Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko G. V. 2013 m. balandžio 4 d. nutarimas, kuriuo R. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 182 str. 1 d. ir jam buvo paskirta 150 litų dydžio bauda, administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-03-28 R. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2012-11-10, apie 03.23 val., 2012-11-24, apie 2 val., 2012-12-25 apie 1 val., 2013-02-22, apie 23. 37 val. ir 2013-03-20, apie 2.20 val., suteikė sąlygas vartoti alkoholinius gėrimus grupėms asmenų patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 182 str. 1 d., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko G. V. 2013 m. balandžio 4 d. nutarimas panaikintas.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyris prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą R. T. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 182 str. 1 d., atsižvelgiant į jo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą paskirti 150 litų piniginę baudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas neobjektyviai, t.y. tinkamai neišsiaiškinus ir neįvertinus visų nustatytų aplinkybių bei nepašalinus esminių prieštaravimų.

Pažymima, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertinęs bylos medžiagą bei faktines aplinkybes priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi R. T. 2012-10-19 jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 182 str. 1 d., jis žinojo, kad minėtose patalpose (duomenys neskelbtini), grupė asmenų vartoja alkoholinius gėrimus. Be to nuomos sutartyje vienu iš punktų nurodyta, kad nuomotojas bet kada gali užeiti patikrinti patalpas, tačiau, objektyvių duomenų, kad R. T. kada nors būtų tikrinęs, kaip naudojamos jo išnuomotos patalpos, negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip numato Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau, vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, sutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo išvados buvo pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 182 str., azartinių lošimų, ištvirkavimo arba alkoholinių gėrimų vartojimo lindynių laikymas, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad lindyne gali būti pripažinta bet kokia patalpa, tiek gyvenamoji (namas, butas ir pan.), tiek negyvenamoji (kavinė, restoranas, klubas ir pan.) arba kita patalpa (palėpė, rūsys, sodo namelis ir pan.), kuri nuolat naudojama azartiniams lošimams, ištvirkavimui, alkoholinių gėrimų vartojimui. Administracinė atsakomybė už lindynių laikymą galima tik nustačius kaltininko tyčią daryti tokį pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 10 str.). Kaltininko tyčią daryti aptariamą pažeidimą atskleidžia jo ilgą laiką ir nuolat atliekamų konkrečių veiksmų pobūdis. Šie veiksmai gali pasireikšti daugkartiniu, sistemingu pažeidėjo valdomos patalpos už atlyginimą ar veltui suteikimu asmenims lošti azartinius žaidimus, ištvirkauti ar vartoti alkoholinius gėrimus; šių patalpų, turint tikslą atlikti minėtus veiksmus, tvarkymu, klientų priėmimu, reikalingų jiems sąlygų sukūrimu, aprūpinimu atitinkamais reikmenimis ir pan. Iš šios nuostatos seka, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 182 str. 1 d., padarymą, būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslą suteikti patalpas asmenims naudotis atlygintinai ar neatlygintinai azartinių žaidimų lošimui, ištvirkavimui ar alkoholinių gėrimų vartojimui. Tačiau minėtas tikslas R. T. veiksmuose nebuvo nustatytas. Šios aplinkybės, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. T., kaip minėtų patalpų nuomotojas, privalėjo rūpintis šių patalpų priežiūra ir tikrinti, kaip patalpas išsinuomoję asmenys vykdo savo sutartiniu įsipareigojimus, prisiimtus nuomos sutarčių pagrindu, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija sutikti negali. R. T. inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti, arba sąmoningai leisti joms kilti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T., būdamas negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), valdytojo atstovu, su patalpų nuomininkais pasirašydamas patalpų nuomos sutartis, pagal kurias nuomininkas įsipareigodavo patalpose nevartoti alkoholinių gėrimų, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad nuomininkas šių sutarties sąlygų nevykdys.

Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. T., sudarydamas patalpų nuomos sutartis su nuomininkais, tyčia, suprasdamas, kad tokie jo veiksmai yra neteisėti, turėjo tikslą suteikti įvairiems asmenims ar jų grupėms patalpas alkoholiniams gėrimams vartoti.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimą palikti nepakeistą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.