Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-305/2013

Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01919-2012-6

2013 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 227 str. 2 d. ir jam paskirta penkiasdešimties parų arešto bausmė.

Taip pat jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir jam paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir J. Č. paskirta galutinė subendrinta šešiasdešimties parų arešto bausmė. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,nustatė :

J. Č. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. spalio 13 d., apie 21 val. 30 min., Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau tekste – VPK) priklausančiame automobilyje „Škoda Yety“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) stovėjusiame ties (duomenys neskelbtini) pastatu, Vilniuje, neblaivus vairavęs lengvąjį automobilį ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d., už jo, J. Č., pageidaujamą valstybės tarnautojų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio specialistams M. A. bei D. S. davė 10,00 Lt kyšį, įdėjęs į M. A. liemenės kišenę kupiūrą AD Nr. (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą, apie 22.00 val., pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje J. Č., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už tą patį administracinį teisės pažeidimą, davė M. A. už jo pageidaujamą neteisėtą neveikimą 200,00 Lt kyšį, pakišęs po pastarojo rašomu tarnybiniu pranešimu kupiūrą AD Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš karto po 200,00 Lt kyšio davimo patalpintas į komisariato laikinojo sulaikymo kambarį, J. Č. įžeidė savo tarnybos pareigas ėjusius valstybės tarnautojus: M. A. ir D. S., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialistus E. M. bei R. L., iškeikęs juos necenzūriniais žodžiais.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., 61 str. 4 d., 62 str. 1 d., sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. sankcijoje ir BK 290 str. sankcijoje numatytą švelniausią bausmę, t. y. baudą.

Skunde nuteistasis nurodo, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų, labai pergyvena ir nuoširdžiai gailisi, suvokia, kad labai negerai pasielgė ir savo kaltę pilnai pripažįsta. Nors teismo nuosprendyje nurodyta, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nuteistojo vertinimu, jo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. ir yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad turi ūkininko ūkį, dirba žemę ir gauna pajamų. Artėja pavasario lauko darbai, todėl atlikdamas arešto bausmę, jis neturės galimybės pavasarį įdirbti žemės, pasėti žemės ūkio kultūrų, atlikti kitų būtinų lauko darbų, o rudenį neturės pajamų pragyvenimui. Nuteistojo vertinimu, jam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., būtų pagrindas jam paskirtą bausmę švelninti ir paskirti tiek Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. sankcijoje, tiek BK 290 str. sankcijoje numatytą švelniausią bausmę, t. y. baudą, kurią jis sumokės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta arešto bausme, keliamas nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo klausimas, nurodoma, kad paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatomis, netinkamai nustatė su nuteistajam anksčiau administracine tvarka paskirtų baudų sumokėjimu susijusias faktines aplinkybes, taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. ir be pagrindo nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo.

Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., šio savo sprendimo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo. Pažymėtina, kad tiek 2012 m. gruodžio 12 d. prokurorės pareiškime (t. 1, b. l. 71-77), tiek prokurorės baigiamojoje kalboje ši aplinkybė buvo nurodyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, turėjo nurodyti tokio savo sprendimo priežastis. To padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., nes viso proceso metu jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytų veikų.

Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su J. Č. už administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų sumokėjimu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis administracine tvarka yra baustas už tai, kad 2006 m. spalio 13 d., būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir už šį pažeidimą jam dvidešimt keturiems mėnesiams buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. J. Č. administracine tvarka baustas 2007 m. balandžio 10 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai atimta teisė vairuoti, už tai jam paskirta 4100,00 Lt dydžio bauda, kuri buvo sumokėta 2008 m. rugsėjo 30 d. Už tai, kad 2010 m. kovo 9 d. vairavo neįsijungęs artimųjų žibintų šviesų, J. Č. įspėtas. Už vairavimą neblaiviam 2012 m. spalio 13 d., t. y. nusikalstamų veikų padarymo dieną, nuteistajam paskirta 2100,00 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvidešimt penkiems mėnesiams (t. 1, b. l. 53-56). Šios baudos nuteistasis sumokėjęs nėra, tačiau bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad baudos mokėjimas jam yra išdėstytas, šią aplinkybę patvirtina ir LITEKO sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi nuteistajam paskirtos 2100,00 Lt dydžio baudos mokėjimas yra išdėstytas dvidešimt vieno mėnesio laikotarpiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė ir skirdamas bausmę J. Č. vadovavosi aplinkybe, kad neva jis nemoka jam paskirtų baudų.

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Individualizuodamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovautis Lietuvos Respublikos BK numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Konstatuotina, kad skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei Lietuvos Respublikos BK 61 str. nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

J. Č. padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir 290 str., kurie priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Minėtų straipsnių sankcijose numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir alternatyvios bausmės, t. y. bauda, areštas, laisvės apribojimas. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Jis du kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, tame tarpe, ir esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, paskirtas baudas sumokėjo. Už paskutinį administracinės teisės pažeidimą, padarytą 2012 m. spalio 13 d., paskirta bauda taip pat mokama. Nuteistasis praeityje neteistas, todėl jam skirtinos bausmės mažesnės už baudžiamojo įstatymo straipsniuose, pagal kuriuos jis yra nuteistas, nurodytų sankcijų vidurkius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis vadovaujamasi ir tokiais atvejais, kai asmuo viena veika padaro kelis nusikaltimus (ideali nusikaltimų sutaptis) arba kai naujas nusikaltimas būna kitokio pobūdžio – skiriasi kaltės forma, objektas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-88/2008). Nors areštas ir nėra laikomas laisvės atėmimo bausme, ši bausmės rūšis yra susijusi su asmens laisvės suvaržymu ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirti minėtą bausmę nuteistajam, kuris teisiamas pirmą kartą, paskirtas baudas sumoka, nėra tikslinga. Keisdamas bausmę nuteistajam, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis turi ūkininko ūkį, dirba žemę ir gauna pajamų, o atlikdamas arešto bausmę, jis neturės galimybės pavasarį įdirbti žemės, pasėti žemės ūkio kultūrų, atlikti kitų būtinų lauko darbų ir rudenį neturės pajamų pragyvenimui, kas sąlygotų paskirtos bausmės neproporcingumą ir neteisingumą (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskyrus nuteistajam švelniausią įstatymo numatytą bausmę, t. y. baudą, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai taip pat bus pasiekti, o nusikalstamas veikas padaręs asmuo tinkamai nubaustas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. ir 3 p., 41 str., 54 str., 61 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 2 p.,

nusprendė:

nuteistojo J. Č. apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m vasario 12 d. nuosprendį pakeisti.

J. Č. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. padarymą paskirti 50 MGL dydžio, t. y. 6500,00 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.

Taip pat jam už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 290 str. padarymą paskirti 30 MGL dydžio, t. y. 3900,00 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę J. Č. paskirti 70 MGL dydžio, t. y. 9100,00 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto litų) baudą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai Artūras Šumskas