- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- A20.-1038-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00171-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. J. A. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos atstovo - advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S10 panaikinimo dalyje dėl laikino apgyvendinimo sąlygų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 10 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – Skundžiamas sprendimas) įleisti pareiškėją M. J. A. U. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas-advokatas teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl laikino apgyvendinimo vietos ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyventi pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skundu taip pat prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių.
Skunde nurodoma, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tvirtina, jog pagrindas, kuriuo remtasi atsisakant pareiškėjai suteikti teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė tokį sprendimą, tai yra atsisakymo pagrindas nėra individualizuotas. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, ji bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, asmenų grupėje ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 21S38025, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą pareiškėja skundė ikiteismine tvarka, Migracijos departamento komisija skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėja apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kuris skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjai draudimą atvykti. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris pareiškėjos skundą atmetė. Nutartis neskundžiama. Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjęs, pareiškėja nebėra prieglobsčio prašytoja.
Pažymi, kad pareiškėja MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 28 d., ginčijamo sprendimo priėmimo metu galutinis teismo sprendimas dėl jos dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Pareiškėja nurodė, kad išvyko iš kilmės valstybės bei atvyko į Lietuvą, nes bijo būti nužudyta Aava grupuotės. Pareiškėjos pasakojimas, kuriuo ji grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį yra abstraktus, nedetalus, bendro pobūdžio, nėra pagrįstas kitais (be pasakojimo) įrodymais. Vertinant pareiškėjos prašymą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į jos paaiškinimus, kurie yra abstraktūs, nedetalūs ir migloti, pareiškėjos pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjos nurodytų faktų tikrumą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjos kelionės tikslas, pareiškėja gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Be to, ginčijamas sprendimas priimtas ir kitu savarankišku pagrindu (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas) – pareiškėja nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Taip pat pareiškėja iš esmės nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.
Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėja skunde nurodo, kad jos atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti bei prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta. Visų antra, pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymi ir tai, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nebendradarbiavo su Lietuvos pareigūnais. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, kirto sieną (kas taip pat negali būti laikoma bendradarbiavimu su Lietuvos pareigūnais). Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.
Migracijos departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėja M. J. A. U. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad Migracijos departamentui pateikė visus reikalingus įrodymus: tapatybės kortelę, kitus dokumentus. Taigi, bendradarbiavo. Jei grįžtų į savo šalį, būtų sulaikyta, nors ir čia ilgą laiką yra sulaikyta, dėl ko atsirado psichologinių problemų. Taip pat maistas nėra jai tinkamas, turi kovoti dėl maisto su kitais Irako, Irano piliečiais. Nėra prieinamas gydymas, kuris jai reikalingas. Bandė kalbėtis su administracija, kad jai reikalingas gydymas, tačiau gydymo suteikti nėra galimybės. Stovykloje yra turgelis, bet ten kainos didelės, viską išperka irakiečiai ir iraniečiai. Bet to, maistą iš jos atima. Jos ranka yra sulūžusi, jai reikalinga pagalba. Teigia, jog praėjusiais metais, rugpjūčio mėnesį pateikė vairuotojo pažymėjimą. Ji vadina tai asmens dokumentu. Jį pateikė Migracijos departamentui. Taip pat pateikė savo gimimo liudijimą ir nacionalinės tapatybės kortelės kopiją. Pagrindinės priežastys dėl ko ji prašo leisti judėti laisvai, tai yra dėl to, kad ji nori mokytis, būti Lietuvoje, nori apsipirkti maisto, nori maitintis sveikai, būti sveika. Parašė laišką Migracijos departamentui, kuriuo prašo iš naujo išnagrinėti jos bylą. Atsakymas negautas. Mano, kad vis dar yra prieglobsčio prašytoja.
Atnaujintinas terminas skundui pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Dėl termino skundui paduoti atnaujinimo
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Pareiškėjo atstovo teigimu, skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2022 m. vasario 10 d., užsienietė su skundžiamu sprendimu buvo supažindinta 2022 m. vasario 11 d. Terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjos atstovas elektroniniu paštu gavo užsakymą parengti skundą tik 2022 m. balandžio 25 d., t.y. vėliau nei turėjo būti atlikta paslauga. Susiklosčius situacijai kai užsakymas bei skųstinas sprendimas pateikiamas jau suėjus skundo pateikimo terminui, paslaugos pareiškėjai buvo suteiktos per protingą ir trumpiausią laiką, siekiant geriausio asmens atstovavimo. Tvirtina, jog pareiškėja jokiu būdu nėra atsakinga už tai, kad jos valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per tinkamą laiką užsakyta. Pareiškėjai skundas buvo parengtas ir teikiamas per protingą, įmanomai trumpiausią, kai gautas užsakymas, laiką, nors dėl migrantų krizės yra susidaręs nepaprastai didelis užimtumas.
Įvertinus į bylą pateiktus duomenis, pareiškėjos atstovo nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos sąžiningumu. Pareiškėja, 2022 m. vasario 10 d. supažindinta su skundžiamu sprendimu, kreipėsi dėl teisinės pagalbos teikimo, tačiau jos valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per tinkamą laiką užsakyta. Advokatas užsakymą paslaugoms gavo tik 2022 m. balandžio 25 d., o skundas teisme gautas 2022 m. gegužės 5 d. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, todėl yra atnaujintinas.
Dėl laikino apgyvendinimo vietos ir sąlygų
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad prieglobsčio prašytoja gyvena Užsieniečių registracijos centre, kur jos netenkina gyvenimo sąlygos. Tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jos teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie tai, kad jai nepatogu gyventi apgyvendinimo vietoje, nepaneigia fakto, kad jos teisės nėra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo pareiškėjai netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai skundžiamu sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pereidama pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, jos pasakojimas apie kilmės valstybėje kylančias grėsmes mažai tikėtinas, vertinamas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu.
Sutiktina su Migracijos departamento teiginiais, jog nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėja pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas. Pareiškėjos atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Teismo vertinimu, skundžiamame sprendime visiškai teisingai konstatuota, jog netaikant pareiškėjai judėjimo laisvės apribojimo, pareiškėja gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procesdūra nebus įvykdyta.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ 5, 6, 9 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Atnaujinti terminą skundui paduoti.
Skundo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.