- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-369-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19301-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Galime“
- Ieškovas
- UAB „HATOR“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Galime“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1652-728/2014 pagal ieškovo UAB „HATOR“ ieškinį atsakovui UAB „Galime“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Gazman“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „HATOR“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Galime“ 38 874,73 Lt skolos, 998,20 Lt palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 11 d. tarp ieškovo, atsakovo bei trečiojo asmens UAB „Gazman“ buvo pasirašytas skolos užskaitymo aktas Nr. SUAKT/20121211-1. Susitarimas dėl skolos užskaitymo sudarytas atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Gazman“ buvo skolingas ieškovui 37 770,15 Lt už atliktus darbus ir pateiktas prekes, o trečiajam asmeniui savo ruožtu buvo skolingas atsakovas. Sudarius susitarimą, atsakovas įgijo prievolę šiame susitarime nurodytomis sąlygomis visiškai atsiskaityti su ieškovu. Pirmą skolos dalį, 18 885 Lt, atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui iki 2012 m. gruodžio 21 d., o likusią 18 885 Lt sumą - iki 2013 m. sausio 14 d. Tačiau nepaisant jokių papildomų ieškovo raginimų, tarpusavio skolos suderinimo aktų atsakovas šio prisiimto įsipareigojimo neįvykdė. Be to, atsakovas likos skolingas ieškovui 1 104,58 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą HAT Nr. 1000117.
Atsakovas UAB „Galime“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad skolos užskaitymo akto 6 p. nustatyta alternatyva, kuria atsakovas pagrįstai vadovaujasi. Pagal ją, mokėjimai ieškovui darytini tik su sąlyga, kad atsakovas yra gavęs apmokėjimą už atitinkamus darbus iš atsakovą samdžiusio kliento UAB „Erdenas“, organizavusio darbus objekte – prekybos paskirties pastate (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų gavęs apmokėjimą iš UAB „Erdenas“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovo 38 874,73 Lt skolos, 998,20 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 38 874,73 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 1 196 Lt žyminio mokesčio, 1 500 Lt už advokato pagalbą bei 468,52 Lt už antstolio paslaugas.
Teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio 11 d. tarp ieškovo UAB ,,HATOR“, atsakovo UAB ,,Galime“ bei trečiojo asmens UAN ,,Gazman“ buvo pasirašytas skolos užskaitymo aktas, pagal kurį UAB ,,Gazman“ piniginio reikalavimo teisę į atsakovą perleido ieškovui, taip įskaitydami UAB ,,Gazman“ piniginę prievolę ieškovui už atliktus rangos darbus ir pateiktas prekes. Pagal sutartį, atsakovui atsirado prievolė susitarime nurodytomis sąlygomis pilnai atsiskaityti su ieškovu -18 885 Lt skolos dalį sumokėti iki 2012 m. gruodžio 21 d., 18 885 Lt skolos dalį sumokėti iki 2013 m. sausio 14 d.
Išanalizavęs šalių argumentus, ginčo susitarimo turinį teismas padarė išvadą, kad ieškovo argumentai dėl ieškinio pagrįstumo yra pagrįsti, tuo pačiu atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo poziciją paneigia ir trečiojo asmens BUAB ,,Gazman“ argumentacija bei pateikti įrodymai, t. y. kad atsakovas pateikia teismui tikrovės neatitinkančius faktus, nes į bankroto administratoriaus pateiktą ieškinį dėl 411 127,37 Lt skolos priteisimo iš UAB ,,Galime“ nėra įtraukta 37 770,15 Lt suma, pripažįstant, kad tokio dydžio reikalavimas priklauso ieškovui vadovaujantis skolos užskaitymo aktu.
Teismas nurodė, kad susitarime 6 p. numatyta alternatyva su sąlyga, kuria remiasi atsakovas, yra nekonkreti, neaiški, nėra įvardytas Užsakovas bei Klientas, pagal tokį susitarimą alternatyvos sąlygos šalys negali būti identifikuojamos. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovas nepateikė tiesiogiai nė vieno su ginčo dalyku susijusio įrodymo, dėl ko ieškinys turėtų būti atmestas. Nesutikimas su ieškiniu, anot teismo, yra deklaratyvaus pobūdžio, kas pažeidžia CPK 178 str. numatytą įrodinėjimo šalims pareigą. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad sutartys turi būti aiškinamos kiek įmanoma tiksliau atskleidžiant šalių valią. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Šiuo gi atveju, jei būtų sutikta su atsakovo pozicija, jis be jokio pagrindo įgytų 37 770,15 Lt turtinės naudos. Teismas pažymėjo, kad šalys sudarė bendrą susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo būdo ir formos, kuris atitiko teisės aktų nuostatas ir joms neprieštaravo (CK 6.101 str., 6.115 str., 6.130 str.). Sutarčių privalu laikytis, šalys privalo vykdyti savo prievoles, kurios nustatytos abipusiškai suderinta valia (CK 6.38 str.). Taigi reziumuodamas tai, kas išdėstyta, teismas pripažino atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu pagal skolos užskaitymo aktą.
