Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Lazdijų rajono apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 1-137-393/2016, kurioje Ž. Š. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 2 d. gauta baudžiamoji byla, kurioje Ž. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamoji byla paskirta nagrinėti laikinai einančiai Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėjai Irmai Blekaitienei, kuri 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Procesinis sprendimas dėl nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo priimtas atsižvelgus į tai, kad teisėja 2012 m. birželio 18 d. nutartimi sprendė suėmimo paskyrimo klausimą. Baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti teisėjos Irmos Blekaitienės, laikinai einančios Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas, nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo patvirtinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui klausimus, kadangi paaiškėjo, jog kiti Lazdijų rajono apylinkės teisme dirbantys teisėjai Asta Vailionienė ir Ramūnas Šarka baudžiamojoje byloje yra sankcionavę procesinių prievartos priemonių taikymą.

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Užtikrinant teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 58 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Vienas iš pagrindų, kuriam esant teisėjas negali dalyvauti procese, yra numatytas minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte – jei teisėjas sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje.

Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuo bylos nagrinėjimo nusišalinusi teisėja Irma Blekaitienė baudžiamojoje byloje sprendė kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo įtariamajam klausimą, o kiti Lazdijų rajono apylinkės teisme dirbantys teisėjai – Asta Vailionienė ir Ramūnas Šarka, šioje baudžiamojoje byloje yra sankcionavę procesinių prievartos priemonių taikymą. Lazdijų rajono apylinkės teisme dirba trys teisėjai, kurie visi šioje baudžiamojoje byloje arba sprendė suėmimo skyrimo klausimą, arba sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą, todėl nei vienas iš šių teisėjų esant įstatyme numatytam draudimui negali nagrinėti minėtos baudžiamosios bylos. Lazdijų rajono apylinkės teisme, kuriam teisminga baudžiamoji byla, nesant teisėjų, galinčių nagrinėti šią bylą, byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Laikinai einančios Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėjos Irmos Blekaitienės nusišalinimo patvirtinimo klausimas nespręstinas. BPK 59 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. BPK nėra reglamentuota nusišalinimo tvirtinimo tvarka, kai nuo bylos nagrinėjimo nusišalina teismo pirmininkas, taigi nėra ir įtvirtinta, jog šį klausimą turi spręsti aukštesnės instancijos, šiuo konkrečiu atveju – Kauno apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisėja nuo bylos nagrinėjimo nusišalino egzistuojant įstatyme įtvirtintam pagrindui, kuriam esant teisėjas negali dalyvauti procese.

Sprendžiant klausimą, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, perduotina nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Alytaus rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už apygardoje esančių apylinkių teismų vidurkį, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-137-393/2016, kurioje Ž. Š. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, padarymu, perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Alytaus rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.