- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 1-39-445/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-2-00462-10-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Civilinis ieškovas
- G. B.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Vytautas Griežė
- Kategorijos
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, gynėjui advokatui Vytautui Griežei, nukentėjusiajam E. B., jo atstovei pagal įstatymą – civilinei ieškovei G. B., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
A. G. , g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „T.“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas ,
kaltinamas pagal BK 138 str.2 d.8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. kaltinamas, kad 2010 m. lapkričio 20 d. apie 19 val. 30 min. Panočių k. Varėnos r., prie parduotuvės „Aibė“, tyčia, vieną kartą įspyrė į veidą E. B., tuo padarydamas jam kraujosruvą odoje nosies nugarėlės-kairės akies apatinio voko srityje, nosies kaulų lūžimą, taip nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. B., nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
Kaltinamasis A. G. kaltės nepripažino ir nurodė, kad nepadarė nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam E. B.. Jis pripažįsta, kad susiėmė su Ž.. Viskas vyko prie parduotuvės „Aibė“ Panočių kaime, ir tai buvo apie 20 val. Mano, kad gal B. turi kokį kreštą, nes kaltinamasis ne vietinis asmuo. Kaltinamasis nurodo, kad buvo blaivus. Nurodo, kad susiėmęs su Ž. nukrito. Iki šio įvykio jokių jokių konfliktų su B. neturėjo. Kaltinamasis nurodo, kad bandė šuoliu atsitraukti. Per visą dieną buvo išgėręs butelį alaus, tačiau save laikė, kad buvo blaivus.
Nukentėjusysis E. B., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Viskas įvyko prie parduotuvės „Aibė“ apie 20 val. Tuo laiku buvo prie Panočių vidurinės mokyklos su draugu K. V.. Išgirdo, kad kažkas pradėjo rėkti prie parduotuvės, tai nuėjo pažiūrėti ir pamatė ant žemės besivoliojantį kaltinamąjį ir S. Ž.. A. G. jam spyrė koja į koją ir veidą, po ko jis nuvirto. Kai atsikėlė, A. G. jau gulėjo be sąmonės. Jam buvo sulaužyta nosis. A. G. buvo neblaivus, visaip rėkė ir keikėsi.Kitą dieną pas Ž. sutiko A. G. ir jam pasakė, kad sulaužė nosį.
Liudytojas S. Ž. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, o nukentėjusįjį pažįsta, kaip kaimyną ir santykiai yra normalūs. Tą vakarą eidamas matė, kad G. gulėjo prie medžio, pasikeldinėjo ir ėjo. Susitikęs G. jam pasakė „labas“, o jis rankos kumščiu sudavė į veidą. Tada G. pastūmė ir jis nugriuvo, po to atsikėlė ir puolė iš už nugaros. Abu pargriuvo ant žemės. Po kiek laiko atėjo vaikinai. Po to jis pamatė, kad B. tupėjo susiėmęs už veido, o jis vėl susikibo su G., tada abu pargriuvo ir A. G. nepasikėlė. K. prašė, kad vaikinai parneštų G. į namus. Nematė, kad kiti asmenys suduotų smūgius G.. Po paskutinių grumtynių G. jau neatsikėlė. Jis užgriuvo ant G. ir viskas vykdo ant asfaltuoto kelio. Matė, kad stovėjo du vaikinai – nukentėjusysis ir K. V.. Kitą dieną G. buvo atėjęs pas jį į namus, ir jam pasakė, kad pretenzijų neturi. E. B. irgi buvo atėjęs. G. suduodamas kumščiu į veidą padarė jam „mėlynę“. G. stumdė ir savo sugyventinę. Gulėdamas G. nesispardė su kitais asmenimis, B. nebuvo priėjęs prie G.. Niekas be jo ir K. nebuvo priėjęs prie gulinčio G.. Tik vėliau jį pakėlė ir nuvežė namo.
