Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens P. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-11306-962/2025 pagal pareiškėjos G. A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo P. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas leidžia bet kurioje proceso stadijoje šalims baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi, sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi patvirtino pareiškėjų G. A. ir P. R. 2023 m. sausio 16 d. sudarytą taikos sutartį. Suinteresuotas asmuo P. R. Taikos sutarties 2 punktu, be kita ko, įsipareigojo nepilnamečio vaiko R. R. išlaikymui skirti po 230 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki jo pilnametystės.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys, pasirašydamos taikos sutartį, išreiškė savo tikrąją valią, todėl akivaizdu, jog vėlesni apelianto veiksmai – taikos sutarties sąlygų nevykdymas sutartyje numatytais terminais – neatitinka bendrųjų sąžiningumo reikalavimų.

11. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Nagrinėjamu atveju nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu apeliantas nepateikė jokiu įrodymų apie nuo 2025 m. sausio 1 d. teiktą išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. R.. Apelianto argumentas, kad taikos sutarties sąlygos nėra vykdomos dėl to, jog „vaiko išlaikymas buvo priteistas neteisingai“, negali būti laikomas teisėtu pagrindu pateisinti taikos sutarties nevykdymą ir teismui atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Šiuo aspektu apeliantui išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu teismas gali pakeisti jau priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį ir formą. Atitinkamai ir CPK 279 straipsnio 5 dalis numato išimtį iš esmės pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, pakartotinai kreiptis į teismą dėl tokių periodinių išmokų dydžio pakeitimo.

13. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad šalys susitarė dėl kitokios atsiskaitymų tvarkos nei numatyta Taikos sutartyje. Taip pat nenustatyta duomenų, kad apeliantas buvo kreipęsis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, kad yra priimtas kitas sprendimas ar šalių susitarimas dėl išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ginti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus išduodamas vykdomąjį raštą dėl patvirtintos Taikos sutarties sąlygos nevykdymo.

14. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą ir išduodamas vykdomąjį raštą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.