Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-07-23 · Byla Nr. 2KT-48/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-23
Bylos Nr.
2KT-48/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
R. S.
Kategorijos
  • 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-48/2008Procesinio sprendimo kategorijos 94.3; 94.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. liepos 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Albino Čeplinsko 2008 m. liepos 16 d. nutartimi, kuria Kauno apygardos teismas nusišalino nuo pareiškėjos R. S. atskirojo skundo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjos R. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2757-802/2008 laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2008 m. liepos 17 d. gauta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Albino Čeplinsko 2008 m. liepos 16 d. nutartis, kuria Kauno apygardos teismas nusišalino nuo pareiškėjos R. S. atskirojo skundo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjos R. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2757-802/2008 laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, nagrinėjimo. Nurodo, kad civilinėje byloje, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, procesinius sprendimus yra priėmę beveik visi Kauno apygardos teismo teisėjai, todėl nebėra galimybės sudaryti teisėjų kolegiją, kurioje nebūtų bylą nagrinėjusių teisėjų. Mano, jog šios aplinkybės gali kelti pagrįstų abejonių dėl apeliacinės instancijos teismo galimo šališkumo.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų - civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nu(si)šalinimo institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (paskirtiems teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) šališkumo, t. y. tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne teisėjų pageidavimais. Priešingu atveju teismo atsisakymas nagrinėti bylą reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą pagal įstatymų reikalavimus.

Pareiškimai dėl teisėjo ar teisėjų nušalinimo gali būti teikiami bylą nagrinėjančiam teismui CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu egzistuoja CPK 65, 66 ar 71 straipsniuose teisėjui ar teisėjams nušalinti numatytos aplinkybės. Tokių prašymų pagrįstumą tikrina šio teismo pirmininkas, kitas jo paskirtas teisėjas ar bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariai, kuriems nėra pareikštas nušalinimas (CPK 69 str.). Tuo atveju, kai teisme nelieka teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą, byla perduodama nagrinėti kitam teismui, jeigu nusišalinus teisėjams, jų pakeisti kitais tame teisme negalima. Tuomet klausimą dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui sprendžia aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 2 d. 3 p., 35 str. 2 d., 69 str. 1 d.). Todėl sprendžiant klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, būtina nustatyti, ar iš tiesų atitinkamoje byloje yra atsiradusios tokios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad nėra galimybės nuo bylos nagrinėjimo nusišalinusių teisėjų pakeisti kitais, t.y. nagrinėjamu atveju reikia išsiaiškinti, ar Kauno apygardos teisme neliko teisėjų, kurie turėtų teisę nagrinėti atskirąjį skundą civilinėje byloje.

Apygardų teismai apeliacine tvarka tikrina įstatymų nustatyta tvarka priskirtų jų veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, užbaigta 2002 metais. Joje Marijampolės rajono apylinkės teismas 2002 m. vasario 4 d. sprendimu civilinės bylos dalį nutraukė, o kitoje dalyje R. S. ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas netenkino R. S. apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o kasacinis teismas žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus paliko nepakeistus. 2003-2008 metais pareiškėja R. S. septynis kartus su prašymu kreipėsi į Marijampolės ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismus dėl proceso atnaujinimo, tačiau šie teismai pareiškėjos prašymų netenkino. Kauno apygardos teismas 2004 m. lapkričio 4 d., 2005 m. spalio 11 d., 2007 m. spalio 31 d. nutartimis pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis atsisakyta atnaujinti procesą, paliko nepakeistas, R. S. atskiruosius skundus atmetė. Pirmosios instancijos teismui nutarus dar vieną pareiškėjos prašymą laikyti nepaduotu ir jį grąžinus pareiškėjai, Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 2 d. nutartimi panaikino tokį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir šį klausimą perdavė žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjos R. S. prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Gavęs atskirąjį skundą dėl pareiškėjai nepalankios šios pirmosios instancijos teismo nutarties, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nutarė, kad Kauno apygardos teismas neturi teisės nagrinėti atskirojo skundo, kadangi šiame teisme nebėra teisėjų, kurie nebūtų priėmę procesinių sprendimų civilinėje byloje.

Sutikti su tokia išvada nėra pagrindo.

CPK 370 straipsnio penktoji dalis nustato, kad nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties atnaujintas procesas. Šis draudimas užtikrina teismo nešališkumą ir neutralumą (lot. k. „nemo debet est judex in propria causa“). Nurodyta teisės norma neturi būti aiškinama plečiamai. Nuo prašymo dėl proceso atnaujinimo priimtinumo ir pagrįstumo, taip pat nuo pakartotinio bylos nagrinėjimo atnaujinus procesą, turi nusišalinti tik tie teisėjai, kurie išsprendė bylą iš esmės, priėmė galutinį sprendimą (nutartį) joje, jeigu šioje byloje sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas. Kiti teisėjai, nepriėmę teismo baigiamojo akto ar teismo baigiamųjų aktų, jeigu sprendimas (nutartis) buvo panaikintas (panaikinta) ir byla perduota nagrinėti iš naujo, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, turi teisę spręsti joje su proceso atnaujinimu susijusius klausimus. Draudimas teisėjui, kuris sprendė tarpinį procesinį klausimą byloje, nagrinėti su proceso atnaujinimu susijusį klausimą ar bylą, kurioje atnaujintas procesas, sudarytų sąlygas dalyvaujantiems asmenims kiekvienu atveju, paaiškėjus, kad teisėjas byloje sprendė bet kokį tarpinį procesinį klausimą, abejoti šio teisėjo nešališkumu ir reikšti jam nušalinimo pareiškimus. Toks teisės normų turinio aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, iškreiptų teisėjo nušalinimo instituto esmę, kadangi nustačius iš esmės bet kokį teisėjo profesinį ryšį su byla (pavyzdžiui, kai teisėjas sprendė tarpinį procesinį klausimą joje), atsirastų objektyvus pagrindas nušalinti šį teisėją nuo bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str., CPK 42 str. 1 d., 68 str. 1 d., Teismų įstatymo 59 str. 1 d.). Todėl kiekvienos bylos konkrečios faktinės aplinkybės lemia, ar nustačius aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, atsiranda subjektyvus teisėjo nušalinimo pagrindas, ar visgi tokio pagrindo nėra (CPK 66 str.).

Šios taisyklės turi būti taikomos ir apeliacinės instancijos teismo teisėjams sprendžiant klausimus, susijusius su prašymų dėl proceso atnaujinimo priimtinumo bei pagrįstumo, taip pat klausimą dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į faktines šios bylos aplinkybes, tikslinga apeliacinės instancijos teismą nušalinti nuo atskirojo skundo nagrinėjimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirba 18 teisėjų. Šioje civilinėje byloje trys teisėjai pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo, dar devyni teisėjai priėmė nutartis palikti nepakeistas pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis atsisakyta atnaujinti procesą, trys teisėjai priėmė nutartį dėl prašymo atnaujinti procesą perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, dar trys teisėjai nutarė klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (t. 2, b.l. 183-185, t. 4, b.l. 133-138, t. 5, b.l. 189-191, t. 7, b.l. 3; civ. bylos Nr. 2-2757-802/2008 t. 1, b.l. 122-126, t. 2, b.l. 33-35). Šioje byloje ne kartą buvo reiškiami nušalinimo pareiškimai apeliacinės instancijos teismo teisėjams, ir jie ne kartą buvo patenkinti (t. 5, b.l. 163-164, civ. bylos Nr. 2-2757-802/2008 t. 1, b.l13-115).

Esant tokioms aplinkybėms, kai pareiškėja kelerius metus siekia atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje ir visi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbantys teisėjai sprendė su bylos esme ar proceso atnaujinimu susijusius klausimus, kai kurie teisėjai buvo nušalinti nuo šių klausimų nagrinėjimo, bei siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl šio teismo teisėjų nešališkumo, yra pagrindas civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, apeliacine tvarka perduoti nagrinėti kitam – artimiausiam - Vilniaus apygardos teismui (CPK 35 str. 2 d., 66 str., 69 str. 1 d.).

Tuo pačiu pastebėtina, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo visomis procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Sistemingi pareiškėjos veiksmai (jeigu jie nepagrįsti), siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo praėjus keleriems metams po bylos užbaigimo ir jai nepalankaus procesinio sprendimo įsiteisėjimo, nesiderina su civiliniame procese vyraujančiu sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu. Nustatę piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismai turi taikyti civilinio proceso įstatyme nustatytas sankcijas (CPK 95 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi, 66 straipsniu ir 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjos R. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2757-802/2008 laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, apeliacine tvarka perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriauspirmininkas Artūras Driukas