Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant nuteistojo A. D. gynėjui advokatui Vidmantui Raviniui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties, kuria netenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas dėl nuteistajam A. D. taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir jo pasiuntimo atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 15 d. A. D. įrašytas į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus registrą, supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, pasekmėmis, vengiant vykdyti pareigas pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatas, aptarė kiekvienos pareigos (Probacijos įstatymo 26 straipsnis), draudimų (Probacijos įstatymo 27 straipsnis) netinkamą vykdymą, ar darant administracinius teisės pažeidimus. Tą pačią dieną elektroninio stebėjimo priemonėmis jam pradėta taikyti intensyvi priežiūra. Uždedant įrangą, probacijos tarnybos pareigūnai nuteistajam paaiškino, kad stebėjimo įrenginys, kuris fiksuoja apykojės nutolimą nuo jo, privalo būti įjungtas į elektros tinklą ir negali būti ne tik kad gadinamas, pernešamas į kitą vietą, judinamas, bet net patartina, kad prie jo nebūtų liečiamasi (2014-04-15 nuteistasis pasirašytinai buvo supažindintas su probuojamojo, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, atmintine). Nuteistajam paaiškinta, kad iš namų išvykti jis gali tik pagal sudarytą dienotvarkę patvirtintos išimties metu ir vykti tik numatytu maršrutu. Kadangi nuteistasis gyvena nuosavame name, buvo nustatytas maksimalus stebėjimo laukas (300 m spinduliu).

Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresnioji inspektorė Sonata Damidavičienė teikimu siūlė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi A. D. taikytą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, panaikinti ir pasiųsti jį atlikti neatliktą bausmės dalį, kadangi jis daug kartų pažeidė išvykimo iš namų dienotvarkę, be to, jis vieną kartą buvo atjungęs elektroninio stebėjimo įrenginį nuo elektros maitinimo.

Skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Ramutis Mickus prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiųsti jį atlikti 11 mėnesių 8 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalį. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino teikime surinktus duomenis, o tai trukdė teismui priimti pagrįstą sprendimą, nes: 1) nepagrįstai padarė išvadą, kad nuteistojo nešiojamo antkojo PID radijo signalą galėjo slopinti būsto sienos, durys bei pertvaros, kiti radijo signalus tuo pačiu dažniu skleidžiantys įrenginiai ar kitos radijo bangas slopinančios medžiagos bei pažeidimus užfiksavusios aparatūros netinkamas suveikimas, nes tokių duomenų byloje nėra nustatyta, priešingai, stebėjimo įrenginys būtų užfiksavęs, kad nebuvo ryšio su judriojo ryšio operatoriumi, be to, prieš taikant intensyvią priežiūrą buvo atliktas nuteistojo A. D. gyvenamosios vietos vertinimas, kurio metu nenustatyta zonų, kuriose nebūtų ryšio, tokių duomenų nepateikė ir ten gyvenę asmenys; 2) nepagrįstai padarė išvadą, kad nuteistojo A. D. padaryti 26 pažeidimai nėra sistemiški, nes tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, kur sistemiškumas laikomas padarius ne mažiau kaip 3 pažeidimus; 3) teismas nevertino aplinkybės, t. y. kad nuteistasis A. D. nuo 2014-08-07 22.26 val. iki 2014-08-08 2.26 val. nebuvo 3.59 val. įrenginio stebėjo zonoje, nors tą faktą patvirtino su prižiūrimuoju kartu gyvenęs asmuo, kuris pranešė Vilkaviškio rajono PK pareigūnui, jog A. D., parašęs atsisveikinimo laišką, išėjo iš namų valdos į gatvę (tai užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros); 4) nevertino aplinkybės, kad 2014-08-19 dvi prižiūrimojo gyvenamojoje vietoje veikiančios stotelės fiksavo atjungimą nuo elektros tinklo, nors AB „Lesto“ pažyma objektyviai yra nustatyta, kad 2014-08-19 jokių elektros energijos tiekimo trikdžių nebuvo; 5) teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. D. fiksuoti dienotvarkės pažeidimai yra trumpalaikiai, nes tai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms - yra nustatyti keli pažeidimai, kurie truko nuo 50 min. iki 6 val.; 6) nuteistajam A. D. už sistemingą režimo pažeidimą buvo pratęstas intensyvios priežiūros taikymas 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau jis išvadų nepadarė ir toliau sistemiškai pažeidinėjo nustatytas sąlygas; 7) teismas, netenkindamas probacijos tarnybos teikimo, vadovavosi vien nuteistojo A. D. parodymais, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, ir nesivadovavo kitais teikime surinktais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis paskirtos bausmės tinkamai neatliko, sistemingai pažeidinėjo nustatytas sąlygas, ir vien tik formaliais pagrindais atsisakius tenkinti Probacijos skyriaus teikimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, prieštaraujama teisingumo principui ir sudaromos sąlygos piktybiškai bausmės atlikimo sąlygas pažeidinėjančiam asmeniui išvengti bausmės.

Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas V. Ravinis prašė prokuroro skundą atmesti, teismo nutartį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti neatliktą bausmės dalį.

Iš medžiagos duomenų matyti, kad A. D. 2014 m. balandžio 15 d. buvo įrašytas į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus registrą, supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, pasekmėmis, vengiant vykdyti pareigas pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatas, aptarė kiekvienos pareigos, draudimų netinkamą vykdymą, ar darant administracinius teisės pažeidimus.

Tiek paaiškinimuose dėl padarytų pažeidimų probacijos tarnybai, tiek apylinkės teisme nagrinėjant probacijos tarnybos teikimą, nuteistasis paaiškino, kad nei vieno iš pareigūnų fiksuotų pažeidimų nepadarė, nustatytu metu buvo savo namų teritorijoje. Teigė ir manė, kad pažeidimai fiksuojami ne dėl jo, o dėl stebėjimo įrangos nesklandumų. Prašė, kad probacijos tarnyba perkeltų stebėjimo įrenginį, tačiau tai nepadėjo, vėliau prašė suteikti jam antrą įrenginį, tačiau net ir pastačius antrąjį, įrenginiai ir toliau fiksavo pažeidimus. Be to, nuteistasis paaiškino, kad elektroninio prietaiso atjungęs nebuvo, jį netyčia atjungė tuo metu svečiavęsi giminaičių nepilnamečiai vaikai.

2014 m. rugsėjo 12 d. UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ rašte „Dėl gedimo priežasties nustatymo“ nurodė, kad atlikus ekspertizę mechaninių bei kitų PID Nr. 246321 pažeidimų nėra užfiksuota, tačiau įrenginio funkcionalumas atstatytas pakeitus sugedusius komponentus, dėl korpuso keitimo pakito PID numeris (b. l. 94). Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai suabejojo stebėjimo įrenginio funkcionalumu bei neatmetė galimybės, kad įrenginys galėjo veikti netinkamai.

Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su nutartyje nurodytais motyvais, kad be techninėmis priemonėmis užfiksuotų pažeidimų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad A. D. nesilaikė dienotvarkės, o vien tik šių duomenų nepakanka neabejotinai išvadai dėl sistemingų A. D. pažeidimų, kurių pagrindu galima būtų tenkinti probacijos tarnybos teikimą ir pasiųsti nuteistąjį atlikti neatliktą bausmės dalį. Vien tai, kad prieš taikant intensyvią priežiūrą buvo atliktas nuteistojo A. D. gyvenamosios vietos vertinimas, kurio metu nenustatyta zonų, kuriose nebūtų ryšio, negali būti pakankamas pagrindas daryti neabejotiną išvadą, jog ir probacijos metu ryšys veikė stabiliai. Teismas pagrįstai nurodė, kad neatmetama galimybė, kad PID radijo signalą gali slopinti būsto sienos, durys bei pertvaros, kiti radijo signalus tuo pačiu dažniu skleidžiantys įrenginiai, kitos radijo bangas slopinančios medžiagos. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog trumpalaikių pasišalinimų iš gyvenamosios vietos fiksavimas yra nelogiškas ir niekaip nepaaiškinamas, o ilgesnių pasišalinimų fiksavimas nėra sistemingas.

Prokuroras nurodo, jog faktą, kad nuteistasis A. D. nuo 2014-08-07, 22.26 val. iki 2014-08-08, 2.26 val. nebuvo 3.59 val. įrenginio stebėjo zonoje, patvirtino su prižiūrimu kartu gyvenęs asmuo, kuris pranešė Vilkaviškio rajono PK pareigūnui, jog A. D., parašęs atsisveikinimo laišką, išėjo iš namų valdos į gatvę. Tačiau pats prokuroras teismo posėdyje nurodė, kad šis asmuo vėliau parodymus pakeitė. Prokuroras teigė, kad remtis artimųjų parodymais nėra tikslinga, o kviesti šį liudytoją nėra jokio pagrindo. Taigi šis prokuroro argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skunde teigiama, jog teismas nevertino aplinkybės, kad 2014-08-19 dvi prižiūrimojo gyvenamojoje vietoje veikiančios stotelės fiksavo atjungimą nuo elektros tinklo, nors AB „Lesto“ pažyma objektyviai yra nustatyta, kad 2014-08-19 jokių elektros energijos tiekimo trikdžių nebuvo. Tačiau tai niekaip nei patvirtina, nei paneigia faktą, jog stebėjimo įrenginį, kaip nurodė nuteistasis, galėjo atjungti svečiavęsi giminaičių nepilnamečiai vaikai. Stebėjimo įrenginys buvo atjungtas tik vieną kartą, šis pažeidimas nebuvo sistemingas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog nuteistasis tai padarė sąmoningai, tyčia ir norėdamas pasišalinti iš gyvenamosios vietos, nors jam buvo išaiškintos pareigos bei atsakomybė už netinkamą prietaiso naudojimą.

Tai, kad nuteistajam A. D. už sistemingą režimo pažeidimą buvo pratęstas intensyvios priežiūros taikymas 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau, kaip teigiama skunde, jis išvadų nepadarė ir toliau sistemiškai pažeidinėjo nustatytas sąlygas, nepatvirtina nuteistojo tyčios pasišalinti iš gyvenamosios vietos fakto. Iš medžiagos duomenų matyti, kad kitų pareigų pažeidimų fiksuota per priežiūros laikotarpį nebuvo, administracinėmis nuobaudomis A. D. nebaustas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, registravosi darbo biržoje. Nagrinėjant skundą apygardos teisme pateikti duomenys apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išdavė verslo liudijimą A. D..

Todėl konstatuojama, kad byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad A. D. tyčia pažeidinėjo jam nustatytą dienotvarkę ir sąmoningai pasišalindavo iš savo gyvenamosios vietos, taigi nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo tenkinti Probacijos skyriaus teikimą ir pasiųsti A. D. atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad teismas, netenkinęs probacijos tarnybos teikimo, vadovavosi vien nuteistojo A. D. parodymais, kuris yra suinteresuotas teikimo nagrinėjimo baigtimi, ir nesivadovavo kitais teikime surinktais duomenimis. Tačiau šis argumentas nepagrįstas, nes iš medžiagos duomenų matyti, kad yra visiškai priešingai – probacijos tarnybos teikime nenurodoma pakankamai neginčytinų ir objektyvių duomenų apie nuteistojo A. D. pažeidimus, medžiagoje yra pateikti tik abejonių keliančio stebėjimo įrenginio parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados motyvuotos, pagrįstos medžiagoje esančia rašytine medžiaga ir abejonių nekelia, teismas tinkamai įvertino visas ap­lin­kybes ir pagrįstai nusprendė, kad medžiagoje esančių duomenų nepakanka tam, kad būtų galima panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiųsti į pataisos įstaigą atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl nutartis paliekama galioti, o prokuroro skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.