Liudytojas K. V. parodė, kad A. G. pažįsta iš matymo. Nukentėjusįjį pažįsta ir santykiai normalūs. Viskas vyko prie Panočių parduotuvės. S. Ž. buvo susikibęs su G.. Jis su E. B. stovėjo ir žiūrėjo. Stovėjo 5-10 m. atstumu. Ar buvo sužalotas E. B. nesimatė, nes ne visą laiką stebėjo , buvo nusisukęs, degėsi cigaretę. G. ir Ž. buvo susikibę ir griuvinėjo. Kai paskutinį kartą nugriuvo, G. neatsikėlė, prarado sąmonę. Tą patį vakarą nieko nepastebėjo ant B. veido, o tik pamatė po dviejų dienų susitikęs. A. G. buvo girtas, vos pastovėjo ant kojų. Grumtynės vyko tik tarp dviejų asmenų, apšvietimas toje vietoje buvo prastas.
Liudytoja S. K. paaiškino, kad A. G. nepažįsta, o pažįsta E. B.. A. G. buvo nelabai orientuotas aplinkoje, bandant jį pakelti mosikavo kojomis, atrodė, kad ginasi. G. buvo išgėręs, elgėsi labai keistai – bėgo, spiegė, griuvinėjo. Apie E. B. sumušimą sužinojo iš sūnaus ir S. Ž..
Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos žentas. E. B. pažįsta. A. G. susistumdė su S. Ž.. Dukra pakvietė eiti parvesti G.. A. G. gynėsi nuo trijų vaikinų, S. Ž. tada nesikišo. Su S. Ž. santykiai yra normalūs.
Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. E. B. pažįsta. Matė grumtynes. A. G. susiėmė su S. Ž., kai šis ėjo pro šalį. Buvo grumtynės su jaunimu. S. Ž. stovėjo ir nieko nedarė. Tuo metu su A. G. buvo susikivirčijusi.
Liudytojas V. N. parodė, kad G. pažįsta ir santykiai geri. E. B. pažįsta ir santykiai geri. Kai pro G. praeidinėjo S. Ž., jie susistumdė. Nuo mokyklos atbėgo keli jaunuoliai. A. G. su S. Ž. griuvinėjo. Tuo metu buvo priėję V. ir B.. G. galėjo įspirti B. tik gindamasis.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad G. pažįsta, bet nebendrauja. E. B. pažįsta ir santykiai yra geri. A. G. buvo atėjęs ir kalbėjosi su tėvu S. Ž.. Buvo ir E. B.. Matėsi E. B. nosies „patinimas“.
Liudytojas G. B. parodė, kad E. B. yra jo sūnus. Po įvykio, kitos dienos rytą sužinojo, kad sužalotas jo sūnus ir jį sužalojo G.. Buvo matyti, kad nosis kreiva, nosis „patinusi“, atrodė lyg gumbas. Sūnus sakė, kad viskas įvyko prie parduotuvės. Jis norėjo nuraminti G., o šis puolė muštis.
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :
G. B. protokolu pareiškimu policijai dėl nepilnamečio sūnaus E. B. sužalojimo ( t.1, b.l. 2);
Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. B. padaryta kraujosruva odoje nosies nugarėlėje – kairės akies apatinio voko srityje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas padarytas veikiant nosies sritį kietu buku žalojančiu daiktu, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam, kaip 10 dienų laikotarpiui ( t.1. b.l. 32-33).
Nukentėjusiojo E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, kuriuose nurodyta vieta kur vyko grumtynės tarp A. G. ir S. Ž., kur jis stovėjo ( t.1, b.l. 26-31).
Liudytojo K. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, kuriuose nurodyta vieta kur vyko grumtynės tarp A. G. ir S. Ž., kur stovėjo E. B. (t.1, b.l. 55-60).
Liudytojo S. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, kuriuose nurodyta vieta kur vyko grumtynės tarp jo ir A. G. , kur stovėjo E. B. (t.1, b.l. 69-76).
Liudytojo V. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, kuriuose nurodyta vieta kur vyko grumtynės tarp A. G. ir S. Ž. (t.1, b.l. 94-99).
Kaltinamojo A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, kuriuose nurodyta vieta kur vyko grumtynės tarp A. G. ir S. Ž. (t.1, b.l. 129-134).
2011-06-13 prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ( t.2, b.l. 19-26).
Teismo medicinos ekspertizės išvadose nurodyta, kad E. B. nosies kaulų lūžimas padarytas veikiant nosies sritį kietu buku žalojančiu daiktu, bylos aplinkybėse nurodytu laiku. Byloje nėra objektyvių medicininių duomenų, nurodančių į sužalojimo padarymą vėlesniu nei bylos aplinkybėse nurodytu laiku (vėliau nei 2010-11-20). E. B. sužalojimas galėjo būti padarytas spiriant koja bei galėjo būti padarytas tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyse. Nosie nugarėlės impresijos buvimas iš kairės bei karjosruvos odoje buvimas nosies nugarėlės – kairės akies apatinio voko srityje nurodo buvus trauminį poveikį į nosies nugarėlės atžvilgiu iš kairės pusės. Nukentėjusysis po sužalojimo padarymo galėjo laisvai judėti, atlikti fizinius veiksmus. Nosies kaulų lūžimas pasireiškia įvairaus gausumo kraujavimu iš nosies, skausmu nosies srityje, kalbos pakitimu. Nustatyti šių klinikinių požymių išreikštumą, nėra galimybės. Nėra duomenų dėl sužalojimų nukentėjusiojo dešinėje šlaunyje ( t.2, b.l. 66-70).
Kaltinamojo veika tinkamai iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuota į LR BK 138 str. 1 d. Kaltinamasis tyčia, vykusio konflikto su S. Ž. metu, spyrė koja nukentėjusiajam į veido sritį, ko pasekoje padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulų lūžimo. Nusikalstama veika baigta.
Kaltinimo apimtis mažintina, kad A. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir vieną kartą įspyrė į dešinę šlaunį.
Nukentėjusysis nurodo, kad kaltinamasis jam spyrė koja be jokios priežasties ar motyvo. Byloje liudytoju apklaustas nukentėjusiojo tėvas G. B. nurodė, kad sūnaus jam pasakojo, jog užstojo kaimyną S. Ž., norėjo apraminti kaltinamąjį, o šis iš karto puolė muštis. Bet kokios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi atsiradus bet kokiam tarpusavio santykiui, nukentėjusiajam žodžiu ar bandant kitu būdu raminti kaltinamąjį, sveikatos sutrikdymas jam buvo padarytas tarpusavio asmeninio priešiškumo su kaltinamuoju metu, o ne be jokios priežasties ar chuliganišku elgesiu. Pagal faktines bylos aplinkybes kaltinamojo elgesys buvo nukreiptas į staiga kilusį tarpusavio konfliktą su S. Ž.. Kadangi jų tarpusavio konflikto priežastys nėra laikomos viešosios tvarkos pažeidimu, o laikoma jų tarpusavio asmeniniu konfliktu, tai ir iš šio konflikto kilę kitos pasekmės, laikomos asmeninėmis, o ne kaip viešosios tvarkos ar visuomenės rimties pažeidimas.
Byloje nesurinkti objektyvūs duomenys dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo dešinėje šlaunyje, todėl kaltinimo apimtis šioje dalyje mažintina.
Kaltinamasis A. G. nurodo, kad jis buvo sužalotas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. G. padaryta odos nubrozdijimai pakaušyje ir dešinėje šlaunyje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke ir toks sužalojimas yra kvalifikuojamas, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( t.1, b.l. 137-138).