Teismas nurodė nevertinantis atsakovo pateiktų sutarties ir skolos užskaitymo aktų, nes jie neatitinka įrodymams keliamų įstatymo reikalavimų, tai yra tik elektroninis susirašinėjimas, kuris neturi jokios įrodomosios reikšmės šios bylos ginčui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Galime“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Priešingai nei konstatavo teismas, 2012 m. gruodžio 11 d. skolos užskaitymo akte nėra jokių užuominų apie tai, kad trečiasis asmuo UAB „Gazman“ reikalavimo teisę į atsakovą besąlygiškai perleido ieškovui.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui tam tikras sumas iki 2012 m. gruodžio 21 d. ir 2013 m. balandžio 14 d. Šalys buvo sutarusios, kad galioja mokėjimo ieškovui alternatyvi sąlyga, su kuria ieškovas sutiko.
3. Trišalio akto 4 punkte aiškiai nustatyta, kad tik po to, kai atsakovas sumoka ieškovui, šis sumažina trečiajam asmeniui jo įsiskolinimą. Kadangi atsakovas nemokėjo ieškovui, nebuvo jokio pagrindo, kad ieškovas sumažintų trečiojo asmens įsiskolinimą.
4. Nors UAB „Erdenas“, kaip atsakovo užsakovas, neminima trišaliame susitarime, sistemiškai vertinant byloje esančius įrodymus, nustatytinos sąsajos tarp bylos dalyvių ir šios įmonės.
5. Faktas, kad trečiasis asmuo pareiškė ieškinį atsakovo atžvilgiu, negali daryti įtakos visapusiškam šios bylos aplinkybių tyrimui, juo labiau, kad nurodytas ieškinys teismo sprendimu buvo atmestas.
6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo pateikiamas trišalio akto 6 p. alternatyvios sąlygos aiškinimas reiškia, kad atsakovas be pagrindo įgijo turtinės naudos. Trišalio akto 5 p. aiškiai nustatyta, kad tik po to, kai atsakovas sumoka ieškovui, trečiasis asmuo sumažina įsiskolinimą ieškovui.
7. Teismo konstatavimas, kad ieškovo ir atsakovo elektroninis susirašinėjimas dėl trišalio akto projekto derinimo neturi įrodomosios reikšmės, neatitinka LAT praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „HATOR“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apelianto skolos užskaitymo akto 6 punkto aiškinimas neatitinka šio akto nuostatų bei šalių valios ir ketinimų. Skolos užskaitymo akte nėra išaiškinta, kas yra Užsakovas, Darbai ir Klientas, kuriems yra (ar turėtų būti) taikoma Alternatyva, juo labiau, kad pats žodis „Alternatyva“ apskritai neturi tokios gramatinės bei teisinės prasmės, kokią jam dabar bando suteikti apeliantas. Skolos užskaitymo aktą rengė būtent apeliantas, ką jis pats patvirtino į bylą teikdamas tapačių susitarimų su kitais asmenimis kopijas, todėl bet kokie esantys ar galintys kilti neaiškumai dėl susitarimo teksto yra ir turi būti aiškinami išimtinai tik apelianto, kaip susitarimą rengusios šalies, nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Apeliantas iki ieškinio padavimo teismui pripažino aplinkybes apie UAB „Gazman“ reikalavimo apeliantui perleidimą ieškovui, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas 2012 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Taigi apelianto byloje užimta pozicija yra bandymas išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, kai tuo tarpu ieškovo ir trečiojo asmens prisiimti įsipareigojimai vienas kitam ir apeliantui jau seniai įvykdyti. Sutikus su apelianto argumentais, jis, susimažinęs savo skolą trečiajam asmeniui, tačiau nesumokėdamas tokio pat dydžio sumos ieškovui, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo įgytų 37 770,15 Lt turtinės naudos.
Trečiasis asmuo UAB „Gazman“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį patenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apelianto (atsakovo) pareigos atsiskaityti su ieškovu pagal 2012 m. gruodžio 11 d. skolos užskaitymo aktą (toliau – Aktas).
Nurodytame akte, kurį pasirašė trys šalys – ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo, patvirtinta, kad trečiasis asmuo yra skolingas už prekes ir paslaugas ieškovui, o atsakovas yra skolingas už prekes ir paslaugas trečiajam asmeniui, todėl šalys susitaria, kad atsakovas sumoka ieškovui 37 770,15 Lt (3 punktas), o po to ieškovas mažina trečiojo asmens įsiskolinimą 37 770,15 Lt suma (4 punktas), o trečiasis asmuo mažina atsakovo įsiskolinimą 37 770,15 Lt suma (5 punktas).
Ginčydamas savo pareigą atsiskaityti su ieškovu, apeliantas remiasi Akto 6 punktu, pagal kurį, anot apelianto, šis įsipareigojo sumokėti ieškovui skolą tik su sąlyga, kad bus gavęs atliktų darbų apmokėjimą iš UAB „Erdenas“, o kadangi tokio apmokėjimo jis nėra gavęs, atitinkamai jo pareiga sumokėti ieškovui skolą neatsirado.
Akto 6 punktas išdėstytas taip: „Pirmą skolos dalį – 18 885 Lt, įsipareigoja grąžinti iki 2012 m. gruodžio 21 d., antrą skolos dalį – 18 885,15 Lt, įsipareigoja grąžinti iki 2013 m. sausio 14 d. ALTERNATYVA su sąlyga, kad Užsakovas yra gavęs apmokėjimą už atitinkamus Darbus iš Kliento.“ Nors nurodyta sąlyga, dėl joje pavartoto žodžio ALTERNATYVA ir nepaaiškintos žodžių „Užsakovas“, „Darbai“ ir „Klientas“ reikšmės, yra labiau panaši į vienos šalies kitoms šalims siūlomą sąlygos formuluotę, o ne jau suderintą ir galutinį sąlygos variantą, nei vienai iš šalių tuo nesiremiant, teismas visą 6 punktą vertina kaip patvirtintą tekstą.
Kaip žinia, žodis „alternatyva“ reiškia galimybę rinktis viena iš dviejų, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Akto 6 punkte nustatyta alternatyvi apelianto prievolės įgyvendinimo tvarka, t. y. sumokėti skolą dalimis iki 2012 m. gruodžio 21 d. ir 2013 m. sausio 14 d. arba su sąlyga, kad Užsakovas yra gavęs apmokėjimą už atitinkamus Darbus iš Kliento. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pastaroji sąlyga, atsižvelgiant į tai, kad joje nėra paaiškinta žodžių „Užsakovas“, „Darbai“, „Klientas“ reikšmė, yra neaiški ir neapibrėžta, o būdama neaiški ir neapibrėžta, ji kartu yra ir neįgyvendinama. Tokiu atveju, taikant pagal analogiją CK 6.28 straipsnio 1 dalį (be to, apelianto įvardijamam „Klientui“ jau bankrutavus), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto prievolė sumokėti ieškovui skolą atsirado – 2012 m. gruodžio 21 d. sumokėti pirmą skolos dalį, o 2013 m. sausio 14 d. sumokėti likusią skolos dalį.
CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, o kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad ginčijamą sutarties sąlygą buvo pasiūlęs pats apeliantas, priešingų duomenų byloje nėra (apelianto nurodyti elektroniniai laiškai to neįrodo), o apeliantas ir neteigia, kad ginčijamą sąlygą buvo parengęs ieškovas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto pateiktą sutarties aiškinimą, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.
Nors apeliantas taip pat teigia, kad pagal Akto 5 punktą, trečiasis asmuo turėjo sumažinti apelianto įsiskolinimą tik po to, kai apeliantas sumokės skolą ieškovui, teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip nustatyta byloje, tokį skolos sumažinimą (apelianto atleidimą nuo 37 770,15 Lt skolos grąžinimo trečiajam asmeniui) trečiasis asmuo faktiškai jau atliko, todėl teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad apelianto elgesys, pačiam gavus realios turtinės naudos iš pasirašyto Akto (nesumokėjus turėtos skolos trečiajam asmeniui), tačiau atsisakant vykdyti paties Aktu prisiimtas turtines prievoles, neatitinka civilinėje teisėje taikomo veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų elgesio standarto (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiama 289,62 EUR (1 000 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, b. l. 152-154).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantui yra iškelta bankroto byla, žyminis mokestis iš jo nepriteisiamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „HATOR“ (į. k. 302503010) iš atsakovo UAB „Galime“ (į. k. 302519687) 289,62 EUR (1 000 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.