- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- I-2349-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01344-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui M. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b.l. 4) bei atsikirtime į Kauno TI atsiliepimą (b.l. 36) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. buvo etapuojamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno tardymo izoliatorių. Atvykimo į Kauno TI dieną nebuvo išvedamas pasivaikščioti. Tvirtino, kad atvykimo dieną prašė išvesti pasivaikščioti, tačiau jam buvo atsakyta, kad toks prašymas turi būti pateiktas kameroje rytinio patikrinimo metu. Pareiškėjo nuomone, teisės būti išvestam vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore realizavimui prašymas yra nereikalingas, nes tokią teisę nustato įstatymas. Po kelionės etapu trūkdavo gryno oro, jausdavo išsekimą ir nuovargį, todėl prašydavo pareigūnų suteikti jam galimybę pabūti gryname ore, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama, dėl to buvo pažeistos jo teisės, jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 100 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 7-9) nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu vieną kartą buvo etapuojamas per Kauno TI. Pareiškėjui teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore buvo užtikrinta. Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai nuo 11,22 kv. m. iki 17,43 kv. m., taip pat įrengti du kiemeliai su sporto įranga ir teniso kambarys. Pareiškėjas į Kauno TI atvykdavo 15-16.50 val. ir vėliau. Priėmimo ir paskirstymo skyriuje atlikus visas privalomas priėmimo į tardymo izoliatorių procedūras, į režiminiame korpuse esančią kamerą atvykęs asmuo perkeliamas apie 18-18.30 val. Šis momentas priklauso nuo etapuojamųjų asmenų skaičiaus, nes juo jis didesnis, tuo ilgiau užtrunka priėmimo ir paskirstymo procedūros. Atvykę suimtieji (nuteistieji) turi laikytis Kauno TI nustatytos dienotvarkės, pagal kurią išvedimas pasivaikščioti vykdomas nuo 8.45 val. iki 12 val. ir nuo 13 val. iki 18 val. Išvedimas papildomai į pasivaikščiojimo kiemelius su sporto įranga, teniso, kompiuterių klases, biblioteką vykdomas nuo 17 val. iki 22 val. Norint pasinaudoti šiais kiemeliais, užsirašoma iš anksto. Be to, žinodamas, kad vyks į Kauno TI, pareiškėjas galėjo paprašyti išvesti jį pasivaikščioti iki išvykimo. Pareiškėjas nenurodė konkrečios jo patirtos žalos, duomenų apie etapavimo neigiamą įtaką pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai byloje nėra. Pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos, Kauno TI pareigūnų veiksmai buvo teisėti, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kauno TI pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo atvykimo į Kauno TI dieną neužtikrinant jam teisės pasivaikščioti gryname ore.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.
Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga, tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 (toliau – ir 2010 m. Aprašas) (b.l. 12-14), 13 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du pasivaikščiojimai ne trumpesni kaip po valandą.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį pristatytiems į tardymo izoliatorių asmenims daroma asmens krata, jų turimi daiktai patikrinami. Po šių veiksmų atlikimo suimtieji ir nuteistieji Kauno TI paskirstomi į kameras Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-73, nustatyta tvarka (b.l.42-43).
Taigi, akivaizdu, kad, atvykus į Kauno tardymo izoliatorių, iki suimtųjų (nuteistųjų) patalpinimo į kameras yra atliekamos aukščiau nurodytuose teisės aktuose reglamentuotos procedūros, kurios, atsakovo atstovo tvirtinimu, priklausomai nuo atvykusiųjų skaičiaus, užtrunka apie 2-3 valandas.
Atsakovo atstovas nurodė, kad atvykę į Kauno TI nuteistieji privalo laikytis dienotvarkės.
Pagal į bylą pateiktą suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-265 (toliau - ir Dienotvarkė), matyti, kad suimtieji ir laikinai atvežti nuteistieji išvedami į pasivaikščiojimus 8.45 – 12.00 val., 13.00-18.00 val., Minėti asmenys išvedami (papildomai) į pasivaikščiojimų kiemelius, kuriuose įrengta sporto įranga 17.00-22.00 val. (b.l.11).
Pažymėtina, kad Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore tvarka reglamentuota 2010 m. Tvarkos aprašo 3- 21 punktuose (b.l. 12-13).
Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti į kiemus, kuriuose įrengta sportinė įranga, Kauno TI tvarka nustatyta 2010 m. Tvarkos aprašo 22-28 punktuose bei Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klases ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos apraše, patvirtintame Kauno TI direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 (b.l. 16-17).
Šių pasivaikščiojimų teisinis reglamentavimas iš esmės skiriasi, nes suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys apsilankyti pasivaikščiojimo kiemeliuose su sporto įranga, vedami pasivaikščioti tik pagal jų prašymą, išreikštą rytinio patikrinimo metu, kuris užregistruojamas „Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo sportuoti ir mankštintis į pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga apskaitos žurnale“, registracijos eilės tvarka ne ilgiau kaip vienai valandai (2012 Aprašo 3,6 p., 2010 m. Aprašo 22,23 ir 25 p.).
Pagal 2010 m. Aprašo 3-21 p. nuostatas asmens teisė būti išvestam pasivaikščioti gryname ore nesiejama su prašymo pateikimu.
Iš aukščiau paminėtų lokalinių teisės aktų nuostatų bei Dienotvarkės matyti, kad Kauno TI suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikta teisė į dvejopo pobūdžio pasivaikščiojimus, t.y. - pasivaikščiojimai gryname ore ir pasivaikščiojimai kiemuose su sporto įranga. Pasivaikščioti gryname ore suimtieji (nuteistieji) vedami 8.45 – 12.00 val., 13.00-18.00 val., pasivaikščioti į kiemelius su sporto įranga - 8.45 – 12.00 val., 13.00-18.00 val. ir papildomai 17.00-22.00 val.
Taigi, akivaizdu, kad asmeniui, atvykimo į Kauno TI dieną patalpintam į kamerą vėliau nei 18.00 val. teisės pasivaikščioti gryname ore įgyvendinimo tvarka minėtuose teisės aktuose nėra reglamentuota.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Kauno TI buvo etapuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. spalio 25 d. (b.l. 10,24).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Atsakovo atstovas į bylą nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo atvykimo į Kauno TI 2016 m. spalio 25 d. laiką, jo patalpinimo į režiminio korpuso kamerą laiką, kameros, į kurią buvo paskirtas pareiškėjas, numerį, nuteistųjų išvedimą pasivaikščioti (Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimus gryname ore registracijos žurnalo išrašų (2010 m. Aprašo 10 p.), tarnybinių pranešimų ar pan.), t.y. objektyvių duomenų patvirtinančių, kad 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti gryname ore, todėl, Kauno TI nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su jo teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimu, šis pažeidimas laikomas nustatytu.
Į bylą nepateikta jokių duomenų apie nustatyto pažeidimo (nesuteikto pasivaikščiojimo gryname ore) įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, jo emocinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant byloje nustatyto pažeidimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad po etapo bei gana ilgai užtrunkančios patalpinimo į kameras procedūros atvykimo dieną negalėdamas pabūti lauke pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Įvertinus tai, kad nustatytas pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio, nesant įrodymų, jog dėl neišvedimo pasivaikščioti pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, atsižvelgiant į tai, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas nesikreipė į Kauno TI administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, be to, į teismą dėl šio pažeidimo kreipėsi tik po aštuonių mėnesių nuo pažeidimo dienos, teismo nuomone, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjo M. M. teisė pasivaikščioti gryname ore buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.