Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja N. Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-01128-2009-8

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo O. A. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 6 d. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 165 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 284 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 10 d. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių. BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka bausmes pagal BK 284 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 6 d. epizodas), BK 138 str. 1 d. ir BK 165 str. 1 d. subendrinus apėmimo būdu, nustatyta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka bausmes pagal BK 284 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 10 d. epizodas) ir pagal BK 187 str. 1 d. subendrinus apėmimo būdu, nustatyta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nustatyta tvarka šias subendrintas bausmes tarpusavyje ir su Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuosprendžiu visiškai patenkinti nukentėjusiojo M. K. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai - iš nuteistojo O. A. nukentėjusiajam M. K. priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 173,56 Lt nuostolių atlyginimo. Nuosprendžiu iš O. A. priteista M. K. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. A. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 6 d. apie 19 val. duomenys neskelbtini namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų tyčia spardė nukentėjusiojo M. K. buto Nr. 2 duris, po to rankos kumščiu daužė M. K. buto lango stiklą, o nukentėjusiajam išėjus į namo kiemą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams - vieną kartą trenkė galva M. K. į nosį, tuo padarydamas nosies kaulų lūžį su nosies pertvaros poslinkiu į dešinę pusę ir nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to kumščiu smogė M. K. ne mažiau dviejų kartų į veidą, ne mažiau penkių kartų į krūtinę, ne mažiau dviejų kartų į dešinę ranką bei ne mažiau vieno karto į kairę ranką ir M. K. sukėlė fizinį skausmą. Po to, laikydamas rankose pjūklelį medžiui pjauti ir įrankį pūsti montažinėms putoms, įbėgo į M. K. buto Šilutėje, Stoties g. 12A buto Nr. 2 koridorių, o M. K. jį išstūmus į bendrą koridorių, įžeidinėjo M. K., daužė galvą į koridoriaus sieną bei grindis ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

O. A. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 6 d. apie 19 val. duomenys neskelbtini namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, tyčia trenkė galva vieną kartą nukentėjusiajam M. K. į nosį, tuo padarydamas nosies kaulų lūžį su nosies pertvaros poslinkiu į dešinę pusę ir taip nukentėjusiajam M. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

O. A. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 6 d. apie 19.05 val. duomenys neskelbtini name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atidaręs neužrakintas M. K. priklausančio buto Nr. 2 duris, nešdamasis pjūklelį bei įrankį montažinėms putoms pūsti, neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į M. K. butą.

O. A. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 10 d. apie 14.30 val. duomenys neskelbtini namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – mesdamas betonines plyteles į M. K. buto duomenys neskelbtini, langus, išdaužė keturių langų stiklo paketus, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

O. A. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 10 d. apie 14.30 val. duomenys neskelbtini namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iš chuliganiškų paskatų, tyčia sugadino svetimą turtą – mesdamas betonines plyteles į M. K. buto Nr. 2, esančio Šilutėje, Stoties g. Nr. 12A name, langus, išdaužė tris langų stiklo paketus, kurių kiekvieno vertė 250 Lt ir vieną lango stiklo paketą 200 Lt vertės.

Pagal BK 165 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jo priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Jis neneigia fakto, kad konflikto su M. K. metu galėjo įžengti į nukentėjusiojo butą. Nukentėjusiojo dukra L. K. teisme patvirtino, kad tiesiogiai matė, kaip jis buvo įžengęs į butą, tačiau, jos aiškinimu, jis į buto vidų buvo įėjęs tik apie 1 metrą, ir apsisukęs iš jo išėjo. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms negalima daryti išvados, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 165 str. 1 d.

Teismas, skirdamas įpareigojimus nuteistajam, turi atsižvelgti į jų būsimą poveikį nuteistajam, tikslingumą, nuteistojo galimybę juos įvykdyti, taip pat ir nukentėjusiojo interesus. Teismas, priteisęs iš jo turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam, nuostolius Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, tuo pačiu apribojo jam galimybę išvykti iš Lietuvos dirbti. Įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms yra perteklinis, nes kiti du teismo paskirti įpareigojimai (dirbti arba registruotis darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo) yra pakankami, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Teismas netinkamai nustatė ir nukentėjusiajam M. K. padarytos neturtinės žalos dydį. Teismai, baudžiamojoje byloje spręsdami dėl neturtinės žalos priteisimo, privalo vadovautis CK 6.250 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Priteisęs 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą M. K., šio sprendimo teismas tinkamai nemotyvavo, CK 6.250 straipsnio nuostatų nesilaikė. Nukentėjusiajam M. K. priteistas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgiant į jo padarytą veiką, yra nepagrįstas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Apylinkės teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis pripažino įrodytu, kad O. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., ir šių išvadų apelianto argumentai nepaneigia.

