Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui O. M., gynėjui adv. V. J., mažametei nukentėjusiajai U. S. nedalyvaujant, dalyvaujant jos įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei I. S., nukentėjusiosios atstovui adv. K. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1981-01-01 Marijampolėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas aukštasis, verčiasi individualia veikla, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teista: 2012-01-06 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. - laisvės apribojimu 1 m. 2 mėn., uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios namų valdoje, bausmę atlikusi 2013-07-16, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal LR BK 138 str.2d.1p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

K. P. nesunkiai sužalojo mažametę, o būtent: 2012-04-20 14.00 val. R. Juknevičiaus gatvėje, prie namo Nr. 92 laiptinės, Marijampolėje, ranka sugriebė mažametei U. S., gim.2001-08-21, už kaklo ir jį spausdama, sukėlė nukentėjusiajai U. S. fizinį skausmą, potrauminio streso sindromą, bei adaptacijos sutrikimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklausta kaltinamąja K. P. kalta neprisipažino. Parodė, kad yra tapusi jai nepalankių aplinkybių auka. Šiuo metu negali pasakyti, ką veikė ir kur buvo 2012-04-20d. Kaltinime nurodytas įvykis buvo daugiaaukščių namų rajone. Kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku galėjo būti, tačiau tik atsitiktinai. Turi verslą susijusį su gėlėmis, todėl daug juda ir būna įvairiose vietose. Greta įvykio vietos yra jos tėvų butas bei gretimame name gyvena jos masažistė, todėl būdama tiek vienoje, tiek ir kitoje vietoje toje pat automobilių aikštelėje klaiko savo mašiną. Nukentėjusiosios mergaitės nepažįsta, prieš ją ar kokį kitą vaiką smurto nenaudojo. Yra įsitikinusi, kad nukentėjusiosios mergaitės nelaime nori pasinaudoti šioje byloje liudytoju esantis jos buvęs sutuoktinis D. P.. Jam pagal dėl jos sumušimo buvo iškelta baudžiamoji byla. Be to, kita liudytoja šioje byloje R. B. yra jos buvusio sutuoktinio tolima giminaitė. Būtent šie asmenys ir nori išnaudoti mergaitės nelaimę, kad su ja suvesti sąskaitas. Tos mergaitės niekada nesekiojo ir nepersekiojo. Pati su savo vaiku nurodytu laiku lankėsi ligoninėje ir bažnyčioje, ką patvirtina medicininiai išrašai ir nuotrauka. Kadangi prieš nukentėjusiąją mergaitę jokių veiksmų neatliko, civilinio ieškinio nepripažįsta. Taip pat prašo atkreipti dėmesį, kad mergaitės ligą bandoma išnaudoti, kad prieš ją išpūsti bylą ir kad ji nepagrįstai būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Liudytoja I. S. parodė, kad yra nukentėjusiosios mažametės U. S. motina ir įstatyminė atstovė. Dukra serga sunkia liga. Ji rengiama kepenų transplantacijai, todėl reguliariai privalo lankytis pas gydytojus. Ji negali išeiti iš darbo, todėl sutarė su taksistu D. P., kad jis jos dukrą vežios pas gydytojus, o pabaigus procedūrą, parveš į namus. Už tai taksistui buvo mokama. Buvo garantija, kad mergaitė laiku papuls pas gydytojus ir laiku bei saugiai po procedūrų bus parvežta į namus. Taip buvo patogu ir jai, ir taksi vairuotojui. 2012-04-20 iš šio taksisto D. P. gavo SMS, kad ji greitai paskambintų savo dukrai U. S.. Iškart iš darbo paskambino dukrai. Dukra buvo namuose. Mergaitė buvo baisiame šoke, klykė, užsikirsdama verkė. Iškart grįžo pas dukrą. Ją pamatė išsigandusią, drebančią, verkiančią ir sakančią, jog bijo piktos tetos. Iškart susisiekė su mergaitės gydytoja, kuri liepė mergaitę skubiai vežtis į ligoninės priėmimą. Medikai dukrą apžiūrėjo bei skyrė raminančių vaistų. Kiek apsiraminusi dukra paaiškino, kad kaip visada ją tas pats taksi vairuotojas po apsilankymo pas gydytojus parvežė į namus. Buvo apie 14 val. Ji išlipo iš taksi ir ėjo į namus. Matė, kaip nuvažiavo ją išleidęs taksi automobilis. Prie jos staiga privažiavo lyg ir baltos spalvos automobilis, iš kurio iššoko matyta šviesių plaukų moteris. Įsidėmėjo, kad ji buvo su tamsiais akiniais ir baltais sportiniais bateliais. Moteris jai užtvėrė kelią, kad ji negalėtų patekti į laiptinę ir pagriebė už apykaklės. Jai nuo to labai skaudėjo. Laikydama taip ją, tą moteris piktai šaukė, kodėl ji važinėja su ją parvežusiu taksistu, iš kur yra gavusi jo telefono numerį. Taip pat klausė pas mergaitę ar ji žino, kad taksistas turi vaikų ir yra jos vyras. Klausė, ar taksistas dažnai atvažiuoja pas ją ir jos mamą į svečius. Grasino, kad jai ir jos motinai „nuraus kudlas“, mamai už tais bus „šakės“ Dukra sakė, kad ta moteris jai smūgių jai smūgių nesudavė, tik stipriai sugriebė už pakarpos, dėl ko jai skaudėjo kaklo sritį. Dukra labai išsigando, patyrė didelį šoką. Po šio įvykio ji papildomai pradėjo lankytis pas psichologą, nes po to atsirado nemiga, ji bijo nepažįstamų šviesių moterų, baltų marškinių ir pan. Mergaitei tenka vartoti raminančius, kurie neigiamai veikia jau ir taip silpnas jos persodinimo reikalingas kepenis. Vėliau ji išsiaiškino, kad ta moteris buvo K. P.. Vaikai sakė, kad ji juos sekioja jau kuris laikas, tačiau nebuvo niekada užpuolusi. Dukra pasakojo, kad ta teta yra ją sekusi net iki gydytojos kabineto, procedūrinių kabinetų ir kitur, taip pat sekiojusi bažnyčioje, kai ji ruošėsi pirmai komunijai. Mano, kad dukra buvo sekama ir užpulta tik todėl, kad ji naudojosi taksi paslaugomis, kurio vairuotojas yra buvęs kaltinamosios vyras. Kadangi prieš jos dukrą įvykdytas nusikaltimas, byloje reiškia civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Liudytoja R. B. parodė, kad yra I. S. kaimynė. Žino, kad jos dukra sunkiai serga ir lankosi pas gydytojus. Įvykio išvakarėse I. S. prašė sekančią dieną pažiūrėti jos dukterį, kadangi ši lankysis pas gydytojus ir grįžus po lašelinių, jai gali būti silpna. 2012-04-20 apie 14 val. buvo namuose R. Juknevičiaus g. 92-62, Marijampolėje. Pas ją dar buvo namuose mama bei sesuo. Valė buto, esančio 3 namo aukšte langą, kuris yra į kiemo pusę. Staiga išgirdo triukšmą namų kieme. Pažvelgusi į garso pusę, pamatė ant šaligatvio, netoli priėjimo prie laiptinės stovinčią U. S.. Ją kaklo srityje suėmusi dešine ranka laikė K. P.. Ji dėvėjo mėlynas timpas ir baltus kedus. K. P. mergaitę purtė, lenkė žemyn ir jos ne klausė, o ant jos rėkė, reikalaudama pasakyti „ar Darius važinėja pas tavo motką“, „kur gavai jo telefono numerį“, „ ko tu jam skambini ar žinai, kad jis vaikų turi“. Ji per langą šūktelėjo ir leidosi laiptais į lauką. Ties antru aukštu pamatė, kad U. S. lipa laiptais į viršų, mergaitė buvo labai išsigandusi ir verkė. K. P. jau buvo pasišalinusi. Ji lyg ir buvo su automobiliu. Gal pilkos spalvos Fiat, bet tiksliai pasakyti negali. Mergaitė prašė paskambinti mamai bei sakė, kad ta teta ją užpuolė. Kai ji išėjo į lauką, ten taksi taip pat jau nebuvo. Po šio įvykio bendraudama su U. S. pastebėjo, kad ji pasidarė baukšti.

Liudytojas D. P. parodė, kad kaltinamoji yra buvusi jo sutuoktinė. Jis pats dirba taksi vairuotoju. Su nukentėjusiosios motina yra susitaręs, kad reikalui esant, kai I. S. darbe, jis po telefoninio skambučio paima dukra nuo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir nuveža į procedūras pas gydytojus arba pas psichologą, dirbantį Rygiškių Jono gimnazijos patalpose. Kai mergaitė atlieka reikalingas procedūras, jam paskambinama ir jis ją pristato į namus. 2012-04-20 mergaitę eilinį kartą turėjo nuvežti iš namų į Rygiškių Jono gimnaziją, o po to atgal į namus. Jis nuvežė mergaitę į mokyklą. Apie 13.00 val. jam vėl paskambino U. S. ir paprašė parvežti į namus. Važiuojant Kauno gatve paimti mergaitės, pastebėjo, kad jam iš paskos važiuoja jo buvusi sutuoktinė K. P.. Ji vairavo, sidabrinės spalvos automobilį „VW Cady“. Ji važiavo jam iš paskos ir skambino bei klausė, kur jis ir ko važiuoja. Jis atsakė, kad važiuoja paimti kliento ir padėjo ragelį. Daugiau nekalbėjo, nes vairavo. K. P. jį atsekė iki Rygiškių Jono gimnazijos. Ji matė, kaip U. S. įsėdo į jo automobilį. Tada savo automobiliu užblokavo jo automobiliui kelią, kad jis su keleive negalėtų išvažiuoti. Jis sugebėjo pro ją pravažiuoti minimaliu atstumu ir nuvežė mergaitę į R.Juknevičiaus gatvę. K. P. jį vėl sekė iki pat R. Juknevičiaus g. 92 namo kiemo, kur jis turėjo iškleisti keleivę. Jam važiuojant K. P. vėl skambinėjo, bet jis neatsiliepė, nes vairavo. Mergaitę išleido tame kieme. Matė, kaip į kiemą įvažiavo ir K. P.. Manė, kad ji ir toliau persekioja jį, nes yra konfliktinė ir neprognozuojamo elgesio. Išleisdamas liepė mergaitei eiti namo. Ji ėjo prie laiptinės. Jis nuvažiuodamas dar matė, kad iš savo automobilio išlipusi ir link tos pačios laiptinės eina ir K. P.. Žinodamas K. P. natūrą, įtarė, kad ji gali bandyti bendrauti su mergaite. Todėl telefonu pranešė I. S., kad jos dukrą parvežė į namus ir patarė susisiekti su dukra, nes ji gali turėti problemų. Jis pats išvažiavo, paties įvykio nematė.

Liudytojas E. S. parodė, kad yra nukentėjusiosios U. S. brolis. 2012 metų vasario mėnesį vedė seserį pas gydytojus į polikliniką. Jam pasirodė, kad juos seka aukšta, šviesi moteris. Išėję į lauką, jie sėdo į atvažiavusį taksi, o ta moteris tuo metu į juos žiūrėjo per antro aukšto langą poliklinikoje. Ta moteris jį sui seserimi tikrai stebėjo. Ji dabar yra teismo salėje ir sėdi pirmoje eilėje. Po sesės užpuolimo policijoje išsiaiškino, kas ji tokia yra. Po užpuolimo sesė grįžo apsiverkusi. Ją užpuolė ta pati moteris, kuri sekė juos poliklinikoje. Po šio užpuolimo sesė grįžo apsiverkusi, susinervinusi. Ji sakė, kad užpuolė ta pati moteris, reikia skambinti mamai. Ta moteris susistabdžiusi klausinėjo apie taksi vairuotoją, tampė už rankos ir sprando. Poliklinikoje ta moteris ėjo iš paskos ir stebėjo, kol jie įsėdo į taksi.

Liudytoja S. R. parodė, kad dirba psichologe Rygiškių Jono gimnazijoje ir Marijampolės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (PPT). Yra kvalifikuota ir atestuota psichologė, turinti 20 metų stažą. Gydytojos pediatrės E.N. P. prašymu pradėjo dirbti su nukentėjusiąja U. S.. Mergaitei buvo teikiamos konsultacijos, kadangi ji buvo ruošiama kepenų transplantacijai. Jau kurį laiką dirbus su mergaite, 2012 balandžio mėn. pabaigoje, paskambino mergaitės motina I. S. ir pranešė, kad U. S. prie namų dienos metu buvo užpulta nepažįstamos moters. Pokalbio metu papasakojo, kad mergaitė po šio įvykio labai išsigando, verkė ir sunkiai pratarė žodžius. Motina apibūdino mergaitės psichologinę būseną po šio užpuolimo, kaip mergaitė jautėsi naktį. Praėjus kelioms dienoms po pokalbio su motina, U. S. į konsultaciją atlydėjo brolis Edvinas ir iš konsultacijos ją lydėjo namo. Konsultacijos su U. S. metu buvo atliktas psichologinis mergaitės vertinimas. Nustatyta, kad išryškėjo nerimastingumas/depresiškumas, emocinis sukrėtimas, bloga nuotaika, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas aplinkiniais žmonėmis. Minėti neigiami pokyčiai atsirado būtent po užpuolimo. Tai patvirtina kategoriškai, kadangi su mergaite dirbo ir iki įvykio. Prieš įvykį mergaitė tokių problemų neturėjo, jos atsirado tik po mergaitės užpuolimo balandžio mėnesio pabaigoje. Piešinio metodikos pagalba buvo nustatyta, kad U. S. išryškėjo nepažįstamos moters baimė. Įvykis mergaitei turėjo neigiamų pasekmių. Psichiatrai mergaitei po įvykio yra paskyrę antidepresantus. Dėl jų ir vaistų, kurie vartojami ruošiantis transplantacijai, sąveikos, mergaitė pradėjo stambėti. Tai akivaizdu vizualiai. Dėl to ji mokykloje patiria patyčias, kas vėl kelia naujas psichologines problemas. Mergaitė jai papasakojo užpuolimo aplinkybes. Šiame įvykyje baisiausia yra tai, kad sunkiai sergantis vaikas buvo užpultas tik tam, kad užpuolikas aiškintųsi tokiu būdu suaugusiųjų žmonių problemas, kurios su auka visiškai nesusiję.

Iš BPK 276 str.1d.1p. pagrindais pagarsintų mažametės nukentėjusiosios U. S. parodymų, jos duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, seka, kad 2012-04-20 važiavo taksi automobiliu iš psichologės į namus. Prie namų sustojus mašinai, ji išlipo. Tada atvažiavo baltu automobiliu moteris, ji buvo geltonais plaukais, juodomis kelnėmis, juoda striuke, mėlynais „kedais“. Minėta moteris jos paklausė, kodėl važinėja šiuo automobiliu, iš kur gavo telefono numerį. Moteris ant jos šaukė, ją purtė paėmusi už kaklo. Ji neprašė paleisti, nes tos moters bijojo. Dar grasino, jei su tuo vairuotoju važinės, tai nuraus plaukus. Po to ta moteris nuėjo. Ji tos moters bijo, nenori jos matyti. Po įvykio ji blogai miega. Įvykį matė kaimynė Raimonda(b.l.12-13).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2012-12-13/2013-01-14 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-172/2012, iš kurio matosi, kad U. S., atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių galėjo ir šiuo metu gali suprasti su ja atliktų veiksmų esmę, tačiau dėl jos būsenos įvykio metu (stiprus išgąstis) bei situacinių aplinkybių (netikėtai užpilta stipresnės už ją fiziškai moters) ji negalėjo šiems veiksmams aktyviau priešintis. U. S., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo ir šiuo metu gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vietą, laiką, dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus. U. S. ekspertizės metu pakartoja anksčiau duotus savo parodymus. Dėl jos emocinės būsenos šiuo metu (padidėjęs nerimas, baimė) toliau apklausti ją ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje nerekomenduojama. Remiantis psichologės S. R. bei pačios U. S. žodžiais, po byloje nagrinėjamo įvykio ji tapo baikšti, nerimastinga, bijo viena likti namuose, skundžiasi padidėjusiu somatiniu skausmu, vengia kontakto su nepažįstamais žmonėmis. Minėti sutrikimai jai gali tęstis ir ateityje. U. S. Marijampolės PSPC (gyd. J. Š.) 2012-04-24 - 2012 08 22 laikotarpiu nustatyta diagnozė: potrauminio streso sindromas (F43.1). Šios ekspertizės atlikimo metu U. S. konstatuotas adaptacijos sutrikimas (F43.2). Minėti jai konstatuoti psichikos sutrikimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su šioje byloje nagrinėjimu įvykiu. U. S. 2012-04-24 – 2012-08-22 laikotarpiu nustatyti sutrikimai bei šiuo metu jai konstatuotas adaptacijos sutrikimas vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (remiantis LR SAM, LR Teisingumo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo, 2003 05 23 d., Nr. V – 298/158/A1 – 86, Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių IV 7.1 punktu)(b.l. 36-38); 2012-05-10 specialisto išvada Nr. 391/12 (09), iš kurios matyti, kad U. S. klinikiniais duomenimis konstatuota ūminė reakcija į stresą, išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota. U. S. 2012-04-20 įvykusio metu galėjo jausti fizinį skausmą. Kadangi U. S. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas(b.l.17).

Nors kaltinamoji savo kaltę neigia, teismas laiko ją pilnai įrodyta. Kaltinamosios parodymais kaip įrodymais teismas nesivadovauja ir vertina juos kaip kaltinamosios siekimą išvengti atsakomybės. Jie yra nenuoseklūs, jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Kaltinamosios parodymus paneigia aukščiau analizuoti mažametės nukentėjusiosios, liudytojų I. S., R. B., D. P., E. S. bei S. R. parodymai.

Liudytojai D. P. bei R. B. patvirtina kaltinamąją nurodytu laiku buvusią nusikaltimo vietoje. Nors kaltinamoji ir patvirtina, kad atsitiktinumo dėka galėjo būti įvykio vietoje, tačiau R. B. parodo ne tik mačiusi kaltinamąją nusikaltimo vietoje, bet ir patvirtina ją atlikus inkriminuotus veiksmus, girdėjusis kaltinamosios sakytus žodžius mergaitei. Matydama mergaitės užpuolimą ji šūktelėjo ir ėjo į laiptinę jos pasitikti. Kaltinamąją pažinojo, todėl ją ir įvardina. Liudytojo D. P. parodymai taip pat paneigia kaltinamosios versiją apie atsitiktinį patekimą į įvykio vietą. Jis nurodė, kad kaltinamoji su automobiliu jį aktyviai persekiojo iki Rygiškių Jono gimnazijos, jam skambinėjo. Jau paėmus keleivę – nukentėjusiąją U. S. – kaltinamoji savo automobiliu blokavo jam kelią, toliau sekė jį ir vėl skambinėjo, kol jis nukentėjusiąją vežė į namus. Ją išleidęs, matė, kaip kaltinamoji ėjo link laiptinės, į kurią turėjo eiti ir nukentėjusioji, todėl nujausdamas galimą netinkamą kaltinamosios elgesį, pranešė apie tai nukentėjusiosios motinai. Todėl kaltinamoji įvykio vieton pateko sąmoningai, savo aktyviais veiksmais ir to siekdama. Aukščiau analizuotos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-172/2012 nustatyta, jog U. S., atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių galėjo ir šiuo metu gali suprasti su ja atliktų veiksmų esmę, tačiau dėl jos būsenos įvykio metu (stiprus išgąstis) bei situacinių aplinkybių (netikėtai užpilta stipresnės už ją fiziškai moters) ji negalėjo šiems veiksmams aktyviau priešintis. U. S., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo ir šiuo metu gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vietą, laiką, dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus. Minėta išvada neleidžia abejoti ir mažametės nukentėjusiosios parodymais. Jos parodymus patvirtina ir liudytojos R. B. parodymai, kuri iš esmės girdėjo užpuolimo metu tuos pačius kaltinamosios žodžius, kaip ir nurodė nukentėjusioji – priekaištavimą dėl važiavimo taksi su D. P. bei reikalavimą atskleisti, kokie santykiai sieja nukentėjusiosios šeimą su taksi vairuotoju bei grasinimus nukentėjusiajai ir jos motinai dėl tariamo bendravimo su D. P.. Tokiu būdu, nukentėjusiosios mažametės parodymai, D. P. parodymai bei R. B. parodymai sudaro darnią ir nuoseklią, vieni kitus patvirtinančių įrodymų visumą, kurių patikimumas teismui jokių abejonių nekelia. Nors kaltinamoji nurodo, kad liudytojai D. P. ir R. B. yra suinteresuoti bei ją apkalba, teismas šią aplinkybę atmeta. Mažametė nukentėjusioji savo motinai ir psichologams yra nurodžiusi įvykio aplinkybes ir kaltinamosios jai pasakytus žodžius, liečiančius kaltinamosios ir D. P. tarpusavio santykius, pati iš niekur negalėjo sužinoti. Ji tik atkartojo, ką išgirdo iš kaltinamosios. Todėl įtarti šiuos liudytojus susimokius ir mergaitę panaudojus kaip keršto įrankį prieš kaltinamąją nėra jokio pagrindo. Tokia versija neatlaiko jokios elementarios logikos. Aukščiau cituota teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji buvo užpulta, taip pat, kad nukentėjusiajai konstatuoti psichikos sutrikimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su šioje byloje nagrinėjimu įvykiu.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas daro išvadą, jog K. P. kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta. Teismas nustatė, kad 2012-04-20 14.00 val. R. Juknevičiaus gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ji ranka sugriebė mažametei U. S., gim. 2001-08-21, už kaklo ir jį spausdama, sukėlė nukentėjusiajai U. S. fizinį skausmą, potrauminio streso sindromą, bei adaptacijos sutrikimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Jos veika pagal LR BK 138 str.2d.1p. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp tyčinių K. P. smurtinių veiksmų ir jų padarinių – nesunkaus U. S. sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pagrįstai inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis, nes nusikalstama veika įvykdyta prieš mažametį asmenį.

Byloje pareikštas civilinis ieškinį, kuriuo prašoma iš kaltinamosios priteisti viso 20 700,08 lt. nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Iš jų 700,08 lt nusikaltimu padarytai turtinei, bei 20 000,00 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo atlyginti išlaidas, turėtas ją atstovavusio advokato pagalbai apmokėti, sudarančias 1600,00 lt.

Turtinė žala atsirado dėl kaltinamosios smurto prieš nukentėjusiąją kilusių pasekmių – pirkti vaistai nukentėjusiosios gydymui, išlaidos tyrimams bei psichologinėms konsultacijoms.

Neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl smurtinio nusikaltimo prieš mažametę kilo psichologiniai padarinių, ženkliai pablogėjo psichinė sveikata, emocinė būsena(padidėjęs nerimas, baimė). Dėl įvykio ji tapo baikšti, nerimastinga, bijo viena likti namuose, skundžiasi padidėjusiu somatiniu skausmu, vengia kontakto su nepažįstamais žmonėmis. Minėti sutrikimai jai gali tęstis ir ateityje. U. S. Marijampolės PSPC 2012-04-24 - 2012 08 22 laikotarpiu nustatyta diagnozė: potrauminio streso sindromas (F43.1). Šios ekspertizės atlikimo metu U. S. konstatuotas adaptacijos sutrikimas (F43.2). Minėti jai konstatuoti psichikos sutrikimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su šioje byloje nagrinėjimu įvykiu. U. S. 2012-04-24 – 2012-08-22 laikotarpiu nustatyti sutrikimai bei šiuo metu jai konstatuotas adaptacijos sutrikimas vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, pasekmės gali išlikti ir ateityje.

Civilinė atsakovė K. P. civilinio ieškinio nepripažįsta. Nurodo, kad nusikalstamos veikos neįvykdė, todėl negalima ir jos civilinė atsakomybė.

Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji savo nusikalstamais veiksmais padarė nurodyto dydžio turtinę žalą nukentėjusiajai(LR BPK 115 str.), ji įrodyta bylos rašytiniais įrodymais(b.l.143-148). Teismas ieškinio dydį laiko adekvačiu nusikaltimu padarytai turtinei žalai. Jis neprieštarauja suformuotai teismų praktikai bei visuotinai pripažįstamiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams. Todėl iš kaltinamosios priteistina 700,08 Lt. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo taip pat tenkintinas pilnai.

