- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-11
- Bylos Nr.
- N-62-666-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S
2007 m. sausio 11 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės kalbos inspekcijos 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu V. S. nubaustas 300 litų bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 91 ⁴ straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo protokole jis apkaltintas tuo, kad jis, būdamas Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos pirmininku, su Lietuvos Respublikos valstybės institucija 2003 ir 2004 metais susirašinėjo ne valstybine kalba. Nurodyta, kad V. S. pažeidė Valstybinės kalbos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.
II.
V. S. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veiklos jis nevykdė ir yra nubaustas nepagrįstai. Skunde pažymėjo, kad jis yra etninis baltarusis, tačiau lietuvių kalbą moka blogai, todėl, būdamas Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos vadovu, susirašinėjo su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rusų kalba. Nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 2 punkto nuostatomis jam garantuojama teisė į teisingą ir nešališką prašymų nagrinėjimą, bei pagrįstą prašymų sprendimą ir teisę apskųsti jų sprendimus. Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu pareiškėjas nemoka kalbėti ar nesupranta lietuviškai, administracinėje procedūroje turi dalyvauti vertėjas. Vertėją kviečia administracinę procedūrą vykdanti institucija. Teigia, jog Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės jo atžvilgiu buvo šališkas ir nenorėdamas spręsti jo pareiškimų, parašė skundą Valstybinės kalbos inspekcijai. Pažymėjo, jog vadovaujantis Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos 10 p., nevalstybine tvarka gauti prašymai ir skundai nagrinėjami bendra tvarka. Į lietuvių kalbą gautą prašymą ar skundą išverčia institucija, kuriai pagal kompetenciją priklauso nagrinėti tuos dokumentus. Nurodė, kad nutarimu buvo pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 punkto reikalavimai, t.y. asmens teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę kreipiantis į valstybės institucijas. Pažeistas Konvencijos 14 punktas - diskriminacijos uždraudimas: naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais.
Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pagal skundo argumentus pripažino, kad skundas atmestinas. Nutartyje nurodyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgaliotas pareigūnas, kuris visapusiškai ir pilnai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo teisės pažeidimo veiką. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad V. S. įvykdė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 91 ⁴ straipsnio l dalį - už valstybinės kalbos nevartojimą įmonių, įstaigų ir organizacijų raštvedyboje ir susirašinėjant šalies viduje. Pabrėžtina, kad atsakomybė kyla už valstybinės kalbos nevartojimą būtent juridinių asmenų raštvedyboje ir jiems susirašinėjant šalies viduje. Pažeidimo padarymo metu V. S. buvo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos vadovas. Minėta sąjunga buvo įkurta 1996 m. vadovaujantis Visuomeninių organizacijų įstatymu. Pagal sąjungos registracijos metu galiojusio Visuomeninių organizacijų įstatymo 2 punktą, visuomeninė organizacija - tai Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, savanoriškas susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti bei įgyvendinti. Minėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog visuomeninės organizacijos, jų padaliniai, įsteigti kaip juridiniai asmenys, jų sąjungos nuo įstatų įregistravimo dienos yra juridiniai asmenys. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2,81 straipsniu, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Vienas jų ir yra vadovas. Be to, pagal bendrąją taisyklę, direktorius atstovauja juridiniam asmeniui santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Taigi, už juridinio asmens priimtus sprendimus atsako direktorius. Valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą reglamentuoja Valstybinės kalbos įstatymas. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba. Įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba. Valstybinės kalbos įstatyme taip pat nustatyta ir atsakomybė už įstatymo nuostatų nevykdymą. Pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, už įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai. V. S. neginčija fakto, kad 2003 ir 2004 metais susirašinėjant su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu sąjungos pareiškimai, prašymai ir skundai buvo rašyti ne valstybine, o rusų kalba. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir byloje esanti medžiaga.
Pažymėta, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Valstybės, ratifikavusios Konvenciją, garantuoja kiekvienam jų jurisdikcijoje esančiam žmogui Konvencijoje apibrėžtas teises bei laisves. Jis, V. S. , nepagrįstai nurodo, jog buvo pažeista Konvencijos 13 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, t. y. teisė pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipiantis į valstybės instituciją jei buvo pažeistos Konvencijoje pripažintos teisės ir laisvės. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjo teisių pažeidimą. Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl nutarimo teisėtumo, taip realizuodamas Konvencijos 13 straipsnyje jam užtikrintą teisę. Skunde V. S. nurodė, jog nutarimu buvo pažeistas Konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintas diskriminacijos draudimas. Pareiškėjas skunde apsiribojo Konvencijos 14 straipsnio citavimu, tačiau konkrečiai nenurodė kaip buvo diskriminuojamos jo teisės. Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas nenustatė faktų, patvirtinančių pareiškėjo diskriminavimą. Teismas atmetė pareiškėjo skundo motyvus, jog Tautinių mažumų departamentas nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio l punktą, viešasis administravimas - įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti. Taigi, institucijos, vykdydamos savo veiklą privalo laikytis teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju V. S. susirašinėdamas su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu atstovavo juridinį asmenį - Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungą, todėl pats nesilaikė Valstybinės kalbos įstatyme nustatytų reikalavimų. Jis pažeidė Valstybinės kalbos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, todėl pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 91 ⁴ straipsnio 1 dalį ir nubaustas. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ² straipsnio, reglamentuojančių baudos skyrimą, nuostatų.