2011-06-13 prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl A. G. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., kad jį 2010-11-20 Panočių k.Varėnos r. sumušė nepažįstami jaunuoliai. Nutarime konstatuota, kad A. G. susižalojo griuvinėdamas, konfliktuodamas ir besigalynėdamas su S. Ž., todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, kad E. B. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( t.2, b.l. 19-26). Prokuroro nutarimas įsiteisėjęs, o tai reiškia, kad kaltinamasis sutiko su tokiomis nustatytomis aplinkybėmis ir priimtu procesiniu sprendimu dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo. Teismas nagrinėja baudžiamąją bylą pagal pareikštus kaltinimus.
Kaltinamasis pripažįsta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įvykio vietoje. Nukentėjusysis nurodo, kad kaltinamasis įspyrė koja jam į veidą ir taip sužalojo. Teismas vadovaujasi liudytojo S. Ž. parodymais, kadangi jis nebuvo bloguose santykiuose su kaltinamuoju, neturi kokio pagrindo nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį. Vertinama ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis jį užsipuolė be jokio pagrindo einantį kaimo keliu, pradėjo smurtauti – sudavė smūgį rankos kumščiu į veidą, puolė grumtis, stumdydamas žymiai vyresnio amžiaus žmogų (A. G. gimęs 1984 m. o S. Ž. – 1956 m.), jam sužalojo veidą padarydamas kraujosruvą veide. Liudytojas S. Ž. nurodė, kad nereiškė pretenzijų kaltinamajam ir tai yra jo asmeninis reikalas, nors vien pagal tokį faktą galėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Liudytojo S. Ž. parodymai savo esme yra vienodi ir nuoseklūs, atitinka byloje nustatytas objektyvias aplinkybes dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo būdo. Būtent šis liudytojas nurodo, kad nukentėjusysis net nebuvo priėjęs prie kaltinamojo, o A. G. gulėdamas nesispardė su kitais asmenimis ( t.2, b.l. 39). Tai, kad liudytojas K. V. nematė kaip buvo įspirta nukentėjusiajam, paaiškinama, kad jis ne visą laiką stebėjo įvykių raidą, viskas vyko nepakankamai apšviestoje vietoje, viskas įvyko staiga – vienas spyris šalia esant kaltinamajam ir nukentėjusiajam.
Kaltinamojo aiškinimas, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kitu laiku yra paneigta ne tik paties nukentėjusiojo, jo tėvo, liudytojo G. B. parodymais, bet ir teismo medicinos ekspertizės išvada. Būtent liudytojas S. Ž. nurodo, kad matė, kaip jo konflikto su A. G. metu, E. B. tupėjo susiėmęs už veido ( t.2, b.l. 34). Nebuvo kito pagrindo dengtis veidą ir tupėti, kai nukentėjusysis tik stebėjo kas vyksta tarp A. G. ir S. Ž.. Liudytojui S. Ž. nėra jokio pagrindo nurodyti buvusias aplinkybes kitaip, negu jos buvo.
Liudytoja S. K. kas vyksta tarp kaltinamojo A. G. ir kitų asmenų nematė nuo pradžių iki galo, todėl ir negali nurodyti aplinkybių, kurių ji nematė. Liudytojai J. K., J. K., V. N. yra artimuose santykiuose su kaltinamuoju, todėl jų aiškinimai vertinami, kaip siekimas padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Jau vien tas aiškinimas, kad kaltinamasis buvo blaivus, akivaizdžiai nesutampa su kitų liudytojų parodymais, kai kaltinamojo elgesys buvo akivaizdžiai išsiskiriantis – griuvinėja, rėkia, šokinėja prieš kitus asmenis dėl visiškai nesuprantamų priežasčių.
Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai patikrinimo vietoje metu nurodo tik į tas aplinkybes, kurias jie nori parodyti, o neatitikimai atsiranda, nes nėra nurodoma vieta vienu ir tuo pačiu laiku, be to stebėta iš skirtingų vietų, tačiau esmė yra aiški – nusikalstamos veikos padarymo metu, padarymo vietoje buvo kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojas S. Ž..
