Tauragės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei.

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B., V. B., R. Ž., I. B., L. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atsiliepimo į pateiktą pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. B. prašė jo patikslintą pareiškimą tenkinti patikslintame pareiškime (b. l. 66-68) nurodytais motyvais. Paaiškino, jog nori prisiregistruoti name, kuris yra (duomenys neskelbtini) , nes jis po mamos mirties ten gyveno. Nuo 2009 m. lapkričio 4 d. iki 2013 m. vasario mėnesio buvo registruotas minėtame name, kol tėvas J. B. nepradėjo konfliktus kelti, vaikus varyti iš namų. Daugiau kaip tris metus po mamos mirties gyveno name, tvarkė aplinką, gaudavo pašalpą ir duodavo tėvui pinigų sumokėti už elektrą po 10, 20 litų. Sesuo R. Ž. pati prisidėdavo lėšomis apmokėti už elektrą. Brolis V. B. ten iš viso nebūdavo, nes dirbo ir gyveno pas ūkininką, negrįždavo po metus laiko. Tėvas J. B. jį ir brolį V. B. vydavo iš namų, šaukė, kad viskas yra jo. Jis nesikreipė po mamos mirties pas notarą priimti palikimą, tiksliau kreipėsi pas notarą dėl paveldėjimo, tačiau neturėjo gimimo liudijimo. Su tėvu tuo metu nebuvo konfliktų, todėl daugiau nesikreipė dėl paveldėjimo. Jis K. kaime, Šilalės r., gyveno nuo gimimo, o paskui vedė ir išėjo gyventi į Raseinius. Su žmona išsiskyrė, bet iki 2008 metų dar gyveno kartu. 2008 m. grįžo gyventi pas mamą S. B., tačiau prisiregistravo prie Šilalės rajono savivaldybės. Mama nesutiko jo priregistruoti name, nes jau buvo daug asmenų registruota. Gyveno tame name ir po mamos mirties iki 2013 metų. Po to atvažiuodavo tėvui padėti darbuose, malkas parūpindavo, pečių kūrendavo, viską tvarkydavo, o brolio V. B. nebūdavo namuose. Jis neturi, kur prisiregistruoti, gali prarasti pašalpą, todėl ir kreipėsi į teismą su pareiškimu. Dabar tame name gyvena sesuo R. Ž., tėvas J. B. ir dvi savaites iki teismo posėdžio gyvena brolis V. B.. Nuo 2013 m. kiekvieną žiemą atvažiuodavo ir padėdavo tėvui darbuose. Sesuo irgi padėdavo, kambarius aptvarkydavo. Jis atvažiavęs savo kambarį susitvarkydavo, virtuvę sutvarkydavo, indus suplaudavo. Jis turėjo name savo kambarį, nes prieš mirtį mama sakė, kad seseriai R. Ž. bus svetainė, jam - vienas kambarys, o broliui V. po tėvo mirties atiteks mamos kambarys. Jis būdavo tame kambaryje, kurį prieš mirtį nurodė mama. Buvo kaip savas kambarys. Šiais metais buvo tame kambaryje ir miegojo. Tame kambaryje yra lova, o po mamos mirties į Raseinius parsivežė patalynę, indus, kurie priklausė mamai. Tokia buvo mamos valia ir daiktus saugo. Žino, kad tėvas J. B. kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo po mamos mirties ir yra užvesta paveldėjimo byla, tačiau neišduotas paveldėjimo liudijimas. Jam reikalingas vienas kambarys, kad galėtų prisiregistruoti. Dabar jis yra registruotas prie Raseinių rajono savivaldybės, gyvena pas buvusią žmoną. Kiekvienais metais aplanko tėvą ir būna po du, tris mėnesius, kol pastarasis nepradeda vyti laukan.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus atstovė R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog Nacionalinė žemės tarnyba susipažino su pareiškėjo S. B. pareiškimu ir palieka teismo nuožiūra spręsti šią bylą, kadangi toks priimtas sprendimas negali įtakoti Nacionalinės žemės tarnybos teisių ir pareigų. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šiai dienai turtas yra nepaveldėtas, tik pateiktas prašymas. Visas turtas registruotas mirusiosios S. B. vardu. Gali pasisakyti tik dėl žemės, t. y. namų valdos 0,26 arų, esančio prie namo. Buvo sudaryta su mirusiąja S. B. nuomos sutartis, kuri šiai dienai yra nutrūkusi. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys nėra suinteresuoti susitvarkyti iki galo valdomą turtą, šiai dienai nėra sudaryta jokios nuomos sutarties. Palieka teismui spręsti savo nuožiūra šį pareiškimą.