III.
V. S. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti priimtus dokumentus dėl nubaudimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigiama, kad su apygardos administracinio teismo nutartimi nesutinka ir ji turi būti panaikinta. Teismas nurodė, kad vadovavosi Administracinių teisės pažeidimų 124 straipsnio l dalimi, kur sakoma, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, priima vieną iš sprendimų. Sprendimas priimtas nebuvo. Vietoj sprendimo buvo priimta nutartis, o tai reiškia, jo skundas neišnagrinėtas iš esmės. Skunde nurodė, kad inspekcija klaidingai interpretavo Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnį, bausdama jį kaip organizacijos vadovą, bet Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga ne organizacija. Ji veikia pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnį, kuriame susivienijimas apibrėžtas kaip asociacija, o taip pat pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą. Apibrėžimas „asociacija" yra Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos įstatuose. Klaidingai inkriminuota atsakomybė už Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, nes šios normos privalo laikytis valstybinės ir savivaldybių institucijos ir visuomeninio administravimo subjektai, bet ne nevalstybinės asociacijos. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad inspekcija, skirdama baudą, atėmė jam teisę naudotis visiems prieinama rusų kalba, kurią jam užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 37 straipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, priimtas nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama institucijai tirti iš naujo. Toks sprendimas priimamas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų ir kad nebuvo užtikrintos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens teisės.
Administracinio teisės pažeidimo protokole V. S. inkriminuotas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 91 ⁴ straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymas, būtent, Valstybinės kalbos nevartojimas įmonių, įstaigų ir organizacijų raštvedyboje ir susirašinėjant šalies viduje. Pagal byloje surinktąją medžiagą, jis kaltinamas nevartojimu valstybinės kalbos susirašinėjant šalies viduje. Kaip matyti, šios teisės normos dispozicija yra išsami ir nepriskirtina banketinių normų kategorijai. Kitaip tariant, ji nenukreipia į kitą įstatymą. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo būtinumo nurodyti papildomai kokį nors kitą įstatymą.
Apygardos administracinio teismo nutartyje pabrėžta, kad V. S. kaip pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl nutarimo neteisėtumo. Taigi, kad išspręsti, ar apskųstasis nutarimas atitinka jam keliamus teisėtumo reikalavimus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar apkaltinamasis aktas – administracinio teisės pažeidimo protokolas – atitinka jam keliamus reikalavimus, ar V. S. buvo užtikrintos jo teisės, įtvirtintos kodekso 272 straipsnyje ir pan. Reikia sutikti, kad pareiškėjo skunde argumentai nukreipti kiek kita linkme, į Tarptautinių aktų nuostatas. Nežiūrint į tai, negalima sutikti su apygardos administracinio teismo nutartyje padaryta išvada, kad jis, V. S. , pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei nubaustas.
ATPK 260 straipsnyje yra nustatyti būtinieji reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolui ir nurodyta, kad jame turi būti administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens pasiaiškinimas. Tačiau protokole, surašytame 2004 m. gegužės 19 d., nėra apkaltintojo asmens pasiaiškinimo ir duomenų apie jo buvimą. V. S. kaip patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens teisės – susipažinti su byla, duoti paaiškinimus, nagrinėjant bylą naudotis advokato ar kito asmens pagalba, turėti vertėją, kadangi jis nemoka lietuvių kalbos – nebuvo užtikrintos bylos nagrinėjimo metu, nes byla buvo išnagrinėta tą pačią dieną, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes po protokolo surašymo posėdis buvo paskirtas 13 val. 30 min. Esant tokiai situacijai, nors nežinomas protokolo surašymo laikas, matyti, kad buvo aiškiai nepakankamai laiko pasiruošti bylai. Nors V. S. skundas buvo nagrinėjamas apygardos administracinio teismo posėdyje pagal pirmosios instancijos teismo proceso taisykles, tačiau tai nereiškia, kad tokiu procesu galima pripažinti, jog pažeistoji procedūra buvo ištaisyta ir nebeliko nubaustojo asmens procesinių teisių pažeidimo.
Todėl, esant tokiai situacijai, kad būtų užtikrintos V. S. teisės, jo nubaudimo procedūra, jei įmanoma nepažeidžiant ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų, turi būti pakartota.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartį ir Valstybinės kalbos inspekcijos 2004 m. gegužės 19 d. nutarimą dėl V. S. nubaudimo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Valstybinės kalbos inspekcijai tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.