Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atmestas A. L. prašymas panaikinti jam skirtą baudą, civilinėje byloje Nr. B2-120-278/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas bankrutavusi AB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi pripažino atsakovą nemokiu ir iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi teismas paskyrė UAB (duomenys neskelbtini) bei nutarė atlikti kitus, su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus, t.y. nustatė BUAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. L. 10 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus bei viso turimo turto sąrašą.

BUAB (duomenys neskelbtini) administratorius UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu buvusiam BUAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. L. dėl BUAB (duomenys neskelbtini) dokumentų neperdavimo už 1997 – 2006 metus skirti 10 000 litų baudą.

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 26 d. nutartimi prašymą iš dalies tenkino – A. L. skyrė 5 000 litų piniginę baudą ir įpareigojo nedelsiant įvykdyti 2009 m. kovo 30 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus.

A. L. prašė panaikinti 2010 m. spalio 26 d. nutartimi paskirtą piniginę baudą bei teismo įpareigojimą nedelsiant įvykdyti nutartimi nustatytus įpareigojimus bei sustabdyti administratoriaus prašymo nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, jog teismui 2009-03-30 nutartimi įpareigojus A. L. perduoti visą įmonės turtą ir dokumentaciją paskirtam administratoriui, atskiruoju skundu, A. L., skųsdamas teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, šios nutarties dalies neginčijo ir nenurodė, jog teismo įpareigojimo jis, kaip įmonės vadovas, negalės įvykdyti. Be to, CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant minėtai nuostatai, A. L. kaip įmonės vadovas turi pareigą pareikalauti iš bendrovės akcininkų perduoti jam įmonės dokumentus ir turtą, kuriuos jis privalo perduoti administratoriui. Pareiškėjas yra nubaustas pinigine bauda už dokumentų neperdavimą, todėl tiek jis, tiek ir įmonės akcininkai, A. L. teigimu prisiėmę atsakomybę už esamą įmonės būklę iki A. L. paskyrimo įmonės vadovu, privalo dokumentaciją, tinkamai paruoštą perdavimui į archyvą, perduoti administratoriui. Už dokumentacijos ir turto perdavimą atsakingas A. L., o aplinkybė, kad 2009-06-30 akcininko UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. D. įgaliojimas perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, yra priimtas A. L. esant atleistam iš darbo, esminės reikšmės neturi, nes teismo įpareigojimas A. L. nustatytas jam esant įmonės vadovu bei atsakingam už visą įmonės turtą bei dokumentaciją.

Be to, iš pirmosios instancijos teismui pateikto Panevėžio apygardos prokuratūros rašto matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl UAB ,,Swedbank lizingas“ priklausančių transporto priemonių, bet ne dėl kito administratoriaus neperduoto turto ar dokumentacijos, todėl praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo nutarties iškelti bankroto bylą (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo teismo įpareigojimai nėra įvykdyti, tuo trukdoma operatyviai vykdyti bendrovės bankroto procedūrą bei pažeidžiami kreditorių interesai, todėl stabdyti klausimo dėl baudos skyrimo nagrinėjimą nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas A. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, kuria A. L. paskirta 5000 litų bauda bei įpareigojimas nedelsiant įvykdyti 2009-03-30 nutartimi nustatytus įpareigojimus arba panaikinti 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, apeliantas Panevėžio apygardos teismo 2009-03-30 nutartį, įpareigojusią perduoti visą įmonės turtą ir dokumentaciją paskirtam administratoriui, apskundė. Nurodo, jog minėta nutartis atskiruoju skundu skundžiama buvo visa apimtimi, neišskiriant atskirų nutarties rezoliucijos dalių. Be to, pareiškėjas objektyviai negalėjo žinoti, kad net ir tuo atveju, jei atskirasis skundas bus atmestas, teismo paskirtas bankroto administratorius, turėdamas oficialius rašytinius dokumentus (turto inventorizacijos ir kitus aktus) kreipsis į teismą skirti apeliantui baudą, taip pat negalėjo žinoti, kad šių dokumentų nevertins ir teismas.

Mano, jog teismo nustatytas įpareigojimas perduoti administratoriui 1997-2006 metų dokumentaciją bei dalį turto, kurių apeliantas nėra priėmęs – tai patvirtinama byloje esančiais leistinais rašytiniais įrodymais, nei teisiniu, nei loginiu požiūriu yra nepagrįstas ir fiziškai neįgyvendinamas.

2. Apeliantas, kaip buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, dėl objektyvių priežasčių neturi jokių galimybių įvykdyti 2009-03-30 nutartimi nustatytų įsipareigojimų ir todėl neprivalo atsakyti už kitus asmenis, dirbusius įmonėje iki jam įsidarbinus UAB (duomenys neskelbtini). 2009-01-16 buvo sudarytą darbo sutartis, pagal kurią apeliantas pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose. Tą pačią dieną tarp apelianto ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininko UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamo valdybos pirmininko V. P., pasirašyta priėmimo-perdavimo aktas. Šis aktas buvo pasirašytas įvertinus bendrovėje susiklosčiusią kritinę situaciją, tame tarpe ir tai, jog bendrovėje nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio nebuvo vedama buhalterinė apskaita, įmonė neturėjo vadovo bei finansininko ir t.t. Akte buvo nurodyta, jog atsakomybę iki apelianto paskyrimo direktoriumi prisiima valdybos pirmininkas V. P. ir akcininkas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. D..

3. Vykdant 2009-03-30 teismo nutartį, BUAB (duomenys neskelbtini) priimtas turtas bei dokumentai perduoti priėmimo-perdavimo aktais. Apeliantui tapus direktoriumi, 2009-02-23 buvo atlikta viso turto inventorizacija. Inventorizacijos akte yra nurodyta inventorizacijos metu nerastų pagrindinių priemonių, tame tarpe ir nutartyje nurodytų transporto priemonių sąrašas. Be to, 2009-12-24 ir 2010-01-06 lydraščiais apeliantas perdavė ilgalaikio turto sąrašą bei neperduoto administratoriui turto sąrašą ir du 2009-05-06 priėmimo-perdavimo aktus, kuriuose nurodyta, jog aktuose nurodytas turtas UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. D. 2009-04-27 sprendimo pagrindu perduotas UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui J. D..

4. Teismas turi vertinti ir kitus faktinius bylos duomenis – tai, kad dalies dokumentų bei teismo nutartyje nurodytų lizingui neperduotų transporto priemonių apeliantas nėra priėmęs ir už šį turtą neatsakingas. Be to, dėl UAB (duomenys neskelbtini) ar kitiems ūkio subjektams priklausančio turto iššvaistymo atliekamas ikiteisminis tyrimas.

5. Be to, 2009-06-30 įgaliojimas, kuriuo apeliantas buvo įgaliotas perduoti administratoriui buhalterinius dokumentus ir turtą, pasirašytas tuomet, kai apeliantas jau nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi (A. L. atleistas 2009-05-07). Todėl A. L. kaip fizinis asmuo, paprašytas administratoriaus atstovo sutiko perduoti dokumentus ir turtą, kuriuos faktiškai buvo perėmęs pagal 2009-02-23 inventorizacijos aktą ir todėl 2009-06-30 įgaliojimas neįpareigojo apelianto perduoti dokumentų ir turto, kurių pastarasis nėra priėmęs. Pažymi, jog bankroto byla UAB (duomenys neskelbtini) iškelta 2009-03-30, tuo tarpu įgaliojimas pasirašytas 2009-06-30, todėl toks įgaliojimas yra niekinis nuo jo sudarymo momento (CK 2.147 str. 1 d. 5 p.).

Atsakovas BUAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog 2009-03-30 nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti įvykdyta. Pažymi, jog apeliantas bankroto iškėlimo dieną buvo administracijos vadovas, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis administracijos vadovo teises ir pareigas bei Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis yra asmeniškai atsakingas už bendrovės turto išsaugojimą, perdavimą administratoriui, finansinės apskaitos dokumentų išsaugojimą ir perdavimą administratoriui. Duomenų, kokio konkretaus turto bendrovėje nėra ir dėl kokių priežasčių administracijos vadovas negali turto perduoti administratoriui, o vėliau ir teismui, A. L. neperdavė.

Atmestinas apelianto argumentas, kad jis turto neperduoda dėl konkrečių akcininkų priimtų sprendimų, nes administracijos vadovas negali vykdyti akcininkų sprendimų, kurie prieštarauja įstatymams, valdymo organų kompetencijai.

