašė skundą ir prokuratūrai. Jiems buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.(b.l. 188-189)

Liudytoja L. J. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba Gerosios vilties bibliotekoje vyr. bibliotekininke. R. K. jos atžvilgiu elgiasi lygiai taip pat kaip ir R. B. atžvilgiu - vaikščioja į jos darbovietę, jau metai laiko kaip tęsiasi tas jo persekiojimas. Ji su R. K. neturėjo nieko bendro, neturi jokių reikalų ir nesiruošia turėti. Jis pradėjo lakstyti į jos darbovietę, šmeižė ją ir jos sūnų R. J.. Pirmą dieną jau atėjęs pagrasino teismais. Nueina pas vedėją, sėdi ten valandą laiko, atsinešęs segtuvą dėsto visokias jos sūnaus gyvenimo ir jos gyvenimo detales. Po to pradėjo rašyti ant jos skundus ministerijai, parašė net Švietimo ministerijai. 2013-07-23 8:40 val. į jos telefoną paskambino R. K., prisistatęs prokuroro Gritės vardu, pradėjo ją tardyti. Ji padėjo ragelį. Visai nesenai, gegužės 21 d. ji buvo miesto centre su reikalais. Atsitiktinai sutiko R. K., kuris buvo labai agresyvus, pastojo jai kelią, šaukė ant visos gatvės, aplinkui buvo pilna žmonių, išvadino ją „krasnuchos žertva“. Tokiais savo išpuoliais jis labai gadina jai sveikatą. Jos sūnus pats išėjo iš bendrabučio Pietario g. 8, nes nebeištvėrė ten gyventi. Kurį laiką jis gyveno pas R. B.. Ji R. B. pažįsta labai seniai. Jis yra buvęs jos vyro bendradarbis, labai nuoširdus ir linkęs padėti žmogus. Su R. K. nesivelia į jokius konfliktus, jis ją persekioja, o ne ji jį. Kai jos sūnus R. J. išvyko iš bendrabučio, R. K. iš karto labai greitai pradėjo persekioti ją. Tame bendrabutyje neįmanoma buvo gyventi, sūnus išvyko iš ten jau po kelių mėnesių. Jos sūnus nuteistas už R. K. sumušimą. Ji kaip mama žino viską iki smulkmenų, kas ten buvo, ir mano, kad jis nuteistas neteisingai. O santykiai su R. K. po to nei pablogėjo, nei pagerėjo. Dėl to, kad visą konfliktą sukėlė jos sūnus ir kad jis vartoja narkotikus, tai yra tik paties R. K. nuomonė. (b.l. 190-191)

Liudytoja V. N. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba Greitosios medicinos pagalbos stotyje administracijoje. Pažįsta nukentėjusįjį R. B. kaip bendradarbį, taip pat pažįsta kaltinamąjį R. K., nes jis apsilankydavo Greitosios medicinos pagalbos stotyje. Žino, kad R. K. su R. B. sukonfliktavo, ir ji tą jų konfliktą girdėjo. Ji nesigilino, dėl ko įvyko tas konfliktas, tik girdėjo, kad R. K. labai negražiai ant R. B. kalbėjo. R. B. yra jų vos ne pats geriausias darbuotojas, jokių nusiskundimų dėl jo niekas neturėjo. Dabar ji konkrečiai neprisimena, ką R. K. kalbėjo ant R. B., bet tik atsimena, kad šmeižikiškai kalbėjo. Tai įvyko Greitosios medicinos pagalbos stoties patalpose Justiniškių g. 14, Vilniuje. Ji viską girdėjo, nes buvo šalia. R. K. dažnai apsilankydavo pas jų pavaduotoją dėl R.B. G. pagalbos automobiliai naudojami labai griežtai, jokių būdų jų negalima paimti bet kada ir bet kokiu tikslu. Visų mašinų judėjimas fiksuojamas. Negali pasakyti, kiek kartų ateidavo R. K. pasiimti kopijų dėl greitosios medicinos pagalbos iškvietimo jam, bet buvo atėjęs ne vieną kartą. Nežino, dėl ko R. K. atėjo į Greitosios medicinos pagalbos stotį, bet tikrai girdėjo, kad jis šaukė ant R. B., buvo pilnas pykčio. Jos pareigos nėra susijusios su greitosios pagalbos automobilių valdymu, bet ji žino, tai yra jos nuomonė, kad kiekvienas kvietimas ir kiekvienas judėjimas turi būti užfiksuotas.

Dėl 2013-04-26 nusikalstamos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus kaltinamojo paaiškinimus, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, kad R. K. kaltė visiškai įrodyta ir jo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį, dėl šių motyvų.

Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo ir, kai ta informacija neatitinka tikrovės. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Nustatant ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, visuotinai priimtas elgesio taisykles tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu.

Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji taip pat turi remtis faktais.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog R. K. 2013-04-29 Sveikatos ir socialinių reikalų departamentui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog 2013-04-25 greitosios pagalbos vairuotojas R. B. į policijos komisariatą apklausai (minėtas asmuo baudžiamojoje byloje yra įtariamasis) atvyko su greitosios pagalbos automobiliu (trukmė 2,5 val.), todėl prašo išsiaiškinti, ar minėtas asmuo teisėtai gali važinėti greitosios pagalbos automobiliu, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) nesusijusiu su darbo reikalais, be to minėtas asmuo greitosios pagalbos automobiliu vežioja buitinius daiktus (baldus, buitinę techniką). (b.l. 39) Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2013-04-30 rašto Nr. A51-50418.11.1.3.-SR5 nustatyta, kad šis skundas buvo persiųstas nagrinėti VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui T. R..(b.l. 40)

Žemesnės instancijos teismas

Privataus kaltinimo procese bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia skundas privataus kaltinimo tvarka. Teismas vertina minėto kaltinamojo 2013-04-29 rašto turinį tiesos kriterijaus atžvilgiu bei sprendžia dėl kaltinamojo veikos tik ta apimtimi, kiek nurodyta privataus kaltinimo skunde. 2013-04-29 rašto pagrindu R. B. kaltina R. K., jog šis apšmeižė jį paskleisdamas informaciją, kad R. B. greitosios pagalbos automobiliu vežioja butinius daiktus (baldus, buitinę) techniką.

Kaltinamasis R. K. teismo posėdyje pripažino 2013-04-29 rašte nurodęs, kad R. B. greitosios pagalbos automobiliu vežioja buitinius daiktus (baldus, buitinę techniką). Tačiau iš jo parodymų nustatyta, kad pats kaltinamasis tokių faktų nefiksavo ir nematė, paaiškino, esą tokią informaciją jam perdavė R. B. kolegos, tačiau nenurodė tokios informacijos tikslaus šaltinio - neįvardijo šių asmenų, nurodžiusių tokius duomenis.

Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę, tačiau jei asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, tačiau nebuvo tuo įsitikinęs, ši aplinkybė atsakomybės nešalina. Teismas vertina, kad R. K. neturėjo jokių faktinių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad jo nurodyta informacija yra teisinga. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis pakankamai artimai būtų pažinojęs ir bendravęs su R. B. kolegomis, kurie žinotų tokio pobūdžio informaciją, atskleistų ją R. K.. Kaltinamasis pripažino, kad tokį teiginį jis sužinojo tik iš nuogirdų, pats tokio fakto nematė, būdų patikrinti jai neturi, todėl teismas vertina, kad jis turėjo suvokti, kad tikimybė, jog šis faktas atitinka tikrovę, yra labai neapibrėžta. Tuo tarpu R. K. savo rašte konstatuoja kaip faktą, jog R. B. tarnybiniu transportą vežioja asmeninius daiktus, t.y., naudoja jį ne pagal paskirtį, savo teiginio nepagrįsdamas jokiais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. K. nurodyta aplinkybė būtų pasitvirtinusi tarnybinio patikrinimo metu. Liudytoja V. N. nurodė, kad greitosios pagalbos automobiliai naudojami labai griežtai, jų iškvietimai ir judėjimas fiksuojami. Teismas vertina, kad kaltinamojo nurodytas faktas, neabejotinai sukėlė grėsmę nukentėjusiojo kaip darbuotojo reputacijai darbovietėje, jo santykiams su kolegomis ir vadovybe, sukėlė nepatogumų, kadangi R. B. buvo priverstas aiškintis ir nuneiginėti šią aplinkybę. R. K. veika teisingai kvalifikuota kaip LR BK 154 str. 1 d. numatytas nusikaltimas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl 2012-06-21 nusikalstamos veikos.

R. B. privataus kaltinimo skundu R. K. buvo kaltinamas tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent:

2012-06-21 16.34 val. R. K. paskambino į VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties, esančios Justiniškių g. 14, Vilniuje, dispečerinę ir prisistatęs iš policijos, klausinėjo apie R. B., siekdamas gauti R. B. anketinius duomenis, motyvuodamas, jog ruošiasi daryti kratą pas R. B., jog yra išsiuntęs oficialų raštą dėl duomenų pateikimo, tokiais savo veiksmais jis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą darbovietėje R. B. atžvilgiu kadangi pateikė tikroviškai egzistuojančią situaciją, kurios pagrindu GMP darbuotojai patikėjo skambinančiuoju bei suabejojo R. B. reputacija, t.y, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 1 d.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad R. K. 2012-06-21 16.34 val. paskambinęs į VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties, esančios Justiniškių g. 14, Vilniuje, dispečerinę ir prisistatęs iš policijos, siekdamas gauti R. B. asmens duomenis, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis yra iš policijos, ruošiasi pas R. B. daryti kratą, kad yra išsiuntęs oficialų raštą dėl duomenų pateikimo.

Bylos nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis R. K. nurodė, kad jis neprisimena, ar buvo skambutis į R. B. darbovietę, kad pas jį ruošiasi daryti kratą, tačiau šis faktas neabejotinai buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-01808-12 medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-01808-12 metu apklaustas kaip įtariamasis R. K. nurodė, kad jis 2012-06-21 16.34 val. skambino į VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotį, norėdamas atgauti savo daiktus, kuriuos iš jo pavogė R. J., kuris pats pasakė padėjęs juos pas R. B.. Jis skambino į GMP stotį, norėdamas draugiškai susitarti su R. B., kad jam šiuos daiktus atiduotų, kadangi buvo streso būsenoje dėl vagystės ir sužalojimų, kalbėdamas su GMP darbuotojais „leptelėjo“, kad yra iš policijos, kad, atrodo, nori daryti kratą. (b.l. 56)

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad 2012-06-21 16.34 val. buvo priimtas skambutis iš telefono Nr. 2121656, šio skambučio stenogramoje rodyta, kad skambinęs asmuo į klausimus, kas klausia duomenų, ar pas juos dirba R. B., atsakė „Čia iš policijos trukdo“, nurodė, jog „ir jis [R. B.] reikalingas, ir antras dalykas, Rytis mum daugiausiai reikalingas“, „tik jūs nieko nesakykit, kad čia mes iš policijos, dėl to mes norim pas jį ten, sakė, ir kratą daryt, viską“, į pašnekovo pasakymą, kad R. B. asmeninio telefono neturi teisės duoti, kol nėra oficialaus rašto, atsakė „mes raštą esam nusiuntę Jum“, „šiandien tik nusiuntėm“. (ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-01808-12 b.l. 25-26).

R. K. savo 2012-06-26 skunde Greitosios pagalbos stoties direktoriui bei Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamentui nurodė, kad „minėtas asmuo (R. B.) labai įsižeidė dėl to, kad jis prisistatė policijos pareigūnu, nes norėjo sužinoti, kur išvežė jo daiktus. (b.l. 11)

LR BK 154 str. 1 d. objektyvioji sudėtis numato tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą asmenį paskleidimą, t.y, melagingos informacijos turinys turi būti nukreiptas į kitą asmenį. Tuo tarpu iš šio skambučio išklotinės matyti, kad R. K. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ne apie nukentėjusįjį R. B., tačiau iškreipė tiesą apibūdinamas save kaip skambinantį asmenį ir veiksmus, kuriuos atliko jis: būtent, kad jis yra iš policijos, kad jis neva ruošiasi daryti kratą pas R. B., kad jis pateikė oficialų raštą, t.y, jo kaltinime nurodytų pasakymų turinys neapėmė neteisingos informacijos apie R. B. paskleidimo.

Privatus kaltintojas vertina, kad šia informacija R. K. sudarė tikroviškai egzistuojančią situaciją, kurios pagrindu GMP darbuotojai patikėjo skambinančiuoju bei suabejojo R. B. reputacija. Teismas, atsižvelgdamas į šio skambučio išklotinės turinį (ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l. 24-26), abejoja privataus kaltintojo teiginiu, kad R. K. pokalbio metu sugebėjo pateikti tikroviškai atrodančią situaciją. Priešingai, iš pokalbio turinio matyti, kad skambinantysis painiojasi nurodydamas aplinkybes, netiksliai pateikia informaciją, netiksliai įvardija asmenis, iš pokalbio teksto matyti, kad jo tikslas yra ne paskleisti konkrečią informaciją apie R. B., bet suklaidinti pašnekovą, ir apsimetus valdingus įgaliojimus turinčiu asmeniu, gauti jo duomenis: telefoną, žinias apie darbo vietą, per R. B. surasti asmenį, vardu R. J.. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertina, kad šioje situacijoje nėra nei objektyvių LR BK 154 str. 1 d. numatytos veikos požymių, nei nusikaltimo subjektyvinės pusės – tyčios apšmeižti kitą asmenį, siekiant pakirsti pasitikėjimą juo.

Dėl 2012-06-22 - 2012-06-26, 2012-10-05 nusikalstamų veikų.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, privataus kaltinimo skundu R. K. buvo kaltinamas tuo, kad šmeižė asmenį, o būtent:

Jis, turėdamas tikslą paskleisti apie R. B. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pažeminti R. B. bei pakirsti pasitikėjimą pastaruoju, 2012-06-22 dienos metu atėjo į Greitosios medicinos pagalbos stotį, adresu Justiniškių g. 14, Vilniuje, kurioje dirba R. B., triukšmavo, reikalaudamas atleisti iš darbo R. B., reikšdamas, jog R. B., naudodamasis tarnybine padėtimi renka informaciją apie pacientus, t.y, apie R. K., R. B. telefonu skambina R. K. bei grasina susidorojimu, 2012-06-26 R. K. pateikė Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui skundą, kuriuo pakartotinai pažymėjo, jog R. B. naudodamasis tarnybine padėtimi renka informaciją apie pacientus, t.y, apie R. K., R. B. telefonu skambina R. K. bei grasina susidorojimu, t.y, tokiu savo elgesiu jis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją bei pakirto pasitikėjimą darbovietėje R. B. atžvilgiu bei viešai raštu užgauliai pažemino, t.y, padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Taip pat buvo kaltinamas, jog paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą juo, viešai raštu užgauliai pažemino, o būtent:

Jis 2012-10-05 pateikė skundą Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui bei Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamentui dėl R. B. veiksmų, t.y, R. K. pažymėjo, jog R. B. toliau jam skambinėja ir grasina susidorojimu ir Greitosios pagalbos stoties telefonų Nr. 8-640-52624, 8-640-52625, 263-88-02, teikia tretiesiems asmenims, t.y, L. J. paciento informaciją (apie R. K.), tokiu savo elgesiu jis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją bei pakirto pasitikėjimą darbovietėje R. B. atžvilgiu bei viešai raštu užgauliai pažemino, t.y, padarė nusikalstamas veikas numatytas LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

R. B. pateikė kaltinimus, kad R. K. žodžiu 2012-06-22 bei raštu 2012-06-26 ir 2012-10-05 pareiškimais ir skundais paskleidė apie R. B. tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis naudodamasis tarnybine padėtimi renka informaciją apie pacientus, t.y, apie R. K., telefonu skambina R. K. bei grasina susidorojimu.

Garbės ir orumo pažeidimo bylos yra privataus kaltinimo bylos, kurios nagrinėjamos pagal tokius pat principus kaip ir visos kitos baudžiamosios bylos, jose taip pat galioja nekaltumo prezumpcija. Tai reiškia, kad kaltininko kaltę privalo įrodyti privatus kaltintojas. Be to, kaltintojas privalo įrodyti ir tai, kad apskritai buvo padaryta nusikalstama veika, priešingu atveju kaltininkas nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui. Nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas privalo įrodinėti visus šmeižimo arba įžeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismas negali imtis prokuroro ar privataus kaltintojo vaidmens ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, patvirtinančius kaltinamojo kaltę, jis tik nešališkai ir objektyviai vertina pateiktus įrodymus.

Teismas susipažinęs su rašytine bylos medžiaga, nustatė, kad byloje nebuvo pateikta jokios medžiagos, patvirtinančios nukentėjusiojo teiginį, kad 2012-06-22 atvykęs į greitosios medicinos pagalbos stotį R. K. reikalaudamas atleisti R. B., paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad R. B. skambina jam ir grasina, naudodamasis tarnybine padėtimi renka informaciją apie R. K..

2012-07-04 apklausos ikiteisminio tyrimo metu R. B. nurodė, kad 2012-06-22 apie 15.00 val. atvykus į GMP stotį R. K., jis to incidento nematė, nes buvo ne jo darbo laikas, pagal jam perduotą informaciją, R. K. šaukė, kad jis nori parašyti skundą, kad R. B. atleistų iš darbo. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 13-1-01808-12 b.l. 16). Be to, R. B. savo 2012-06-27 pareiškime Vilniaus miesto VPK 2 policijos komisariatui nurodė, kad 2012 m. birželio 22 d. R. K. atvyko į GMP stotį, triukšmavo, reikalavo atleisti jį iš darbo nepaaiškindamas priežasties (b.l. 15). Šiame pareiškime nurodytos aplinkybės prieštarauja kaltinime nurodytoms aplinkybėms, kad R. K. 2012-06-22 apsilankymo metu GMP reikalavo atleisti R. B. dėl to, kad šis naudodamasis tarnybine padėtimi renka informaciją apie pacientus, t.y, apie R. K., R. B. telefonu skambina R. K. bei grasina susidorojimu. Vien tik atvykimas į nukentėjusiojo darbovietę, triukšmo sukėlimas ir reikalavimas jį atleisti nesudaro LR BK 154 str. numatyto pažeidimo sudėties. Privatus kaltintojas teismo posėdyje neprašė apklausti nei vieno liudytojo, kuris būtų dalyvavęs R. K. vizito į GMP stotį 2012-06-22 metu, liudytoja V. N. teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, ką R. K. kalbėjo apie R. B., kai buvo atvykęs į stotį, be to ji davė parodymus apie incidentą, kuriame dalyvavo tiek R. K., tiek pats R. B.. Todėl teismas laiko neįrodytu kaltinimą dalyje, kad R. K. 2012-06-22 Greitosios medicinos pagalbos stotyje adresu Justiniškių g. 14, Vilniuje, pareiškė, jog R. B., naudodamasis tarnybine padėtimi renka informaciją apie pacientus, t.y, apie R. K., R. B. telefonu skambina R. K. bei grasina susidorojimu.

Byloje yra R. K. 2012-06-26 skundas Greitosios pagalbos stoties direktoriui bei Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamentui, kuriame nurodoma, kad Greitosios pagalbos stoties darbuotojas R. B. jam pradėjo skambinti, grasinti, kad su juo susidoros. Dėl minėto asmens veiksmų buvo kviesta greitoji medicininė pagalba, jis kreipėsi į policijos pareigūnus, yra užvesta kortelė. Jis [R. B.] jam nurodė, kad jis yra nepakaltinamas ir iškvietus greitąją jam bus siunčiamas psichiatrijos ekipažas, kad atiduos į „Rokiškį“. Mano, kad jis viską daro pagal R. J. „dūdelę“, kuriam iškelta baudžiamoji byla dėl pasikėsinimo nužudyti. Minėtas asmuo (R. B.) labai įsižeidė dėl to, kad jis prisistatė policijos pareigūnu, nes norėjo sužinoti, kur išvežė jo daiktus. Kokias teises turi R. B. pats būdamas medikas skelbti apie kitą asmenį informaciją (apie sveikatos būklę). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, prašo minėtą asmenį patraukti drausminėn atsakomybėn, pasidomėti apie jo lytinę pakraipą, kadangi mano, kad jis yra homoseksualus. (b.l. 11)

2012-06-26 R. K. prašyme LR Sveikatos apsaugos ministerijai nurodyta, kad R. B. dirba Greitosios pagalbos stotyje. Pas jį vyksta konfliktai su R. J., yra užvesta baudžiamoji byla. D. R. gyvena pas R. B. ir davė jam jo telefonus, tas Romas skambina jam ir grasina, dėl to jis patyrė stresą, kviečia medikus. Jis yra dėl grasinimų pranešęs policijai. Prašo tai išnagrinėti, nes jis eina ir jį visaip šmeižia, kaip medikas jis pažeidžia etiką. <...>Jis sakė, kad pas jį Greitoji nevažiuos, o važiuos psichiatrinė. (b.l. 12).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2012-07-04 rašto Nr. A51-42320.11.1.3.-SR5 nustatyta, kad aukščiau minėti skundai buvo persiųsti nagrinėti VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui T. R.. (b.l. 14).

R. K. 2012-10-05 pateikė Greitosios pagalbos stoties direktoriui bei Vilniaus miesto savivaldybės socialinių reikalų ir sveikatos departamentui skundą, kuriame nurodė, kad Greitosios pagalbos stoties darbuotojas R. B. ir toliau jam skambina iš greitosios pagalbos stoties (telefonai 86405264, 864052625, 2638802) ir grasino, kad su juo susidoros. Dėl minėto asmens veiksmų buvo kviesta greitoji medicininė pagalbą, jis kreipėsi į policijos pareigūnus ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Minėtas asmuo L. J. teikia informaciją apie jo sveikatos būklę, kuri šią informaciją naudoja ikiteisminio tyrimo metu. Neatsižvelgdamas į pateiktas jam pastabas, R. B. ir toliau pažeidinėja teisės aktus, reglamentuojančius informacijos apie paciento sveikatos būklės saugojimą. (b.l. 27) Šis skundas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2012-10-11 rašto Nr. A63-965-(828)-(3.2.1.-EM4) taip pat buvo persiųstas nagrinėti VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui T. R.. (b.l. 28)

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Nustatant veikos subjektyviąją pusę, būtina įrodyti, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tai padarė tyčia. Subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tikslią informaciją, jeigu jis tai padarė sąžiningai klysdamas. Šiuo atveju svarbus tiesioginės tyčios egzistavimas ne tik kaltininko vykdomų veiksmų, bet ir siekiamo tikslo bei galimų padarinių – paniekinti ar pažeminti kitą asmenį – atžvilgiu. Sąžiningai klystant dėl skleidžiamos informacijos tikrumo ar išsakant nuomonę, kuriai netaikomas tiesos kriterijus ir kuri remiasi tam tikrai faktais, nėra realizuojama šmeižimo nusikaltimo sudėties požymių visuma.

Kiekvienas asmuo, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, gali kreiptis į teismines ir kitas institucijas dėl jo teisių gynimo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pagal R. K. 2012-08-27 pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 str. 1 d., dėl to, kad R. B. laikotarpyje nuo 2012-06-18 iki 2012-10-31 iš telefonų (duomenys neskelbtini)skambino nukentėjusiajam R. K. į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir grasino fiziniu susidorojimu (b.l. 46-48) Pareiškime ikiteisminio tyrimo įstaigai, R. K. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir savo rašytiniuose skunduose. Dėl šių aplinkybių buvo atliktas tyrimas. 2013-05-08 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. J. nutarimu buvo nutrauktas šis ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d. Šiame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-20556-12 buvo apklaustas liudytoju V. K., kuris nurodė, kad telefonai 864052625 bei 8640526424 yra naudojami GMP dispečerinės tarnybos darbui, į juos įplaukia visi gyventojų ir pagalbos skambučiai. Jo akivaizdoje R. B. niekam neskambino. Apklausta liudytoja B. G. nurodė, kad ji dirba GMP sotyje darbo laiko apskaitininke, jos kabineto telefono numeris yra 2638802, iš šio telefono galima skambinti į miesto bei mobiliojo ryšio telefonus. Labai dažnai ateina darbuotojai ir paprašo kur nors paskambinti, R. B. taip pat prašė paskambinti, ji jo pokalbių nesiklausė, tačiau gali pasakyti, kad R. B. kalbėdamas tuo telefonu niekam jokių grasinimų nereiškė, nes grasinimus ji būtų įsiminusi. Šiame ikiteisminiame tyrime atlikus įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių ir SMS žinučių analizę, nustatyta, kad R. K. priklausantis telefono numeris, (duomenys neskelbtini) bendravo su telefono numeriais, kuriais anot R. K. jam skambino R. B. ir grasino. Nutarime konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti šių vykusių pokalbių turinio, tarp abiejų asmenų yra akivaizdžiai susiklostę priešiški santykiai. (b.l. 47-48)

Kaip matyti iš minėto nutarimo, ištyrus duomenis, jame nebuvo prieita išvada, kad R. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl duomenų nepakankamumo. Nei viena iš šalių šios bylos nagrinėjimo metu nepateikė papildomų duomenų apie minėtų telefoninių pokalbių turinį, todėl teismas negali įvertinti aplinkybės, ar kaltinamojo skunduose minimų pokalbių metu buvo jam grasinama. Kadangi visos abejonės, kurių negalima pašalinti nagrinėjimo metu, vertinamos kaltinamojo naudai, teismas laiko, kad neįrodyta R. K. kaltė pagal LR BK 154 str. 1 d. dėl jo 2012-06-26 bei 2012-10-05 raštuose nurodytos informacijos, kad R. B. skambino jam telefonu ir grasino susidoroti.

Be to, R. B. kaltina R. K., jog šis melagingai 2012-06-26 bei 2012-10-05 raštuose nurodė, jog jis renka informaciją apie R. K., bei teikia tretiesiems asmenims, t.y, L. J. paciento informaciją (apie R. K.).

Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę. R. B. 2012-06-27 pareiškime policijai nurodo, kad jo duomenimis, R. K. turi psichinę negalią (b.l. 15), bendrame 2012-09-06 R. B., R. J., L. J. pareiškime nurodyta „mūsų duomenimis, R. K. turintis neįgalumą“ (b.l. 20-21), J. J. 2012-09-17 pareiškime įvardina R. K. kaip galimai sutrikusios psichikos asmenį (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 18-AT-02242-12). Įvertinus aplinkybę, kad R. B. dirba medicinos paslaugas teikiančioje įstaigoje, yra medikas, R. K. perskaitęs tokius teiginius nukentėjusiojo ir L. J. pareiškimuose galėjo padaryti prielaidą, kad jis neva turi tikslių žinių apie jo sveikatos būklę ir dalinasi jomis su L. J.. Tokią prielaidą galėjo sustiprinti ir VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties 2012-07-20 rašto Nr. R-281 turinys, kuriame teigiama, kad išnagrinėjus R. K. prašymą ir skundą dėl R. B. elgesio jo atžvilgiu, R. B. nurodyta į informacijos apie paciento sveikatos būklės saugojimą, dėl panašių atvejų prevencijos pakartotinai visiems darbuotojams nurodyta į pacientų paslapties apie jų sveikatos būklės saugojimą gamybinio susirinkimo metu 2012-07-18 (b.l. 19). Teismas vertina, kad kaltinime nurodyti kaip šmeižikiški kaltinamojo teiginiai apie tai, kad R. B. renka apie jį informaciją ir perduoda duomenis apie jo sveikatos būklę L. J., galėjo būti nurodyti suklydimo įtakoje, R. K. esant tikram, kad šie teiginiai atitinka tikrovę, todėl šioje veikoje taip pat nėra LR BK 145 str. 1 d. numatytos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

R. B. pareiškė kaltinimą, kad R. K. 2012-06-26, 2012-10-05, 2013-04-29 raštais ne tik paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau ją paskleisdamas jį raštu užgauliai pažemino, t.y, padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 155 str. 1 d.

LR BK 155 str.1 d., numatančioje atsakomybę už žmogaus įžeidimą, nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Pažymėtina, kad kaip ir BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo atveju, įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir norint jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, kuriais šiukščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Šmeižimas nuo įžeidimo skiriasi tuo, kad šiuo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan.

Teismas susipažinęs su minėtų R. K. pareiškimų ir skundų turiniu, konstatuoja, kad privačiame kaltinime nurodytos aplinkybės, kurias R. B. R. K. raštuose įvertino kaip jį įžeidžiančias yra tiesiog pateikti faktai, be jokio juos lydinčio emocinio vertinimo. Jais pateikiama tam tikro pobūdžio informacija, tačiau ji nėra pateikiama nei užgaulia, nei įžeidžiančia forma. R. K. savo raštuose nurodo asmens veiksmus, tačiau niekaip nepasisako dėl juos atlikusio asmens savybių. Teismas vertina, jog kaltinamojo veiksmuose nėra būtinų įžeidimo sudėties požymių – objektyviosios pusės (užgaulaus pažeminimo), subjektyviosios pusės (tyčios).

R. K. pagal LR BK 154 str. 1 d., (dėl 2012-06-21 skambučiu paskleisto šmeižto), pagal LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. (dėl 2012-06-22 - 2012-06-26 žodžiu ir raštu paskleisto šmeižto ir įžeidimo), pagal LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. (dėl 2012-10-05 raštu paskleisto šmeižto bei įžeidimo), pagal LR BK 155 str. 1 d. (dėl 2013-04-29 raštu įžeidimo) išteisintinas, nenustačius, kad jis padarė šiuose straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Nukentėjusysis R. B. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškinio atsisakė. Atsisakymas nepažeidžia kieno nors teisių ir teisėtų interesų, todėl priimtinas.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Skiriant bausmę R. K. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, jos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, tačiau turi sveikatos sutrikimų. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam baudą, mažesnę už įstatymo nustatytą vidurkį.

Teikimo nagrinėjimo metu Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos R. K. išlaidų priteisimo. Kaltinamajam gynėjas adv. A. P. šioje byloje buvo koordinatoriaus parinktas ir paskirtas 2013-09-20 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.7.)-S-3000-13. To paties sprendimo 4 p. nurodyta, kad vadovaujantis LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 d., 14 str. 4 d. 1 p. pareiškėjas (R. K.) 100 procentų atleidžiamas nuo valstybės garantuojamų ir apmokamų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. (b.l. 65) Teismas atsižvelgęs į šias Įstatymo nuostatas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-298, 302-305, 307-308 str.,

nusprendė:

R. K., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 154 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013-04-29 veikos) ir skirti jam 5 MGL dydžio baudą (650 Lt).

R. K. pagal LR BK 154 str. 1 d., (dėl 2012-06-21 skambučiu paskleisto šmeižto), pagal LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. (dėl 2012-06-22 - 2012-06-26 žodžiu ir raštu paskleisto šmeižto ir įžeidimo), pagal LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. (dėl 2012-10-05 raštu paskleisto šmeižto bei įžeidimo), pagal LR BK 155 str. 1 d. (dėl 2013-04-29 raštu įžeidimo) išteisinti, nenustačius, kad jis padarė šiuose straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Priimti nukentėjusiojo R. B. atsisakymą nuo ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu kaltinamajam R. K., atlyginimo, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Mickevičienė/parašas/