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis aiškina veikos aplinkybes, bet jo elgesyje nėra nuoširdaus, vidinio gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nusikalstama veika padaryta žala neatlyginta.
Kaltinamajam objektyviai nenustatytas neblaivumas, tik faktinės bylos aplinkybės ir liudytojų parodymai nurodo, kad galėjo būti apsvaigęs nuo alkoholio. Neinkriminuotina sunkinanti aplinkybė, kad padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai įtakojo nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, į psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas neįrašytas, dirba ir charakterizuojamas darbovietėje teigiamai.
Bausmės paskirtimi siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį už padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.) .
Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkaus, tyčinio nusikaltimo ( LR BK 11 str. 3 d. ).Kaltinamajam, atsižvelgiant į jo asmenybę, skirtina laisvės apribojimo bausmė, švelniausia bausmės rūšis, numatyta už padarytą nusikalstamą veiką.
Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ( BK 54 str.3 d. ). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, bausmės paskirtimi, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima numatytos bausmės vidurkiui.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prašo priteisti 1297.35 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo gydymosi išlaidų priteisimo.
Civilinis ieškovas nurodo, kad turtinė žala jam padaryta dėl gydymosi išlaidų, teikiant medicinos paslaugas nukentėjusiajam dėl padaryto nusikalstama veika sveikatos sutrikdymo.
Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta.
Civilinis ieškinys tenkintinas .
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str. 1 d.). Padarytą žalą turi visiškai atlyginti ją padaręs asmuo ( CK 6.263 str. 2 d. ). Tai, kad nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata įrodyta teismo medicinos specialisto išvada, teismo medicinos ekspertizės išvada, medicinos dokumentų duomenimis. Civilinis ieškovas detaliai nurodo padarytos turtinės žalos dydį ir pagrindė rašytiniais įrodymais dėl turėtų išlaidų (t.1, b.l. 32-42, t.2, b.l. 66-70).
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis A. G. panaudodamas smurtą prieš nukentėjusįjį padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o dėl jo gydymo Valstybinė ligonių kasa patyrė žalą.
Kaltinamasis A. G. yra kaltas dėl žalos atsiradimo, todėl turi atlyginti padarytą žalą pilnai ( CK 6.245 str. – 6.249 str.). Padarytos žalos dydis pagrįstas pateiktais įrodymais apie medicinių paslaugų teikimą ir apmokėjimą.
Civilinė ieškovė G. B. buvo pareiškusi 5700 Lt civilinį ieškinį, teisiamajame posėdyje sumažino civilinį ieškinį iki 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo ( t.2, b.l. 34).
Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ir kt. ( CK 6.249 str.1 d.). Byloje įrodyta, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys ( CK 6.247 str.). Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o tai ir yra sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti ( CK 6.248 str.1,3 d.).
Ištyrus byloje pateiktus įrodymus dėl turtinės žalos padarymo, daroma išvada, kad civiliniam ieškovui buvo padaryta 201.21 Lt turtinė žala.Nekilo abejonių, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sužalota, jis turėjo kelionės išlaidų vykstant pas medicinos specialistą . Pateikti kasos čekiai dėl transporto išlaidų šioje byloje, taigi padaryta žala yra reali ir pagrįsta ( t.1, b.l. 15-16).
A. G. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sudaužytas mobilaus ryšio telefonas, grąžintinas savininkui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams, paskiriant teismo įpareigojimą - pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir šį teismo įpareigojimą vykdyti vienerius (1) metus.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti iki įsiteisės nuosprendis.
Priteisti iš A. G. civilinei ieškovei G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 201.21 Lt turtinės žalos atlyginimo, padarytos nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam E. B. atlyginimo.
Priteisti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB ) vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt septynis litus 35 centus ( 1297.35 Lt) žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo E. B. gydymo išlaidų.
Grąžinti sugadintą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6021“ savininkei G. B..
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .