Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Konflikto dalyvių veiksmai vienas kito atžvilgiu nurodyti tiriamojoje dalyje: tiriamame vaizdo bylos epizode nuo 1 kadro abu konflikto dalyviai yra fiksuojami stovintys arti vienas kito; abu dalyviai stovėdami vietoje sukasi/juda; nuo 175 kadro konflikto dalyviai trumpam sustoja; nuo 180 kadro dalyvis, po džemperiu vilkintis baltos spalvos drabužį, kurio apykaklė yra matoma (toliau dalyvis Nr.1), tikėtina, kad atsitraukdamas nuo dalyvio Nr. 2 patraukia jį link savęs (patraukia, nes jei dalyvis Nr. 1 būtų stumiamas, jis būtų fiksuojamas atsilošęs, o ne truputį palinkęs į priekį); po to dalyvis Nr. 1 grįžta prie dalyvio Nr. 2, toliau abu konflikto dalyviai yra fiksuojami stovintys arti vienas kito; abu dalyviai stovėdami vietoje sukasi/juda; nuo 398 iki 430 kadro konflikto dalyviai yra fiksuojami suglaudę galvas kaktomis; nuo 500 kadro konflikto dalyviai vėl yra fiksuojami susirėmę kaktomis; nuo 593 kadro dalyvis Nr. 1 staigiai stumteli (be užmojo) kakta dalyvio Nr. 2 galvą; nuo 638 kadro dalyvis Nr. 2 pasilenkia prie dalyvio Nr. 1, nuo 650 kadro atsitraukia nuo dalyvio Nr. 1; nuo 680 kadro yra fiksuota, kaip dalyvis Nr. 2 dešine ranka smūgiuoja dalyviui Nr. 1 į kairiąją žemutinę veido dalį; nuo 689 kadro dalyvis Nr. 1 yra fiksuojamas krentantis; nuo 705 kadro yra fiksuojamas dalyvio Nr. 2 judesys link krentančio dalyvio Nr. 1, ar dalyvis Nr. 2 kėsinosi suduoti dar vieną smūgį, ar pagauti krentantį dalyvį Nr. 1, pagal pateiktą medžiagą nustatyti nėra galimybės; kitų smurtinių veiksmų vienas kito atžvilgiu nėra užfiksuota.

2. Tiriamojoje vaizdo byloje „IG puntukas_ ch3_ 20160917024705-_20160917025400.avi“, nėra užfiksuota vizualiai matomų papildomų dalyvio Nr. 1 kritimų, smūgių galva į grindinį aplinkiniams suteikiant jam pagalbą (2 t., 128-129, 130 b.l.).

Specialistas K. G., apklaustas teismo posėdyje patvirtino savo duotą išvadą dėl konflikto dalyvių veiksmų, kurie buvo užfiksuoti vaizdo įraše. Vaizdo įrašas programinės įrangos pagalba buvo sulėtintas du su puse karto, išskirstytas atskirais kadrais, ir matomi asmenų veiksmai buvo aprašyti išvadoje.

Ikiteisminio tyrimo metu iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gavus vaizdo įrašus (2 t., 50-52 b.l.), Panevėžio apskrities VPK KP SNTV 3-ojo skyriaus vyr. tyrėjo I. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyriaus buvo gauti vaizdo įrašai nuo 2016-09-16 d. 22.00 val. iki 2016-09-17 d. 6.16 val. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad 2016-09-17 03:20:50 val. į ligoninės priėmimo skyrių atvažiuoja greitosios medicininės pagalbos automobilis, iš kurio išlipa vairuotojas, med. felčeris, du jaunuoliai ir ant vežimėlio iš automobilio iškeliamas gulintis jaunuolis. Visi asmenys įeina į priėmimo skyriaus vidų. Priėmimo skyriuje jaunuolis nuvežamas į apžiūrų palatą, kurioje yra unitazas ir vandens kriauklė. Kartu su vežamu jaunuoliu iš paskos eina dar du asmenys. Kai jaunuolis paguldomas apžiūrų palatoje, kartu su juo palatoje būna nors vienas iš kartu atėjusių asmenų. Palatoje jis vienas nepaliekamas. Į palatą pastoviai užeina medicinos darbuotojai. 03.48 val. į priėmimo skyrių atvyksta policijos pareigūnai, kurie bendrauja su asmenimis, buvusiais apžiūrų palatoje. 04.44 val. į priėmimo skyrių vėl atvyksta policijos pareigūnai, kurie bendrauja su asmenimis, buvusiais apžiūrų palatoje. Po to, dar kelis kartus į palatą užeina medicinos darbuotojai. Kol nukentėjusysis buvo priėmimo skyriuje, iš apžiūros palatos jis nebuvo išėjęs (2 t., 53 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto 2016-11-03 išvadoje Nr. G 1188/2016 (05) nurodyta:

1. K. S. nustatyta galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kairėje momeninėje srityje, poodine kraujosruva dešinio paakio srityje, smilkinkaulio ir momenkaulio lūžiais kairėje, akytkaulio lūžiu dešinėje; galvos smegenų sumušimu; sumušimo ir kraujo išsiliejimo židiniais galvos smegenyse bei kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu.

2. Nustatyti sužalojimai padaryti trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2016-09-17 03.13 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu.

3. Tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta poodinė kraujosruva tiriamojo asmens dešinio paakio srityje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, tačiau įvertinus sužalojimo anatominę lokalizaciją, sužalojimo kilmė pasidarant ji sau pačiam - „suduodamas veidu (galimai kakta) kitam žmogui į veido sritį (galimai kaktą, antakį, skruostikaulį)“ yra mažai tikėtina.

4. K. S. nustatyti sužalojimai padaryti trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje, tame tarpe ir galimai pačiam griūnant bei kairio smilkinio momenine sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių.

5. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje.

6. Duomenų, leidžiančių paneigti faktą, jog sužalojimai buvo padaryti iškart arba neužilgo vienas po kito, tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose, nėra. Duomenų leidžiančių tiksliai pasisakyti apie kiekvieno iš sužalojimų padarymo laiką tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra.

7. K. S. kraujyje - mėginys paimtas 2016-09-17 07.00 val. - rasta 1,55% (promilės) etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį.

8. K. S. nustatyti sužalojimai visumoje, dėl galvos smegenų sumušimo su sumušimo ir kraujo išsiliejimo židiniais galvos smegenyse bei kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, kurio gydymo eigoje buvo atlikta chirurginė kaukolės ertmės atvėrimo operacija, vadovaujantis S.S.M.N.T. p. 6.64. kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., 87-89 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto 2017-02-10 išvadoje Nr. pG 160/2017 (05) nurodyta:

1. K. S. nustatytas 21 (viršutinio kairiojo pirmojo kandžio) danties vainiko lūžis, kuris nukentėjusiojo apžiūros metu 2017-02-10 dieną jau buvo atstatytas estetine plomba.

2. K. S. nustatytas 21 danties vainiko lūžis įvyko iki tiriamojo apžiūros odontologijos klinikoje 2017-01-23 dieną. Objektyvių duomenų, leidžiančių tiksliau pasisakyti apie traumos datą, ar lūžį susieti su nagrinėjamu įvykiu, tyrimui papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota.

3. Objektyvių duomenų, leidžiančių tiksliau pasisakyti apie žalojusį veiksnį, kurio poveikio pasekoje buvo nuskeltas 21 danties vainikas, tyrimui papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota (2 t., 107-109 b.l.).

Liudytojas K. R. parodė, jog dirbo apsaugos darbuotoju naktiniame klube „P“. Stovėjo šokių salėje, išgirdo garsą ir atsisukęs pamatė gulintį žmogų. Priėjęs paklausė, kas trenkė, o kaltinamasis pasakė, kad jis sudavė vieną smūgį. Tada jis kaltinamąjį nusivedė į apačią, paskambino pagalbos telefonu „112“. Atvažiavo policija ir kaltinamąjį pasiėmė. Nukentėjusįjį paliko gulėti ten, kur jis nugriuvo. Prie nukentėjusiojo liko kitas apsaugos darbuotojas D.. Vėliau nukentėjusįjį matė, kai policija jau išsivežė L.. Kai atvažiavo greitoji, nukentėjusįjį vedė į apačią ir pasodino ant fotelio, nes medikai prašė padėti jį išvesti. Jie vedė nukentėjusįjį už parankių, nes jis pats negalėjo eiti.

Paaiškino, jog nukentėjusysis iki įvykio stovėjo prie baro, po smūgio krito aukštielninkas ir galvą trenkė į grindų plyteles.

Motyvuojamoji dalis

Motyvai dėl kaltės ir veikų kvalifikavimo

Vertinant šios išvados duomenis, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, taipogi atsižvelgiant į kaltinamojo L. R. neigimą dėl antro smūgio K. S. sudavimo, nesant ir kitų neginčytinų antro smūgio sudavimą patvirtinančių duomenų, remdamasis in dubio pro reo principu, įpareigojančiu visas abejones vertinti kaltinamojo naudai, teismas sprendžia, jog nėra įrodymų, kad L. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavė K. S. du smūgius. Todėl kaltinimas tikslintinas nurodant, jog K. S. buvo suduotas ne mažiau kaip vienas smūgis.

L. R. kaltinimas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. pareikštas dėl to, kad jis sunkiai sutrikdė K. S. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013).

Nors kaltinamasis nurodė, kad jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, tačiau tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek ir liudytojų parodymų bei specialisto išvados dėl K. S. medicininio tyrimo, eksperto teisme duotų paaiškinimų ir kitų byloje surinktų įrodymų matyti, jog nebuvo kilusi jokia akivaizdi grėsmė kaltinamojo gyvybei ar sveikatai. Nukentėjusiojo judesys galva, nors ir buvo netikėtas L. R., tačiau objektyviai jis nekėlė tokios grėsmės, jog reikėtų intensyvios gynybos atsakant smūgiais į galvą, siekiant nutraukti kėsinimąsi. Be to, vaizdo įrašo duomenys patvirtina, kad po nukentėjusiojo veiksmo su galva dar sekė kelių sekundžių pokalbis tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo ir tik tada kaltinamasis L. R. sudavė K. S. smūgį, kas paneigia buvus realią besitęsiančią pavojingą grėsmę iš nukentėjusiojo pusės bei būtinybę gintis. Taipogi pastebėtina, jog kaltinamajam nebuvo jokios būtinybės gintis tokiu būdu, nes klube lankytojų saugumas buvo užtikrintas ten buvusių apsaugos darbuotojų, kurie galėjo sudrausminti netinkamai besielgiantį lankytoją.

L. R. be kita ko pareikštas kaltinimas ir pagal BK 284 str. dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti. Ne mažiau svarbūs ir kiti šio nusikaltimo sudėties subjektyvieji požymiai - veikos motyvas ir tikslas. Pažymėtina, kad kai viešoje vietoje asmens provokuojantis elgesys sukelia konfliktą su kitais asmenimis, ar viešoje vietoje prieš asmenį smurtiniai veiksmai atliekami dėl asmeninių paskatų, teismai nusikaltimo - viešosios tvarkos pažeidimo - sudėties nekonstatuoja (LAT nutartis Nr. 2K-148/2012).

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir išanalizavęs priežastis, dėl kurių kilo konfliktas, teismas daro išvadą, kad nors veiksmas ir vyko viešoje vietoje, kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį K. S., t.y. kaltinamasis tik sprendė asmeninio pobūdžio konfliktą su nukentėjusiuoju. Teismas nenustatė, kad L. R. būtų turėjęs chuliganiškų paskatų ar tikslą demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, juos šokiruoti ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką.

Nors smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartotas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, o pasekmės sukėlė tam tikrą sumaištį, nes reikėjo kviesti medicinos pagalbą ir policiją, rūpintis nukentėjusiojo išgabenimu, esant akivaizdiems asmeninio pobūdžio motyvams kuriuos paskatino paties nukentėjusiojo veiksmai, o ne noras parodyti savo viršenybę prieš jį ar įžūliu elgesiu pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, teismui leidžia manyti, jog kaltinamasis tikslo pažeisti viešąją tvarką ir rimtį visiškai neturėjo. Be to, konfliktas vyko trumpai, pavartotas smurtas nebuvo intensyvus ir tęsėsi labai trumpą laiką. Byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad L. R. veiksmais kam nors buvo sukeltas išgąstis, kilo sumaištis ar panika, t.y. nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pripažinti, jog dėl kaltinamojo veiksmų buvo realiai sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir pačiame kaltinime neįvardyta, kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos pažeidimas, išskyrus smurtą, nukreiptą nukentėjusiojo atžvilgiu ir jam padarytus sužalojimus. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad L. R. veiksmuose nėra BK 284 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl jis išteisinamas, kaip nepadaręs šios veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo L. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Skirdamas L. R. bausmę teismas atsižvelgia į BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus bei BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