Be to, A. L., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, nepriklausomai nuo to, ar turtas jam perduotas ar ne, nuo paskyrimo momento yra atsakingas už visą bendrovėje esantį apskaitytą turtą ir privalo imtis visų priemonių šiam turtui surasti, išreikalauti iš kitų asmenų valdymo.

Aplinkybės, kad A. L. nėra perdavęs administratoriui turto ir apskaitos dokumentų, nurodytos administratoriaus pateiktame Panevėžio apygardos teismui 2010-10-04 rašte Nr. 27.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalį, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui visus dokumentus, šių dokumentų neperduoda arba perduoda ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą.

Panevėžio apygardos teismas 2009-03-30 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotąjį asmenį D. B., o bankrutuojančios įmonės vadovą A. L. įpareigojo perduoti administratoriui visus įmonės dokumentus bei viso turimo turto sąrašą. Įmonės vadovui neįvykdžius minėto teismo įpareigojimo, teismas 2009-10-26 nutartimi skyrė apeliantui 5 000 Lt baudą bei įpareigojo nedelsiant įvykdyti 2009-03-30 nutartimi nustatytus įpareigojimus. 2010-11-23 Panevėžio apygardos teismas apelianto prašymą panaikinti jam paskirtą baudą bei teismo įpareigojimą, atmetė.

Iš bylos medžiagos matyti, jog A. L. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirtas ir priėmė atsakomybę vadovauti įmonei, kurioje nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio nevedama buhalterinė apskaita: neapskaitomas ilgalaikis turtas, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apskaita, 2009-01-16. Atsakomybę iki apelianto paskyrimo direktoriumi prisiėmė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas valdybos pirmininko V. P. ir akcininkas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. D.. Byloje nustatyta, jog A. L., 2009-01-16 – 2009-05-07 laikotarpiu būdamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, atliko viso įmonės turto inventorizaciją, kurios metu nustatė, kad kai kurių pogrindinių priemonių įmonėje nerasta. Taigi jis už šių priemonių perdavimą administratoriui negali būti atsakingas, nes jis atsakomybės už jas neprisiėmė. Byloje nustatyta, kad iki A. L. tampant vadovu, įmonėje nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio buhalterinė apskaita nebuvo vedama, buhalteriniai ir kiti dokumentai jam perduoti nebuvo – jie liko pas įmonės akcininkus V. P. ir J. D., kaip ir kai kuris įmonės turtas. Visą turimą informaciją apie įmonės turtą ir dokumentaciją A. L. perdavė administratoriui. To, ko nėra įmonėje, nors ir nubaustas, A. L. perduoti administratoriui neturi galimybės.

Pažymėtina, 2009-05-06 priėmimo-perdavimo aktu ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 3, apeliantas perdavė, o UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus J. D. priėmė, minėtuose aktuose nurodytą turtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamos bylos atveju svarbus ir vienintelio akcininko – UAB (duomenys neskelbtini) vaidmuo, lemiantis apelianto 2009-03-30 nutarties vykdymą. Be to, bylos medžiagoje nėra duomenų, jog neperduotą administratoriui turtą bei dokumentus, apeliantas A. L. būtų priėmęs ar kitaip būtų už jį atsakingas. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog apeliantas neįvykdė visų 2009-03-30 nutartimi nustatytų įpareigojimų, nes neturėjo objektyvių galimybių jų įvykdyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl įmonės turto iššvaistymo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir tik A. L. veiksmuose nustačius nusikalstamos veikos požymius jis gali būti traukiamas atsakomybėn.

Taigi, apeliacinio teismo nuomone, Panevėžio apygardos teismas neturėjo pagrindo 2010-10-26 nutartimi paskirti BUAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. L. 5 000 Lt baudą, o 2010-11-23 nutartimi atmesti pastarojo prašymą dėl baudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) buvusio vadovo A. L. prašymą dėl baudos panaikinimo, klausimą išsprendė neteisingai, todėl nutartis naikintina ir klausimas sprendžiamas iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, kuria atmestas A. L. prašymas panaikinti jam skirtą baudą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartimi A. L. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) skirtą 5 000 (penkių tūkstančių Lt) piniginę baudą ir įpareigojimą nedelsiant įvykdyti 2009 m. kovo 30 d. nutartimi nustatytus įsipareigojimus.