Ginčydamas nuteisimą pagal BK 138 str. 1 d. nuteistasis O. A. nurodo, kad byloje esantys duomenys apie nukentėjusiajam M. K. padarytą sužalojimą - nosies kaulų lūžimą - yra prieštaringi, o apylinkės teismas nepaskyrė naujos ekspertizės M. K. patirto sužalojimo patikslinimui.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių IV skyriaus „Nesunkus sveikatos sutrikdymas“ (BK 138 str.) 7 straipsnis numato, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas” (BK 135 str.) numatytų padarinių, bet: 7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Kaip matyti iš cituojamų taisyklių nuostatų, ekspertai (specialistai), nustatydami sveikatos sužalojimo mastą privalo vadovautis vienu iš alternatyvių paminėtųjų kriterijų: arba susirgimo laiku, arba prarasto darbingumo dalimi. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad teismo medicinos ekspertas G. Paulikas pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 86/10 (03) nurodo, jog M. K. padarytas nosies kaulų lūžis su nosies pertvaros poslinkiu į dešinę pusę, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir jis galėjo būti padarytas nurodytu laiku (1 t., b. l. 59-60). Šią savo išvadą ekspertas G. Paulikas palaikė ir teisiamojo posėdžio metu bei paaiškino, kad M. K. nosis yra pakitusi, ir nuotraukoje matomas sugijimas yra “šviežias”. Tuo tarpu specialistė gydytoja radiologė E. L. P. teismo posėdyje paaiškino, kad M. K. pateiktoje rentgeno nuotraukoje pagrindo srityje tarp kaktos ir nosies kaulo matyti šviežias nosies kaulo lūžimas, žemiau nosies kaule matyti ir kitas, senesnis buvęs kaulo lūžimas. Apie naują nosies kaulo lūžimą pažymėta ir M. K. asmens sveikatos istorijoje, kurios išrašo kopija prijungta prie bylos.

Siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta komisijinė ekspertizė, kurią atliko patyrę, ilgametę darbo patirtį ir teismo eksperto kvalifikaciją turintys ekspertai. Ekspertizės akte konstatuota, jog M. K. kliniškai ir rentgenologiškai nustatytas nosies kaulų lūžis. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2009-12-06 apie 19 val. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 23 straipsniu, nosies kaulų lūžiai, nepriklausomai nuo funkcijos sutrikimo bei deformacijos, visada turi būti vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes lūžę kaulai per 10 dienų nesugyja ir ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui išlieka pažeistas anatominis kaulų vientisumas, todėl M. K. patirtas nosies kaulų lūžimas vertinamas kaip sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš paminėtų įrodymų turinio akivaizdu, kad tyrimui atlikti pateiktų M. K. medicininių dokumentų bei radiologo konsultacijos duomenų visiškai pakako tinkami ir objektyviai įvertinti M. K. patirtų sužalojimų mastą, vien ta aplinkybė, kad M. K. ir anksčiau buvo patyręs nosies kaulų sužalojimą, neleidžia abejoti byloje atliktų tyrimų duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad M. K. nurodytas jo sužalojimo aplinkybes patvirtina ne tik specialisto išvada ir ekspertizės aktas, kuriuose konstatuota, jog nustatyti M. K. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytu laiku. Aplinkybę, jog M. K. buvo sužalotas po kontakto su nuteistuoju, patvirtina ir liudytojo R. V. parodymai - jog matė nukentėjusįjį sukruvintu veidu, iš dalies liudytojos V. K. parodymai - jog išbėgusi į lauką pamatė, kad O. A. muša M. K., o šis ginasi nuo smūgių. Taigi įrodymai, leidžiantys spręsti apie M. K. sužalojimo aplinkybes ir patirtus sužalojimus, neprieštarauja vieni kitiems, o priešingai – vieni kitus papildo. Tad abejoti, kad 2009-12-06 būtent O. A. neteisėtais veiksmais - tyčia trenkiant galva vieną kartą nukentėjusiajam į nosį - jam buvo padarytas nosies kaulų lūžis su nosies pertvaros poslinkiu į dešinę pusę, nėra teisinio pagrindo.

Taip pat atmestinas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jo veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 165 str., nes jis į nukentėjusiojo buto vidų buvo įėjęs tik apie 1 metrą, ir apsisukęs iš jo išėjo. Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija akcentuoja nuteistojo O. A. tyčios kryptingumą. Kaip matyti iš nukentėjusiojo M. K. ir jo dukters liudytojos L. K. parodymų, konfliktas su O. A. prasidėjo lauke, kai nukentėjusiajam ir nuteistajam bendraujant, O. A. staiga galva M. K. trenkė vieną kartą į nosį. Vėliau O. A. į nukentėjusiojo butą įbėgo nešinas pjūklą medžiui pjauti ir prietaisą pūsti montažines putas, kur buvo ir nukentėjusiojo dukra Laura. Nukentėjusysis O. A. ištempė į bendrą koridorių, atėmė įrankius, pargriovė ant grindų ir laikė, kad neištrūktų, kol atvyko policija. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės parodo, kad O. A. aiškiai suvokė, jog nėra laukiamas nukentėjusiojo namuose, jog nėra M. K. pritarimo, kad šis užeitų į butą, ir jis neturi teisėto pagrindo patekti į nukentėjusiojo būstą, tačiau nepaisydamas to, tyčia neteisėtai prieš savininko M. K. valią įėjo į nukentėjusiojo namus, siekdamas toliau smurtauti prieš pabėgusį nuo jo lauke atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad įsibrovimas BK 165 str. kontekste suprantamas kaip neteisėtas patekimas į asmens būtą. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Patekimo neteisėtumas reiškia, kad tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir neturint kito teisėto pagrindo (pvz., atliekant sankcionuotą kratą, gesinant gaisrą, veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis). Įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad nei atstumas, nei laikas, kurį nukentėjusiojo bute buvo nuteistasis, pastarojo veikos teisiniam vertinimui pagal BK 165 str. 1 d. reikšmės neturi. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai asmuo be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo bei neturint kitokio teisėto pagrindo, patenka į pastarojo būstą. Todėl sutikti su nuteisto pozicija, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 str. 1 d. vien todėl, kad tik įėjo į M. K. butą ir netrukus išėjo, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Negalima sutikti su nuteistojo samprotavimais, jog teismo jam paskirtas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms yra perteklinis, nes kiti du teismo paskirti įpareigojimai - dirbti arba registruotis darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo - yra pakankami, kad būtų pasiekti bausmės tikslai

Kriminalinė bausmė - tai valstybės prievartos priemonė, skiriama padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės labui. Bausme siekiama paveikti asmenį taip, kad nuteistasis, įvertinęs jos sukeltus nepatogumus, ateityje susilaikytų nuo neteisėtų veiksmų. Akivaizdu, kad bausmė negali ir neturi būti patogi asmeniui, kuriam yra paskirta. Todėl apelianto pareiškimas, jog jam paskyrus įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip 7 paroms, jis negalės išvykti į užsienio valstybę dirbti, o iš jo yra priteista turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam, nuostolių atlyginimas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, vertintinas kaip manipuliacija keliant teismui sąlygas, kurias įvykdžius, jis galėtų atlyginti žalą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žalos atlyginimas nėra nuteistojo paslauga nukentėjusiajam. Žalos atlyginimas – besąlyginė nuteistojo prievolė, kurios įvykdymas turi tapti prioritetu kitų nuteistojo poreikių tenkinimo kontekste. Pažymėtina, kad nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato teismo pareigos sudaryti palankias, išskirtines sąlygas nuteistajam jo paties kaltais nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Todėl šiuo atveju tik paties nuteistojo rūpestis ir net pareiga gauti lėšų žalos atlyginimui, imtis visų įmanomų priemonių, siekiant bent finansiškai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą moralinę (neturtinę) žalą. Bausmė, kaip valstybės prievartos priemonė, negali ir neturi būti patogi asmeniui, kuriam ji yra taikoma. Tad ir šiuo atveju vien tai, kad nuteistajam po bausmės paskyrimo tampa nepatogu vykti į darbo vietą, nes išvykimą į užsienio valstybę O. A. turėtų derinti su institucija, prižiūrinčia bausmės vykdymo atidėjimą, neduoda pagrindo naikinti nuteistajam teismo paskirtą atitinkamą suvaržymą, nes būtent tokio turinio suvaržymas įgalina efektyviai kontroliuoti nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Vertindama apeliacinio skundo argumentą dėl priteistos neturtinės žalos M. K. dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgė į aplinkybes, kad dėl nuteistojo pasikartojančių neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta paties nukentėjusiojo sveikata, pablogėjo sūnaus Domanto sveikata, nukentėjusiojo šeima gyveno nuolatinėje baimėje dėl O. A. nenuspėjamo elgesio. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip nustatyta byloje, O. A. panašius brutualius veiksmus prieš visuomenę, kaimynus ir konkrečiai prieš M. K. demonstruoja ne pirmąkart, kas visiškai paaiškina nukentėjusiojo ir jo šeimos nerimą ir baimę, kada ir kaip vėl pasireikš nuteistojo smurtas, grasinimai, panašūs veiksmai. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, kurie teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas.

Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, M. K. priteista 5000 Lt suma yra adekvati ir teisinga, ji neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Juolab, kad teismų praktikoje priteisiamos kur kas didesnės sumos, siekiančios ir 20 000 Lt. Tuo tarpu 5000 Lt suma teismų praktikoje laikytina viena iš mažesnių sumų, priteisiamų neturtinei žalai, patirtai dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atlyginti. Todėl sutikti su apelianto pozicija, kad 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, nėra teisinio pagrindo.

Esant konstatuotų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija nuteistojo O. A. apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo O. A. apeliacinį skundą atmesti.