Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, - Z. K.,

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos, įgaliotai atstovei - Violetai Zeltinienei,

nedalyvaujant asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, - Z. K. įgaliotai atstovei – advokatei Violetai Naujokienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo – nukentėjusiojo J. D. skundą dėl 2009-10-20 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, administracinės nuobaudos paskyrimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-10-08 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Žaliakalnio policijos nuovados tyrėjas Egidijus Janulaitis Z. K. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009-09-23 buvo nustatyta, jog Z. K., nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydama tariamas savo teises, ginčijamas nukentėjusiojo J. D., savavališkai pakeitė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, bendro naudojimo durų spyną ir neteisėtai nukentėjusiam neleido disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis 34/100 gyvenamojo namo dalimis, tuo nepadarydama esminės žalos nukentėjusiojo teisėtiems interesams. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, Z. K. veiksmus kvalifikavo kaip teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos - Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą paliktą nepakeistą.

Įgaliota atstovė paaiškino, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje, buvo pateiktas Registrų centro duomenų išrašas, kuris patvirtino, kad yra įregistruotas bendrasavininkių susitarimas dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos, kuri analogiška paveldėjimo teisės liudijime nurodytai tvarkai. Remiantis pateiktais duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę naudotis tik antrame namo aukšte esančiomis patalpomis ir dalimi patalpų rūsyje. Dėl šių aplinkybių buvo padaryta išvada, kad Z. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., sudėties.

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą paliktą nepakeistą.

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai priklauso gyvenamojo namo pirmas aukštas, o brolis – pareiškėjas turi teisę naudotis namo antruoju aukštu ir dalimi rūsio. Pareiškėjas turėjo laiko ir galimybių įsirengti atskirą įėjimą į antrą aukštą. Dėl šių aplinkybių ji prieštarauja, jog brolis vaikščiotų per jai priklausančias patalpas. Testamente ir paveldėjimo teisės liudijime aiškiai nurodyta kam ir kurios patalpos priklauso. Ji neleidžia broliui naudotis jai priklausančiomis patalpomis ir todėl, kad brolis jos atžvilgiu netinkamai elgiasi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų, teismui pateiktų dokumentų (b.l. 14, 15-17), proceso dalyvių paaiškinimų duomenimis nustatyta, kad 2009-10-08 Z. K. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2009-09-23 buvo nustatyta, jog Z. K., nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai pakeitė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, bendro naudojimo durų spyną ir neteisėtai nukentėjusiam neleido disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis 34/100 gyvenamojo namo dalimis. Pareiškėjas ir Z. K. yra gyvenamojo namo bendrasavininkiai ir minėtu nekilnojamuoju turtu disponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu. Jiems priklauso gyvenamojo namo atitinkamai 34/100 ir 64/100 idealiosios dalys. Byloje nėra pakankamo pagrindo duomenų, patvirtinančių, kad bendrasavininkiai būtų sudarę bei įregistravę Registrų centre susitarimą dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis. Prijungtoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančio išrašo iš Registrų centro duomenys patvirtina apie įregistruotą bendraturčių susitarimą dėl naudojimo gyvenamosiomis patalpomis, tačiau šio susitarimo įregistravimo juridinis pagrindas – 1996-11-16 paveldėjimo teisės liudijimas.

ATPK 188 str. nustatyta, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Taigi, savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Paminėtos teisės normos turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad ši teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog, surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė. ATPK 260 str. 1 d. nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 31 str. – 33 str. 4 d.) ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai - t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (ABTĮ 13 str., 20 str., 2008-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ATPK 260 str. 1 d., kurioje reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, nuostatos reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą - t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu. ATPK 284 str. 2 d. suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas pabrėžia, kad ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2008-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).

Administracinio teisės pažeidimo protokolo, esančio prijungtoje administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AD-507, turinys patvirtina išvadą, jog jame nėra nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus savo veiksmais pažeidė pareiškėja, tas nėra padaryta ir skundžiamame Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarime (b. l. 5). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, taip pat yra konstatavęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų būtina, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (LVAT 2007-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Iš to seka, kad tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329). Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog šioje byloje nustatyto esminio administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumo teisme ištaisyti nėra galimybės. Protokole ir skundžiamame nutarime pareiškėjai suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus (abstraktus), nes nenurodytos konkretaus įstatymo ar poįstatyminio teisės akto normos, kurias, Institucijos nuomone pažeidė pareiškėja (ATPK 188 str. – blanketinė teisės norma) ir tai neleidžia nustatyti tikslaus kaltinimo turinio, jo ribų. Teismui savarankiškai papildžius įtarimo turinį bei ribas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei teisinių staigmenų negalimumo administraciniame procese principas. Teismas pabrėžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole visiškai nenurodytos nei įstatymo normos, nei poįstatyminiai aktai, kurių reikalavimus ar principines nuostatas galimai pažeidė pareiškėja. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčo santykius duotoje situacijoje reglamentuoja Civilinio kodekso, Registrų įstatymo, Registro nuostatų normos (ABTĮ 10 str.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje buvo padaryta esminių procesinių pažeidimų, kurių teismas ištaisyti neturi galimybės ir tai sudaro pakankamą pagrindą skundžiamą nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 31 str. – 33 str. 4 d., LVAT 2009-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N662-2703/2009, ABTĮ 124 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-10-20 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-507, kuriuo Z. K. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, remiantis ATPK 250 str. 1 p., kaip nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., įvykio bei sudėties, ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. AD-507 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio PK Žaliakalnio policijos nuovadai, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.