Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. N.-D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

5. Atlikus byloje pateiktų įrodymų formalų vertinimą pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės S. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo A. S. kaltės. Transporto priemonės S. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėja – R. N.-D.. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino padarytą žalą, išmokėdama 2 294,83 Eur dydžio išmoką; draudimo išmokos dydis paskaičiuotas pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktus pranešimus. AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykį sužinojo tik 2018 m. birželio 25 d., gavęs informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Gavus informaciją, R. N.-D. buvo išsiųstas paklausimas dėl informacijos apie įvykį suteikimo, tačiau draudėja nevykdė savo pareigos pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, t. y. neatsakė į 2018 m. birželio 25 d. paklausimą. Pažymėtina, kad ieškovo paklausimas buvo reikšmingas, nustatant, ar yra pagrindas mokėti nukentėjusiajam draudimo išmoką ir kokio dydžio buvo padaryta žala nukentėjusiajam. Atsakovė turėjo nurodyti įvykio aplinkybes, nubraižyti schemą, nurodyti automobilio apgadinimus, tačiau to nepadarė.

6. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes; apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies pagrindu draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60 ir 60.3 punktai nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

8. Duomenų, kad atsakovė R. N.-D. atlygino ieškovui sumokėtą draudimo išmokos sumą, byloje nėra, taip pat, ji ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo (CPK 178 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės R. N.-D. ieškovui priteistina 458,97 Eur išmokėtos draudimo išmokos (CK 6.38 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

9. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

10. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 32,18 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą, taigi iš viso – 47,18 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas patyrė šioje byloje 3,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. N.-D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 458,97 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 97 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (458,97 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47,18 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) naudai.

Priteisti iš atsakovės R. N.-D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,65 Eur (tris eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, gavėjo bankas: AB „Swedbank“, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Įteikti atsakovei R. N.-D. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą už akių, civilinėje byloje Nr. e2-9333-494/2019, viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2019 m. lapkričio 22 d. priimtas sprendimas už akių, civilinėje byloje Nr. e2-9333-494/2019, pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. N.-D. dėl žalos atlyginimo; ieškinys tenkintas visiškai. Kadangi atsakovei procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyksta, todėl sprendimas už akių jai yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 5) 275 1415.“