BK 135 str. 1 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijoje, teismas nenustatė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai be kita ko reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, kuriuo buvo sužalotas žmogus, sutrikdyta jo sveikata. Yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. L. R. anksčiau buvo teistas, bet teistumas yra išnykęs, kas reiškia, jog jis teisiamas pirmą kartą. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir tai, kad L. R. yra santykinai jauno amžiaus, turi šeimą, kurioje auga nepilnametė dukra gim. 2013 m., šiuo metu registruojasi darbo biržoje. Jo padarytas nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, padarytas spontaniškai, nesant išankstinės tyčios, susiklosčius neigiamoms nenumatytoms įvykio aplinkybėms, pavartotas smurtas nebuvo intensyvus, nukentėjusiajam buvo suduoti du smūgiai į veidą, po kurių jis griuvo ir trenkė galvą į kietą grindų dangą, t.y. kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis yra baustas administracine tvarka 2017-01-09 pagal ANK 417 str. 2 d. - 15 Eur dydžio bauda, kuri 2017-01-11 sumokėta ir 2017-04-22 pagal ATPK 417 str. 3 d. - 60 Eur dydžio bauda, kuri 2017-05-02 sumokėta taip pat (2 t., 172-173 b.l.), jam skirtos nuobaudos už nusižengimus, nesusijusius su agresyviu jo elgesiu, chuliganiškais veiksmais ar viešosios tvarkos pažeidimu (baustas už kitus eismo saugumo taisyklių pažeidimus). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas kaltinamajam L. R. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis.

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 75 str. 1 d. redakciją (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. R. apgailestavo dėl savo poelgio. Jis nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas, nusikalto veikdamas netiesioginės tyčios forma, nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad teisingumo principas įgyvendintas ir bausmės tikslai. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant jam BK 75 str. 2 d. 5, 6, 8 p. numatytas pareigas - tęsti registravimasį darbo biržoje arba įsidarbinti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Atidėjus bausmės vykdymą kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai.

Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas nuo 2016-09-17 14.20 val. iki 2016-09-19 14.15 val. (3 t., b. l. 31, 32-33), kuomet jis buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka.

L. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Motyvai dėl žalos atlyginimo

Civilinis ieškovas - Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 11394,01 Eur dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiajam K. S. suteiktas gydymo paslaugas (2 t., 11-16 b.l.).

Šis ieškinys yra tenkintinas visiškai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 str. l d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 11394,01 Eur žala, nes tokia suma buvo sumokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateikti oficialūs dokumentai. Nustatyta, kad L. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kuriuo jis buvo gydomas, padarė L. R., todėl ši suma iš jo ir turi būti priteista.

Civilinis ieškovas - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius patikslinęs pareiškė 8371,32 Eur dydžio civilinį ieškinį, nes K. S. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-09-17 iki 2017-09-30 buvo išmokėta tokio dydžio suma ir tuo civiliniam ieškovui padaryta žala, kurią atlyginti turi kaltas dėl žalos padarymo asmuo CK 6.283 str. l d. (3 t., 111-122 b.l.). Šią žalą pagrindžia byloje esantys duomenys, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, minėtą sumą priteisiant iš L. R..

Nukentėjusysis K. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurį patikslinęs (3 t., 123-127 b.l.), prašo priteisti iš L. R. 14362,09 Eur turtinei ir 48100 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1250 Eur patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Nukentėjusysis nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo drabužių bei avalynės sugadinimą kaltinime nurodyto įvykio metu, todėl nėra pagrindo žalos už juos priteisimui. Taipogi teismas pastebi, kad ne visos teismui kaip medikamentams kompensuoti patirtos nurodytos išlaidos pripažintinos būtinomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios ir būtinos. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo kaip gydymui būtinos nurodytos priemonės: dantų šepetėlis, plaukų šampūnas, skutimosi peiliukai, skutimosi putos ir pan., nėra kaltinamojo veiksmais padaryto sveikatos sutrikdymo gydymui būtinos priemonės, todėl jos nekompensuotinos. Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo ir išlaidas už ligoninės palatą, tačiau, teismo manymu, šioje dalyje ieškinys nepagrįstas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis gydymo laikotarpiu gyveno šias paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje vienutėje, už tai mokėdamas nustatytą kainą, tačiau toks apgyvendinimo būdas, teismo manymu, nukentėjusiojo buvo pasirinktas paties valia, norint tuo laikotarpiu gyventi komforto sąlygomis, už ką kaltinamasis neprivalo mokėti. Be to, kompensacija už nepatogumus, tame tarpe ir, kaip nagrinėjamu atveju, atsirandančius dėl būtinumo daugiau nei įprasta skirti laiko ir pastangų sveikatos atstatymui, įeina į neturtinės žalos turinį, kuri nukentėjusiajam priteisiama atskirai.

Taip pat nepagrįstu laikytinas ieškinio reikalavimas dėl negautos premijos, nes pagal darbo sutartį ši darbo pajamų dalis nėra nustatyta kaip privalomai mokėtina ir priklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų ir darbdavio valios. Vien nusistovėjusi praktika darbovietėje negarantuoja premijos išmokėjimo kiekvienais metais ir kiekvienam darbuotojui. Šiuo atveju premijos gavimas laikytinas tik tikėtinu ir nepripažintinas kaip nusikaltimu padarytos žalos dalis. Todėl šioje dalyje ieškinys yra netenkinamas.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkinamas iš dalies, reikalaujamą priteisti sumą sumažinant iki 4284,83 Eur sumos, o kitoje dalyje jį aukščiau nurodytais motyvais atmetant.

K. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmėmis, todėl kaltinamojo civilinė atsakomybė nustatoma pagal padarytų veikų sunkumą bei kitas CK 6.250 str. numatytas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžiai nustatomi vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą.

K. S. nurodė, kad dėl sunkaus galvos sužalojimo jis patyrė fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus. Iki įvykio jis buvo fiziškai visiškai sveikas, galėjo laisvai judėti, aktyviai sportavo, sukūręs šeimą planavo turėti vaikų. Po šios traumos sunkiau susikaupti darbe, intensyviai dirbant ima skaudėti galvą, pablogėjo darbo rezultatai ir jis ėmė nerimauti dėl ateities. Tai turi neigiamos įtakos jo gebėjimams dirbti fizinį darbą, padėti šeimai buityje, pasidarė nervingas, atsirado nepilnavertiškumo jausmas, suprastėjo miego kokybė. Pasireiškė epilepsijos priepuolis. Jam buvo nustatytas 30 proc. darbingumas. Mano, jog sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius jis gali jausti visą likusį gyvenimą. Dėl sumušimo, sudėtingos galvos operacijos ir atsiradusių įvairių šalutinių sveikatos sutrikimų jaučia pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Visos šios aplinkybės rodo, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pakito jo gyvenimo kokybė.

CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį ir siekdamas priešingų interesų pusiausvyros, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį: jis yra bedarbis, turi šeimą, kurioje auga 1 nepilnametis vaikas (5 m. amžiaus), buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Kitų reikšmingų duomenų apie jo ir jo šeimos turtinę padėtį nėra. Atsižvelgęs į šias ir kitas neturtinei žalai įvertinti reikšmingas aplinkybes (padarytos turtinės žalos dydį, kaltės formą (netiesiogine tyčia), į tai, kad nukentėjusysis savo veiksmais ir rizikingu elgesiu pats pakurstė konfliktą ir nesiėmė jokių priemonių jo išvengti; be nukentėjusiojo pareikšto ieškinio juos yra pareiškę kiti civiliniai ieškovai dėl sumų, kurios buvo išmokėtos nukentėjusiajam, į teismų praktiką analogiškose bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo K. S. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinamas. Teismas mano, jog teisinga iš L. R. priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 9000 Eur.

BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis K. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu naudojosi teisinė pagalba pagal atstovavimo sutartį ir turėjo 1250 Eur išlaidų, kurios pagrįstos sąskaita - faktūra, mokėjimo nurodymu ir pinigų priėmimo kvitu (4 t., 68-71 b.l.). Atsižvelgiant į teismo posėdžių skaičių, atstovo atliktą darbą, K. S. prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra protingo, proporcingo dydžio, todėl prašymas dėl jų atlyginimo tenkinamas visiškai, jas priteisiant iš L. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305 str., 307 str.,

nusprendžia:

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6 ir 8 p., (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII?1554, įsigaliojusio nuo 2015 m. kovo 24 d. redakcija) L. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (mėnesiams), įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Į bausmės laiką įskaityti L. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. 14.20 val. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. 14.15 val.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. R. palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

- nukentėjusiajam K. S. 4284,83 Eur (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 83 ct) turtinei ir 9000 Eur (devynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiajam K. S. 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) už suteiktą teisinę pagalbą.

- Valstybinei ligonių kasai 11394 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus) už K. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai 8371,32 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 32 ct) turtinei žalai už netekto darbingumo pensiją, išmokėtą nukentėjusiajam K. S., atlyginti.

L. R. pagal BK 284 str. išteisinti, kaip nepadarius jam šios veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.