Liudytoja L. B. paaiškino, jog S. B. yra buvęs jos sutuoktinis. 1996 metais išsituokė su S. B., tačiau dar jis gyveno pas ją. Paskui mirė uošvienė S. B.. Po laidotuvių S. B. ten pasiliko gyventi, tačiau tėvas J. B. S. išvydavo iš namų. Ji iš žmogiškumo S. B. priėmė gyventi, nes pastarasis neturėjo kur gyventi, davė kambariuką. Dabar S. B. ir gyvena pas ją Raseiniuose. Ir prieš mamos S. B. mirtį ir po mamos mirties S. B. gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini) .Jis atvažiuodavo pas ją į Raseinius ir vėl sugrįždavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. S. B. su tėvu J. B. pykosi, todėl sugrįždavo pas ją. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio S. B. gyvena pas ją, nes susipyko su tėvu J. B. ir nebeleidžia S. atvažiuoti. Kai S. B. kreipėsi į notarą, jau buvo praėję trys mėnesiai, todėl notaras nepriėmė dokumentų dėl paveldėjimo, praleido terminą kreiptis dėl paveldėjimo. S. B. parsivežė po mamos mirties kažkokių daiktų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2009 m. liepos 20 d. mirė pareiškėjo motina S. B. (b. l. 10). Mirties dieną jai paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 2000-05-12 Nr. 1-1636, asmeninės nuosavybės teise, priklausė nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini), su pastatu – gyvenamuoju namu, pastatu – tvartu, kitais statiniais(inžineriniais) - kiemo statiniai (b. l. 12-14). Pateikto gimimo liudijimo kopija nustatyta, jog pareiškėjo S. B. tėvai įrašyti J. B. ir S. B. (b. l. 9). Į bylą taip pat pateikta Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarės Viliutės Stankevičienės 2018 m. kovo 21 d. išduota pažyma Nr. B-14.18 dėl palikimo priėmimo, kuria nustatyta, jog 2009 m. liepos 20 d. mirus S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla, bylos Nr. 283-v/2009 m. Palikimą priėmęs įpėdinis yra J. B., mirusiosios sutuoktinis. Paveldėjimo byloje paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas (b. l. 11). Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių miesto seniūnijos pateikta pažyma Nr. 11-78 nustatyta, kad pareiškėjas S. B. nuo 2009 m. lapkričio 4 d. iki 2013 m. vasario 17 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Šilalės rajono savivaldybės (b. l. 56).

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos A. T. 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009).

Pareiškėjas S. B. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos S. B. mirties palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį nekilnojamąjį turtą: S. B. vardu registruotus pastatus: gyvenamąjį namą, tvartą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bei kilnojamąjį turtą: lovą, patalynę, indus, palikimą priėmė pareiškėjas. Pareiškėjas ir jo atstovė nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu pareiškėjas S. B. mano, kad priėmė palikimą pradėjęs valdyti po S. B. mirties jo ir suinteresuotų asmenų pasidalintus daiktus – kambarius, patalynę, indus, lovą. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini) jis turi savo kambarį, gyveno minėtame name ilgą laikotarpį ir tik nuo 2018 m. balandžio mėnesio gyvena pas savo buvusią sutuoktinę L. B., nes tėvas J. B. jį išvijo iš namų. Teigia, kad padėdavo tėvui suinteresuotam asmeniui J. B. tvarkytis namuose, padėdavo malkas paruošti. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino liudytoja L. B., jog pareiškėjas pas ją į namus parsivežė kažkokius daiktus. Be to, liudytoja nurodė, jog pareiškėjas ir iki mamos S. B. mirties ilgą laiką gyveno tėvų namuose (duomenys neskelbtini), kol tėvas J. B. jį išvijo.

Iš suinteresuotų asmenų J. B., R. Ž. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog jie po mamos S. B. mirties nesidalijo jokių daiktų: nei patalynės, nei kambarių, nei lovos. Be to, R. Ž. ir suinteresuotas asmuo V. B. patvirtino J. B. paaiškinimus, kad po žmonos mirties pastarasis vienas rūpinosi namu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius iš savo pensijos. Šito fakto iš dalies neginčijo ir pats pareiškėjas S. B.. Suinteresuotas asmuo R. Ž. taip pat nurodė, jog niekada pareiškėjas S. B. nėra davęs tėvui J. B. pinigų namo išlaikymui. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, jog name (duomenys neskelbtini)., yra trys kambariai su virtuve: viename kambaryje gyvena R. Ž., kitame – J. B., trečias kambarys yra laisvas – jame miega arba V. B., arba S. B., kai parvyksta į tėvų namus. Kambarių jie nesidalijo.

Pareiškėjas S. B. paaiškino, jog po mamos mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą, bet jau buvo praleidęs terminą ir neturėjo gimimo liudijimo. Suinteresuoti asmenys V. B. ir R. Ž. paaiškino, jog jie po mamos S. B. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes suinteresuotas asmuo J. B. pasakė, kad jis palikimą priėmė ir jiems niekas nebepriklauso. Kaip matyti iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų, jie žinojo apie jų turimą įstatyme numatytą teisę paveldėti mamos palikimo dalį kartu su suinteresuotu asmeniu J. B., tačiau šia teise nepasinaudojo.

Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos A. T. 2010-10-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Įvertinus byloje nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, darytina išvada, kad po S. B. mirties namu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir jame buvusiu turto rūpinosi ir mokėjo mokesčius ne pareiškėjas S. B., bet suinteresuotas asmuo J. B.. Suinteresuotas asmuo J. B. kreipėsi dėl palikimo priėmė į notarą ir palikimą priėmė. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, tačiau visgi, suinteresuotas asmuo J. B. šiuo metu disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, nors ir ne palikimą sudarančiu turtu. Pareiškėjo S. B. teiginiai, kad jis gyveno tame name, padėdavo atlikti tam tikrus darbus bei pasiėmė tam tikrus daiktus iš tėvų namų, neleidžia teismui daryti išvados, jog pareiškėjas po mamos mirties prižiūrėjo turtą kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo, taigi, neegzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pažymėtina, jog tam nepritarė kiti suinteresuoti asmenys - J. B., V. B. ir R. Ž..

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus teismas sprendžia, jog pareiškėjas neįrodė, kad jis priėmė palikimą po mamos S. B. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti (CPK 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2018 m. rugsėjo 18 d. pažymą Nr. NTP-7-5441 dėl turėtų advokatų išlaidų – 148,00 Eur už atstovavimą suinteresuoto asmens V. B..

Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Pareiškėjas S. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos S. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Suinteresuotas asmuo V. B. su reikalavimu nesutiko. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvada, kad nagrinėjamoje byloje tarp pareiškėjo ir suinteresuoto V. B. yra priešingas interesas, kiti suinteresuoti asmenys taip pat byloje turi priešingą interesą. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui S. B. 2018 m. balandžio 27 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5. (NTP-2)-18-T-1226-7941 suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus turėtos suinteresuoto asmens V. B. atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. B. pareiškimą atmesti.

2018 m. gegužės 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones sprendimui įsiteisėjus - panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.