- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 1K-602-195/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
išnagrinėjęs A. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria patvirtintas prokuroro 2014 m. spalio 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.12-1-00628-14 ir atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. nusikaltimo požymių turinčią veiką jai susitaikius su nukentėjusiąja, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje 2014 m. birželio 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.10-1-00665-14 pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numatytos veikos požymius dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalota automobilio partrenkta pėsčioji.
Ikiteisminio tyrimo metu įtarimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. buvo pareikštas A. G.. Ji įtariama tuo, kad 2014 m. birželio 26 d., apie 18.10 val., vairuodama automobilį „Toyota Corolla", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, iš Gynėjų gatvės įsukdama į Gedimino prospektą J. T.-Vaižganto gatvės kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 ir 37 punktų reikalavimus, nepaisė reikalavimo atliekant posūkio manevrą sankryžoje sustoti ir praleisti į jos važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį pėsčiąjį, taip pat nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja" ir įvažiavo į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuria tuo metu ėjo pėsčioji R. B., bei šią partrenkė ir pervažiavo automobiliu. Eismo įvykio metu R. B. patirti sužalojimai įvertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl aprašyti A. G. veiksmai atitinka BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtinti Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro 2014 m. spalio 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.12-1-00628-14 ir A. G. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymių turinčią veiką jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Vadovaujantis BK 67 str., 68 str. nuostatomis, paskyrė A. G. baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 1 metams. Patvirtino įtariamosios A. G. ir R. B. 2014 m. spalio 1 d. sudarytą susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo A. G. įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 31 d. atlyginti nukentėjusiajai padarytos žalos dalį - 24957,45 Lt su išlyga, kad jei RB. sveikatos būklė leis jai laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. išvykti į kelionę į Maroką, atlygintinos žalos suma bus mažinama 1057,16 Lt suma atsižvelgiant į kelionės vertę.
Šalies argumentai
Savo skundu Vilniaus apygardos teismui A. G. prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. A. G. taip pat
prašo prijungti prie bylos naujai pateiktus įrodymus dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo ir atlikti byloje esančių įrodymų tyrimą.
A. G. savo skunde nurodo, kad dėl 2014 m. birželio 26 d. įvykusio eismo kaltę pripažino, dėl įvykusių pasekmių labai gailisi, nukentėjusiąja rūpinosi, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Nurodo, kad ji niekada nebuvo teista, per visą savo vairavimo stažą yra padariusi tik vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šiuos pažeidimus padarė nesąmoningai, greitis įvykio metu nebuvo didelis, ji buvo blaivi.
Savo skunde A. G. teigia, kad jos nusikaltimas buvo padarytas dėl neatsargumo, ji negali būti priskirta prie asmenų, sistemingai pažeidžiančių Kelių eismo taisykles. Pažymi, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Vadovaudamasi teismų praktika A. G. nurodo, kad uždraudžiant vairuoti transporto priemonę atsižvelgiama ir į tai, kad šios poveikio priemonės paskyrimas gali apsunkinti asmens darbinę veiklą, jeigu ji susijusi su transporto priemonės vairavimu, užkirsti kelią nukentėjusiajam atlyginti žalą. A. G. pažymi, kad teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 1 metams, neįvertino tos aplinkybės, kad jos darbas neatsiejamai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Nurodo, jog ji yra dantų technikė, kurios darbinės funkcijos susijusios su asmeniniu atvykimu pas klientus, esančius tuo metu odontologijos kabinetuose. A. G. atkreipia teismo dėmesį, kad tai yra vienintelis jos pargyvenimo šaltinis, be to, ji dar neatlygino visos nukentėjusiajai padarytos žalos, todėl pažymi, kad atėmus iš jos teise naudotis transporto priemone bus apsunkinta galimybė toliau dirbti turimą darbą.
A. G. skunde nurodo, kad specialiosios teisės atėmimas visiškai apribotų jos galimybes pasirūpinti savo sergančia 85 metų motina E. J., kuri sunkiai vaikščioja be pagalbos. Nurodo, kad motinos gydymui yra paskirtos ir nuolat atliekamos fizioterapijos procedūros ir kineziterapija, į šias procedūras, atliekamas poliklinikoje motiną veža ji pati.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. G. skundą nukentėjusioji R. B. prašo tenkinti A. G. skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Nurodo, kad A. G. savo kaltę pripažino iš karto, dėl įvykusios nelaimės labai pergyveno, lankė ją ligoninėje, visuomet siūlė atlyginti bet kokias jos išlaidas susijusias su gydymu, dėl žalos atlyginimo jos yra susitarusios. Pažymi, jog dėl nuolatinio bendravimo ir nuoširdaus moralinio palaikymo bei siekimo visomis įmanomomis priemonėmis padėti jai greičiau pasveikti jų santykiai tapo net draugiški, todėl nukentėjusiosios manymu jai neturėtų būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė.
Motyvuojamoji dalis
A. G. skundas atmestinas.
A. G. savo skunde, prašo neskirti jai baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams, nurodydama, kad ši specialioji teisė jai būtina darbinėms funkcijoms atlikti bei senyvo amžiaus motinai prižiūrėti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. padarė apysunkį nusikaltimą numatytą BK 281 str. 3 d. už kurį sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 38 str. nuostatomis patvirtino prokuroro 2014 m. spalio 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.12-1-00628-14 ir atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. nusikaltimo požymių turinčią veiką jai susitaikius su nukentėjusiąja R. B.. Pažymėtina, kad A. G. atžvilgiu priimtas sprendimas bylą nutraukti ir jos atžvilgiu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 1 metams, įvertinus padarytos veikos sunkumą, negali būti laikomas per griežtu. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimdamas nutartį pagrįstai nurodė, kad A. G. inkriminuota nusikalstama veika padaryta netinkamai naudojantis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Dėl jos padarytos veikos kilo sunkios pasekmės nukentėjusiajai R. B. buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata. Kontaktas su pėsčiąja įvyko automobilio greitėjimo, o ne stabdymo metu, sunkių pasekmių atsiradimą nulėmė tai, jog vairuotoja nepastebėjo pėsčiosios, ją pamatė prieš pat kontaktą ir pervažiavo ją automobiliu. Taigi kaip jau paminėta ankščiau šioje nutartyje A. G. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.)
Nors A. G. savo skunde teigia, kad jos nusikalstama veika nėra padaryta piktybiškai, kad ji nėra linkusi sistemingai daryti administracinius teisės pažeidimus, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pastaroji administracine tvarka praeityje yra bausta 4 kartus, viena nuobauda galiojanti (b.l.62-63). Nusikalstama veika dėl kurios jos atžvilgiu ikiteisminio tyrimo byla nutraukta sukėlė itin sunkias pasekmes nukentėjusiajai.
Dėl skunde išdėstyto argumento, kad A. G. teisė vairuoti automobilį būtina jos darbinėms funkcijoms atlikti, pagrindinė sąlyga greičiau atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, kad specialioji teisė jai būtina jos senyvo amžiaus motinai prižiūrėti negali būti laikoma išimtinėmis aplinkybėmis ir pakankama sąlyga naikinti apylinkės teismo nutartį. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas A. G. baudžiamojo poveikio priemonę siekia ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį ar jo šeimos interesų išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su paskirtos bausmės įvykdytu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į tai, kad A. G. už padarytą itin grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl kurio buvo padarytas sunkus sužalojimas (pėsčiųjų perėjoje sunkiai sužalotas žmogus), pritaikius įstatyme numatytas galimybes iš esmės išvengė už tokią veiką numatytos bausmės, jai nustatytas pakankamai trumpas (atsižvelgiant į padarytą pažeidimą ir jo pasekmes) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, negali būti naikinamas taip pašalinant bet kokių poveikio priemonių taikymą apskritai. Tai, kad nukentėjusioji palaiko prašymą neskirti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, negali būti pagrindu pašalinančiu bet kokios atsakomybės taikymą nusikalstamus veiksmus padariusio asmens atžvilgiu, nes šie padaryti veiksmai yra susiję ne tik su nukentėjusiosios asmeniu bei jai padaryta žala, bet ir su padarytų veiksmų pavojingumu ir kitiems asmenims, kuriems toks pavojus sudaromas padarant minėtus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be kitų nurodytų motyvų, bent dalinei tokių pažeidimų padarymo prevencijai nustatytas teisės vairuoti apribojimas negali būti laikomas netinkamu ir netikslingu, nepriklausomai nuo skunde nurodomų tokios teisės reikalingumo apeliantei priežasčių.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis yra pagrįsta, priimtas sprendimas teisingas ir jo keisti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. G. skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama.