Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui R. K. ir atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei D. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. K., patikslinęs reikalavimą, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 20-TE-6 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui R. K. ir komisarei inspektorei L. Č.“ dalį, kuria pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) (b. l. 29-39).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ginčo įsakymo dalimi, kuria jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas nurodė faktines aplinkybes, kad piliečiui R. K. 2015 m. birželio 17 d. buvo surašytas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo už LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnio pažeidimą ir paskirta 290,00 Eur dydžio administracinė nuobauda. Minėtą nutarimą R. K. apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2015 m. liepos 14 d. pranešimu apie gautą skundą informavo Kauno rajono policijos komisariatą bei nurodė pateikti atsiliepimą į skundą. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas dėl priverstinio baudos išieškojimo buvo išsiųstas Lietuvos antstolių rūmams, nes Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyryje nebuvo gauta informacijos apie tolimesnę R. K. skundo nagrinėjimo eigą. 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu antstolis V. K. informavo R. K., jog jis priėmė vykdyti 2015 m. birželio 17 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo dėl 290 Eur baudos ir 126,42 Eur vykdymo išlaidų. 2015 m. rugsėjo 8 d. antstolis V. K. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kadangi vykdomasis dokumentas nebuvo įsiteisėjęs pateikimo vykdyti metu. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo R. K. skundą, 2015 m. birželio 17 d. nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. R. K. pateikė skundą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl pareigūnų veiksmų, nurodydamas, kad dėl pradėto dar neįsiteisėjusio vykdomojo dokumento vykdymo jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, buvo pabloginta jo reputacija bei produktyvaus bendravimo su bankais galimybės, todėl prašė atlikti tarnybinį patikrinimą, nustatyti dėl kieno kaltės buvo pateiktas vykdyti nutarimas, nors buvo žinoma, kad jis yra apskųstas teismui ir nėra įsiteisėjęs. Atlikus tarnybinį patikrinimą pareiškėjui ir komisarei inspektorei L. Č. ginčijamu įsakymu buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai už Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 5 punkto ir Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus. Su paskirta nuobauda pareiškėjas nesutinka ir mano, kad ginčo įsakymas galėjo būti priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio nuostatų ankstesne redakcija, o ne šiuo metu galiojančia, taip pat Policijos veiklos įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. 16 straipsnio 2 dalimi. Pripažino, jog pagal viršininko rezoliuciją jam teko pareiga įvesti duomenis į Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro sistemą, turėjo įvesti tą dieną, kai gavo iš teismo informaciją apie pateiktą skundą, tačiau sistema laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. liepos 24 d. veikė su trikdžiais, įvesti duomenys neišsisaugodavo, o nuo 2015 m. liepos 25 d. jis buvo išleistas kasmetinių atostogų. Apie trikdžius jis žodžiu informavo viršininką, kuris atsakė, jog informuos vadovus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, kada ir kiek kartų jis bandė prisijungti prie registro, jis dėl kitų pareigybės aprašyme numatytų pareigų ir darbų krūvio negalėjo nuolatos bandyti įvesti minėto nutarimo informaciją, todėl jo veiksmų kaip neveikimo vertinti negalima. Jis manė, kad specialistė L. Č., išsiųsdama R. K. skundą, jau yra įvedusi Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro sistemoje nutarimo apskundimo informaciją. Atkreipė dėmesį, kad Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro tvarkymo taisyklėse nenurodyta, kuriuo momentu, turėtų būti užregistruotas nutarimo dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, apskundimo faktas. 2015 m. gruodžio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ Nr. 20-JS-287 nenurodytas teisės aktas, kuris numato tam tikrą, konkretų pareigūno elgesio modelį, kurio pareiškėjas nesilaikė, o tik nurodė, kad pažeisti Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 5 punkto ir Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kuriuose įtvirtintos tik bendrosios nuostatos. Tarnybinio patikrinimo metu neišsiaiškinta, ar Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro sistema nuolatos veikė, ar tam tikrais laiko trapais veikė su trikdžiais ir jo paaiškinime nurodytos aplinkybės nepaneigtos. Nenustačius pareigūno kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nevertinta jo tarnybinė veikla iki tariamo nusižengimo padarymo, nors skiriant tarnybinę nuobaudą tai daryti būtina. Išreiškė nuomonę, kad Tarnybinio patikrinimo išvada nemotyvuota, nusižengimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, jo kaltė neįrodyta, pil. R. K. padaryta žala nėra didelė, ji nesukels jam ateityje jokių pasekmių, nes nuobauda panaikinta. Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią visos abejonės, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Esant šioms aplinkybėms prašė skundą tenkinti.

Atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 40-43) atsakovas nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovė paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavedimu, pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjos D. Z.-S. tarnybinį pranešimą ir R. K. skundą buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. R. K. skunde nurodė, kad jam surašytą nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo paskirta administracinė nuobauda – 290 Eur bauda, jis apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris išsiuntė Kauno rajono policijos komisariatui pranešimą apie priimtą skundą bei paprašė pateikti atsiliepimą ir visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Atsiliepimas į bylą buvo pateiktas ir tai patvirtina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados pareigūnams buvo žinoma, kad jo atžvilgiu surašytas nutarimas buvo apskųstas teismui ir nėra įsiteisėjęs, tačiau jis gavo antstolio V. K. raštą apie neįsiteisėjusio nutarimo priėmimą vykdymui, kuriame nurodoma susimokėti 290 Eur baudą bei 126,42 Eur vykdymo išlaidų. Antstolis išsiuntinėjo bankams užklausas apie jo (R. K.) sąskaitas, esančias bankuose, tuo pablogino jo reputaciją, produktyvaus bendravimo galimybes su bankais ateityje. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. K. skundą, nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. R. K. dėl patirtų nepatogumų planuoja kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jam reikia turėti pareigūnų veiksmų teisinį įvertinimą, dėl kieno kaltės buvo pateiktas vykdyti neįsiteisėjęs nutarimas, nes tai turės įtakos nagrinėjant bylą teisme. Vyresnysis postinis S. N. paaiškinime nurodė, jog suėjus baudos sumokėjimo terminui, nesant registruose duomenų apie R. K. paskirtos baudos sumokėjimą ir nutarimo apskundimą, jis išsiuntė Lietuvos antstolių rūmams nutarimą vykdyti priverstine tvarka. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad R. K., eidamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados tyrėjo pareigas, būdamas atsakingas už policijos naudojamų registrų informacijos peržiūrą, įrašymą bei koregavimą, rašydamas atsiliepimą į R. K. skundą Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro sistemoje neįvedė nutarimo apskundimo informacijos, dėl ko Lietuvos antstolių rūmams buvo išsiųstas vykdomasis dokumentas dėl 290,00 Eur baudos išieškojimo iš R. K.. Pareiga suvesti duomenis yra nurodyta pareigybės aprašyme ir jam ši teisė suteikta jo paties prašymu. Savo veiksmais pareigūnas R. K. padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Iš R. K. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro sistemoje atliktų veiksmų audito išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. liepos 24 d. jis naudojosi minėta sistema, tačiau jokių veiksmų, siekdamas pažymėti R. K. apskųsto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje duomenis, neatliko. Dėl padaryto pažeidimo jam ginčijamu įsakymu teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate (toliau – ir Kauno apskr. VPK) buvo gautas pil. R. K. skundas „Dėl policijos pareigūnų veiksmų“ (b. l. 53-54), kuriuo jis prašė nustatyti, dėl kieno kaltės buvo pateiktas antstoliams vykdymui neįsiteisėjęs 2015 m. birželio 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-32549032-15 (toliau – ir Nutarimas), nors pareigūnams buvo žinoma, jog toks nutarimas yra apskųstas teismui. Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus (toliau - ir VTS) tyrėja D. Z.-S. 2015 m. lapkričio 26 d. tarnybiniu pranešimu Kauno apskrities VPK viršininką informavo, jog Kauno apskr. VPK Kauno r. policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK Kauno r. PK) pareigūnų veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių, todėl tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą (b. l. 51-52). Kauno apskr. VPK viršininko pavedimu Kauno apskr. VPK VTS 2015 m. lapkričio 27 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK pareigūnų veiksmų, kuris baigtas 2015 m. gruodžio 22 d., surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (b. l. 40-45; toliau - ir Išvada), kuria, be kita ko, pasiūlyta Kauno apskr. VPK Kauno r. PK VPS PP Garliavos policijos nuovados (toliau – ir Garliavos PN) tyrėjui R. K. už Policijos generalinio komisaro 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-58 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Registro taisyklės) 5 punkto ir Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus skirti papeikimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 26 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadą Kauno apskrities VPK viršininkas 2016 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 20-TE-6 (toliau – ir Įsakymas) komisarui inspektoriui R. K. skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą (Įsakymo 1.1 p.).

Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda prašo panaikinti Įsakymo 1.1 punktą iš esmės dėl to, kad jame netinkamai nurodytas Įsakymo priėmimo pagrindas, jo veiksmų negalima vertinti kaip neveikimo, Išvadoje nenurodytas teisės aktas, kuris numato tam tikrą, konkretų pareigūno elgesio modelį, kurio jis nesilaikė, neišsiaiškinta, ar Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro sistema (toliau – ir Sistema) nuolatos veikė, jo paaiškinime nurodytos aplinkybės nepaneigtos, Išvada nemotyvuota, nusižengimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, jo kaltė neįrodyta. Taip pat nurodė aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. liepos 24 d. Sistema veikė su trikdžiais, Išvadoje nėra duomenų, kada ir kiek kartų jis bandė prisijungti prie Sistemos, jis manė, kad informaciją į Sistemą jau yra įvedusi specialistė L. Č., pripažino, jog jam teko pareiga įvesti duomenis į Sistemą ir duomenis turėjo įvesti tą dieną, kai gavo iš teismo informaciją apie pateiktą skundą, taip pat nurodė, kad Registro taisyklėse nenurodyta, kuriuo momentu turėtų būti užregistruotas nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, apskundimo faktas.

Įsakyme nurodoma, jog ginčijama nuobauda skiriama vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Tačiau, ginčijamo įsakymo priėmimo metu, tarnybines nuobaudas ir jų skyrimą reglamentavo Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnis (redakcija įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.), todėl tarnybinė nuobauda – papeikimas galėjo būti skiriama vadovaujantis jos skyrimo metu galiojančiu, tarnybinių nuobaudų rūšis reglamentuojančiu, Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pastebėtina, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusi Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija yra identiška nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančiai Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcijai, todėl aplinkybė, kad Įsakyme nurodyta jau nebegaliojančio Vidaus tarnybos statuto atitinkama nuostata, ginčijamo Įsakymo nedaro neteisėtu.

Atliekant tarnybinį patikrinimą, pareiškėjui 2015 m. gruodžio 3 d. pasirašytinai buvo įteiktas Kauno apskr. VPK VTS 2015 m. gruodžio 2 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 87), kuriame išsamiai paaiškintos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, įtarimai dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, galimai pažeistų teisės aktų nuostatos bei pasiūlyta pateikti paaiškinimą, prašymus bei įrodymus. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 7 d. paaiškinime (b. l. 61) nurodė, jog rengė teismui atsiliepimą į pil. R. K. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, kad pagal vidinę tvarką, priimtų nutarimų apskundimus į Sistemą įveda Kauno apskr. VPK Kauno r. PK PP pareigūnai, taip pat paminėjo, kad galimai tuo laikotarpiu Sistema buvo tvarkoma ir keletą savaičių aplamai neveikė arba veikė su trikdžiais. Nurodė tikėtiną (galimą) motyvą, kad Nutarimo apskundimą nebuvo galimybių laiku pažymėti Sistemoje dėl jos neveikimo, ar veikimo su trikdžiais. Apie tai, kad apie Sistemos neveikimą (veikimą su trikdžiais) būtų informavęs savo tiesioginį viršininką, pareiškėjas paaiškinime nenurodė. Šis pareiškėjo paaiškinimas Išvadoje yra išsamiai aprašytas, jame nurodytos aplinkybės ištirtos kreipiantis į Policijos departamento prie Vidaus reikalų Policijos informacijos valdybą, prašant patikrinti, ar pareiškėjas aktualiu laikotarpiu naudojosi Sistema, kokius veiksmus atliko, ar tikrino duomenis dėl R. K. atžvilgiu priimto Nutarimo, siekdamas pažymėti Nutarimo apskundimą. Išvadoje įvertintas gautas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdyba pateiktame atsakymas, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. liepos 24 d. R. K. Sistema naudojosi, tačiau jokių veiksmų, siekdamas pažymėti duomenis apie R. K. apskųstą Nutarimą neatliko, todėl pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės vertintos kritiškai, kaip gynybinė pozicija. Dėl nurodytų bylos duomenų, teismas vertina, jog pareiškėjo argumentai, kad jo paaiškinime nurodytos aplinkybės nebuvo vertintos ar paneigtos, atmeta kaip nepagrįstus.

Teismas atmeta ir pareiškėjo skundo motyvus, jog Išvadoje nevertinta jo tarnybinė veikla, nes Išvadoje nurodoma pareiškėjo tarnybos vidaus reikalų sistemoje pradžia, kad jis tarnybos laikotarpiu skatintas 4 kartus, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, vertinamas kaip pareigingas, iniciatyvus, drausmingas, tinkamai susitvarkantis su darbo krūviu. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo tarnybinė veikla, siūlant jam tarnybinę nuobaudą Išvadoje yra įvertinta.

Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymą, policijos ir kitų pareigūnų (darbuotojų), įgaliotų tvarkyti duomenis, veiksmus, teises ir pareigas teikiant, registruojant, naudojant Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenis, atliekant kitus duomenų tvarkymo veiksmus reglamentuoja Registro taisyklės (b. l. 141-154), kurių 5 punkte nustatyta pareiga Registro vartotojui (policijos ar kitam pareigūnui (darbuotojui), kuriam suteiktos tam tikros teisės dirbti su Registru) įrašyti pagal savo kompetenciją. Bylos duomenimis nustatyta, kad, pačiam prašant, pareiškėjui yra suteiktos Vartotojo Nr. 1 ir Vartotojo Nr. 2 teisės Sistemoje (b. l. 104-106, 109-111, 112). Pagal Kauno apskr. VPK viršininko 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 20-V-467 ir 2013 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 20-TE-856 patvirtinto Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK VPS PP Garliavos PN tyrėjo pareigybės aprašymo (b. l. 62-63) 7.9 punktą, pareiškėjui (tyrėjui) priskirta funkcija peržiūrėti, įrašyti, koreguoti, spausdinti duomenis, esančius policijos registruojamų įvykių registre. Policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais (Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d.; ginčui aktuali, pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija). Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjas turėjo pareigą įvesti nutarimo apskundimo duomenis į Sistemą, byloje nėra. Pateis pareiškėjo teigimu, jis turėjo duomenis įvesti tą dieną, kai gavo iš teismo informaciją apie teisme gautą skundą (pranešimą dėl atsiliepimo į skundą pateikimą; b. l. 25). Jam paskirtos nuobaudos teisėtumą pareiškėjas ginčija galimai Sistemos neveikimu, ar veikimu su trikdžiais, tačiau duomenų, kad dėl to būtų kreipęsis į savo tiesioginį viršininką, atliekant tarnybinį patikrinimą pateiktame paaiškinime nenurodė. Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybos 2015 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 5-S-13206 (b. l. 94-97) pateikta informacija patvirtina, kad R. K. laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. liepos 24 d. sėkmingai naudojosi Sistema, tačiau neatliko jokių asmens duomenų tvarkymo veiksmų susijusių su R. K. administraciniu teisės pažeidimu. Pareiškėjo pozicija dėl objektyvaus negalėjimo įvesti duomenis į Sistemą yra nenuosekli, nes jis teigia, kad negalėjo įvesti duomenų į Sistemą dėl jos neveikimo ar veikimo su trikdžiais ir taip pat skunde nurodo, kad išeidamas atostogų jis manė ir buvo įsitikinęs, kad duomenis (Nutarimo apskundimo informaciją) į Sistemą įvedė specialistė L. Č.. Dėl nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas negali vertinti, jog pareiškėjas duomenų apie Nutarimo apskundimą neįvedė dėl objektyvių priežasčių (Sistemos neveikimo ar veikimo su trikdžiais) ir jo veiksmuose nėra kaltės, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo kaltės nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Tarnybinė atsakomybė – savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems tarnybinius nusižengimus, skiriant jiems tarnybines nuobaudas. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Pagal Tvarkos 3 punktą tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas tarnybines pareigas atliko aplaidžiai, neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo ir objektyviai galėjo atlikti, duomenų, jog būtų informavęs savo tiesioginį vadovą apie objektyvų negalėjimą atlikti jam priskirtas funkcijas, byloje nėra, pats pareiškėjas jam priskirtų funkcijų neatlikimo priežastis, be kita ko, grindžia ir manymu, kad tai padarė kita specialistė (subjektyvi priežastis), tačiau tuo nebuvo įsitikinęs, toks neveikimas sukėlė neigiamas pasekmes – pil. R. K. atžvilgiu priimtas, tačiau neįsiteisėjęs Nutarimas, buvo perduotas vykdyti priverstine tvarka ir tai sudarė realų pagrindą sumenkinti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga pakenkti vidaus tarnybos sistemos autoritetui. Vertinant byloje surinktus įrodymus, yra pagrindas išvadai, kad visos tarnybinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos yra įrodytos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Kauno apskr. VPK viršininkas, įvertinęs Išvadoje nurodytus faktus, jų teisinį pagrindimą bei pasiūlymą dėl pareiškėjui skirtinos tarnybinės nuobaudos, šios Išvados pagrindu tarnybinę nuobaudą R. K. skyrė pagrįstai. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant Tvarkos ir Vidaus tarnybos statuto reikalavimų, Įsakymas dalyje dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.