Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-301-135/2010

Teisėja Jurga Kramanauskaitė - Butkuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 1.1.8.1.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Č. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Č. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 187 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės:

- už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d., laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė R. Č. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

E. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 187 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės:

- už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

- už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d., laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė E. B. paskirta laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. ir E. B. nuteisti už tai, kad 2009 m. sausio 25 d., apie 1 val. 00 min., veikdami bendrininkų grupėje, sugadindami durų spyną, įsibrovė į J. K. individualios įmonės parduotuvę, esančią Radviliškio r., (duomenys neskelbtini) ir iš parduotuvės pasikėsino pagrobti J. K. individualios įmonės turtą: maisto produktus, alkoholinius gėrimus, cigaretes, televizorių ,,Šilelis“, mikrobangų krosnelę, šaldytuvą, viso turto už 19 427,73 Lt, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo pastebėti praeivių.

Be to, R. Č. ir E. B. nuteisti už tai, kad 2009 m. sausio 25 d., apie 1 val. 00 min., veikdami bendrininkų grupėje, įsibraudami į J. K. individualios įmonės parduotuvę, esančią Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino nukentėjusiajai J. K. priklausantį turtą: nepataisomai sulaužė dvi durų spynas, sugadino apsauginių žaliuzių spyną, sugadino lauko signalizaciją, sugadino įvairius maisto produktus, tuo padarydami nukentėjusiajai J. K. 443,00 Lt turtinę žalą.

Nuteistieji R. Č. ir E. B. nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir apeliaciniais skundais prašo apeliacinio teismo posėdyje atlikti įrodymų tyrimą ir juos (R. Č. ir E. B.) apklausti ir skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje jie pripažinti kaltais ir nuteisti, panaikinti ir priimti byloje naują nuosprendį ir juos išteisinti neįrodžius, kad jie padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistieji R. Č. ir E. B. taip pat nurodo, kad teismas, pripažindamas juos kaltais ir paskirdamas, jų nuomone, per griežtas bausmes, buvo neobjektyvus ir šališkas kaltinimo naudai. Nurodo, kad jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nesukėlė realių neigiamų pasekmių, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra sunkios. Nuteistųjų nuomone, teismas nuosprendyje tik formaliai deklaravo, kad skyrė bausmes pagal BK 41 str. ir 54 str. nuostatas, tačiau šių straipsnių nuostatų nesilaikė.

Nuteistųjų nuomone, skunde nurodytos aplinkybės (apie jų šeimyninę padėtį, inkriminuotų veikų sunkumo laipsnį, veikų stadiją ir kitos) leidžia pagrįstai teigti, kad teismas nepagrįstai paskyrė jiems realias laisvės atėmimo bausmes, kadangi už inkriminuotas nusikalstamas veikas yra numatytos ir alternatyvios bausmės. Nuteistųjų teigimu, šiuo atveju yra pagrindas jiems taikyti BK 75 str. ir bausmių vykdymą atidėti.

Teismo posėdyje nuteistasis R. Č. ir E. B. bei jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė teisingas išvadas, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo nuteistųjų R. Č. ir E. B. nusikalstamas veikas.

Nuteistieji R. Č. ir E. B. apeliaciniuose skunduose ginčija savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų ir prašo juos išteisinti, tačiau jų kaltę dėl padarytų nusikaltimų pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ir nešališkai ištirtų, patikrintų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma.

Nuteistieji skunduose nurodė, kad nuosprendis jų atžvilgiu paremtas tik prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantų teiginiais. Nuteistųjų R. Č. ir E. B. kaltė įrodyta nukentėjusiosios (t.2, b.l.1-3, t.3, b.l. 210), liudytojų A. M. (t.2, b.l.66, 68-69, t.3, b.l.212), T. M. (t.2, b.l.72, 73-74, t.3, b.l.212) parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais (t.1, b.l.155-174), pažymomis (t.2, b.l. 4-8, 61, 64) specialistų išvadomis (t.1, b.l.189-190, 193-194, 201-202), tarnybiniu pranešimu apie įvykio vietoje naudotus mobilaus ryšio telefonus, telekomunikacijų tinklais perduodama informacija.

Liudytojai A. M. ir T. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad einant pro nukentėjusiosios parduotuvę ant parduotuvės laiptų pamatė jaunuolį, kuris buvo nematytas, vaikiną užkalbino, o po to pamatė, kad parduotuvės žaliuzės pakeltos, o viduje yra dar vienas vyriškis, taip pat matė, kad parduotuvės viduje sukrauti maišai su prekėmis. Liudytojui A. M. pasakius, kad kvies policiją, vaikinas, buvęs parduotuvėje, iš jos išbėgo, A. M. bandė jį sulaikyti, jiems susigrūmus, vaikinui nuo galvos nukrito kepurė, vaikino sulaikyti nepavyko, jis pabėgo. Prie parduotuvės buvęs vaikinas taip pat pabėgo. Specialistų išvadose užfiksuota, kad ant nuo vaikino galvos nukritusios ir įvykio vietoje rastos kepurės buvo aptikti asmenybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutapo su E. B. genotipu (t.1, b.l.158-159, 202), taip pat buvo nustatyta, kad ant skardinės, rastos parduotuvėje buvo palikti asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai, kurie sutapo su E. B. ir R. Č. geno tipu (t.1, b.l.194, 202). Iš telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos matyti, kad įvykio vietoje nuteistieji buvo ir naudojosi mobilaus ryšio telefonais (t.1, b.l.26, 134). Ir nors liudytojai A. M. bei T. M. buvo vieninteliai, kurie matė, kad parduotuvę kėsinosi apvogti du asmenys, tačiau jų veidų neįsidėmėjo, specialistų išvados neginčijamai įrodo, kad nusikaltime dalyvavo E. B. ir R. Č.. Nuteistųjų E. B. ir R. Č. paaiškinimai, kad į (duomenys neskelbtini) k., Radviliškio r., jie vyko su tikslu įsigyti pigių cigarečių iš nežinomų asmenų, taip pat, kad parduotuvėje liko skardinė dėl to, kad jie buvo užėję nusipirkti alkoholio, pagrįstai teismo atmesti, kadangi juos paneigė byloje surinkti ir ištirti įrodymai, o įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų nurodytas aplinkybes, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, atmetami apeliantų skundų argumentai, kad apkaltinamasis nuosprendis paremtas tik prielaidomis, o nuteistųjų parodymai nepaneigti, kadangi jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nepagrįsti nuteistųjų skundų teiginiai, kad pripažinus juos kaltais pagal BK 187 str. 1 d., jų nusikalstama veika nebuvo atribota nuo administracinės atsakomybės ar baudžiamojo nusižengimo (BK 187 str. 3 d.). Kolegija pažymi, kad E. B. ir R. Č. buvo pagrįstai pripažinti kaltais pagal LR BK 187 str. 1 d., kadangi jų veiksmais sugadinto turto vertė viršijo 3 MGL ir šiuo atveju, sprendžiant kaltų asmenų atsakomybės klausimą, pagrįstai atsižvelgta į sugadinto turto vertę (BK 190 str.), o nukentėjusiosios turtinė padėtis jų veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.

Kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė iškyla už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, kai veika, atitinkanti BK 22 str. 1 ar 2 dalyje numatytus požymius, pradedama, bet dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių nebaigiama vykdyti. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos E. B. ir R. Č. nebaigė, kadangi juos pamatė ir jiems sukliudė prie parduotuvės atėję A. M. ir T. M., t.y. nuteistieji nebaigė nusikalstamos veikos dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių (BK 22 str. 2 d.). BK numato, kad už pasikėsinimą gali būti baudžiama taip pat, kaip ir už baigtą nusikaltimą vadovaujantis bendrais bausmės skyrimo pagrindais, kurie numatyti BK 54 str., taip pat atsižvelgiant į padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta (BK 57 str. 1 d.). Už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, remiantis BK 62 str., gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė (BK 57 str. 1 d.), tačiau bausmės švelninimas už parengtinę nusikalstamą veiką nėra teismo pareiga, kadangi švelninant bausmę atsižvelgiama į kaltininko asmenybę, į tai, ar parengtinė nusikalstama veika buvo daroma dėl atsitiktinai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, ar yra dėsningai susijusiu su žmogaus gyvenimo būdu.

Skirdamas bausmę nuteistiesiems R. Č. ir E. B. apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltininkų asmenybes.

R. Č. ir E. B. pasikėsino padaryti vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurio nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, ir padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teismas nenustatė jų atsakomybės lengvinančių aplinkybių, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamos veikos įvykdytos bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). R. Č. ir E. B. ne kartą bausti administracine tvarka (t.3, b.l. 103-107, 152-162), turi galiojančių administracinių nuobaudų, abu anksčiau teisti: R. Č. anksčiau teistas 5 kartus, E. B. – 4 kartus, abu praeityje teisti už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, pagrįstai parinko sankcijose už padarytas veikas griežčiausią iš nurodytų bausmių rūšių – laisvės atėmimą, taip pat iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad nuteistieji nelinkę laikytis įstatymų ir nusikalstamos veikos daromos ne dėl atsitiktinai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, o yra dėsningai susijusios su jų gyvenimo būdu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. Č. ir E. B. už atskirų nusikalstamų veikų epizodus paskirtos bausmės yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytus bausmės rūšies vidurkius, todėl dar labiau jas švelninti nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl R. Č. ir E. B. apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų R. Č. ir E. B. apeliacinius skundus atmesti.