Teismas konstatuoja, jog kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje yra adekvatus. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kurio pasekmė- nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji partyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, skausmą, pažeminimą, išgąstį, t.y., dalį iš LR CK 6.250 str. 1d. nurodytų neturtinės žalos požymių. Sprendžiant priteistinos sumos dydį atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, iš kurios seka, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos atlyginimas varijuoja nuo 1500,00Lt. iki 20 000,00 Lt.

Taikydamas maksimalią neturtinės žalos atlyginimo ribą, teismas vadovaujasi tuo, kad šis apysunkis smurtinis nusikaltimas suaugusio ir brandaus asmens, paties turinčio nepilnamečių vaikų, padarytas prieš savęs apginti negalintį mažametį asmenį. Kilo pasekmės dėl nukentėjusiosios psichinės ir dvasinės būsenos ženklaus pablogėjimo. Atsižvelgiama į kilusią riziką dėl nesėkmingos transplantacijos, nes skirti antidepresantai, kurie sąveikoje su jau vartojamais medikamentais daro papildomą žalą nukentėjusiosios organizmui. Teismas taip pat atsižvelgia, kad nusikaltimo auka buvo pasirinktas savęs negalintis apginti mažametis asmuo ir tik tam, kad kaltinamoji pasirinktu būdu spręstų savo asmeninio gyvenimo problemas. Teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo ypatingą cinizmą. Nusikaltimas sukėlė rezonansą visuomenėje.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamosios turtinę padėtį. Ir nors ieškinys yra pakankamai didelis, teismas laikosi nuomonės, kad kaltinamosios turtinė būklė bylos nagrinėjimo momentui nesuponuoja pareigos teismui neturtinės žalos dydį sumažinti iki minimumo, nes turtinė padėtis yra laike kintantis dydis, kurios išieškojimas taip pat yra išdėstomas laike.

Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad iš kaltinamosios priteistina 20 000,00Lt. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusieji turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamųjų būtų išieškotos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo išlaidoms apmokėti(LR BPK 106 str. 2d.), todėl priteistinos išlaidos nukentėjusiąją atstovavusiam advokatui apmokėti. Iš byloje esančio advokato pinigų priėmimo kvito(b.l.168), seka, kad nukentėjusiosios įstatyminė atstovė turėjo po 1600Lt. nukentėjusiąją atstovavusiam advokatui apmokėti. Kadangi civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(CK 6.249-6.251, 6.263 str.), ši suma priteistina iš kaltinamosios.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamajai atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios įvykdytas nusikaltimas įstatymo priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.4d.).

Kaltinamoji administracine tvarka bausta, charakterizuojama teigiamai, įrašyta į psichiatro įskaitą, diagnozavus adaptacijos sutrikimą, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė jau būdama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendžiu pripažinta kalta dėl dviejų tyčinių nusikaltimų padarymo, vienas iš kurių(BK 140 str.1d.)smurtinis, susijęs su sveikatos sutrikdymu kitam asmeniui, turi neišnykusį teistumą.

LR BK 138 str.2d.1p. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki 5 metų. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji charakterizuojama teigiamai, bausmę pagal ankstesnį nuosprendį jau atlikusi, turi nepilnamečių vaikų, todėl teismas laiko, kad ji gali būti probuojama. Kad kaltinamąją paveikti ir priversti ateityje laikytis įstatymų, jos atžvilgiu taikytinos LR BK 75 nuostatos, skiriant įpareigojimus.

Kadangi kaltinamoji bausmę pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendį jau yra atlikusi, bausmė pagal minėtą nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė – nebendrintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

K. P. pripažinti kalta pagal LR BK 138 str.2d.1p. ir nuteisti ją laisvės atėmimu 2(dvejiems)metams ir 2(dviem)mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems)metams ir 8(aštuoniems)mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant bendrauti ir ieškoti bet kokių ryšių su nukentėjusiąja U. S. ir jos įstatymine atstove I. S. bei įpareigojant 6(šešis)mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Iš K. P. U. S. naudai priteisti 700,08 Lt. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 20 000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise valdant įstatyminei U. S. atstovei, jos motinai, I. S..

Iš K. P. priteisti I. S. 1600,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

advokato pagalbai apmokėtiadvokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika