Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-15 · Administracinė byla Nr. A-556-294-07

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-15
Bylos Nr.
A-556-294-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
F. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Laurynas Biekša
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A17 – 294/2007Procesinio sprendimo kategorija 3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,vertėjaujant Ahmed Jawed Fedaee,dalyvaujant pareiškėjui F. A.,pareiškėjo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,atsakovo atstovui Viktor Ostrovnoj,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas F. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2006 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (15/6-15)-13PR-44N ,,Dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui F. A. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)” ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti bylą ir priimti kitą sprendimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamento sprendimu jam buvo suteikta papildoma apsauga. Pareiškėjo tvirtinimu, šiuo metu priežastys, dėl kurių jam yra nesaugu grįžti į (duomenys neskelbtini), neišnyko. Pareiškėjas skundą grindžia JAV Valstybės departamento 2005 m. vasario 28 d. ataskaita apie padėtį (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad policija dažnai neįgyvendina savo funkcijų ir net nebando užkirsti kelio neteisminėms žmogžudystėms, bei Migracijos departamento 2004 m. lapkričio 9 d. pažyma ,,Dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini) “, kurioje teigiama, kad šalyje yra paplitusi korupcija, ypatingai teismų, policijos sistemoje, pažeidinėjamos žmogaus teisės. Pareiškėjo nuomone, atsakovas netinkamai įvertino byloje esančią medžiagą dėl situacijos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, atsakovas sprendimą priėmė neteisingai pritaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnį. Taip pat nurodė, kad atsakovas, priimdamas sprendimą išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), pažeidė minėto įstatymo 130 straipsnio l dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 8-9) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti priimtą sprendimą nepakeistą.

Atsakovas nurodė, kad motyvų, atitinkančių įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 3 dalies reikalavimus (duomenys neskelbtini) pilietis F. A. prašyme nepateikė. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina jokio persekiojimo pavojaus, gresiančio pareiškėjui (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodytą įvykusį konfliktą atsakovas įvertino kaip buitinio pobūdžio. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad konflikto aplinkybes ir jame nukentėjusius asmenis kiekvienos apklausos metu pareiškėjas nurodė skirtingai. Tai, kad pareiškėjo išvykimas iš (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrįstas persekiojimo motyvais, atsakovo nuomone, galima spręsti ir iš to, jog prieglobsčio prašytojas, išvykdamas iš (duomenys neskelbtini), tikėjosi gyventi ir dirbti Europoje. Atsakovo nuomone, pareiškėjas yra ekonominis migrantas, kadangi pareiškėjas išvyko iš šalies, kurioje nuolat gyveno, vedinas ekonominiais, o ne tarptautinės apsaugos paieškos sumetimais. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) padėtis yra pakankamai stabili, nevyksta kariniai ar kitokie konfliktai, už šalies vidaus saugumą yra atsakinga policija. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra pilnametis ir palaiko ryšius su savo broliu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), bei tėvu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepimą grindžia ir Migracijos departamento 2006 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. PA-15-8-91 ,,Apie žmogaus teisių situaciją (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašytojų grąžinimo galimybes“ nurodytais teiginiais, jog jokios informacijos apie grįžusius (duomenys neskelbtini), su kuriais būtų blogai elgiamasi, nėra; (duomenys neskelbtini) piliečiai gali savanoriškai grįžti į bet kurį (duomenys neskelbtini) regioną bet kuriuo metu pagal Savanoriškos pagalbos grįžimo ir reintegracijos programą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, (duomenys neskelbtini) pilietį F. A., atsakovo nuomone, galima išsiųsti į (duomenys neskelbtini), nes šiuo metu nėra jokių pagrindų nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio l dalyje, dėl kurių suteikiama papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Atsakovo tvirtinimu, minėto asmens išsiuntimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 130 straipsnio l dalies bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu (b. l. 32 – 35) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 66 straipsniu, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio l dalimi. Teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 87 straipsnio l dalį nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tariamo konflikto priežastis bei aplinkybes aiškino skirtingai. Įtikinamų aplinkybių, galinčių patvirtinti realią grėsmę pareiškėjo gyvybei, sveikatai ar saugumui kilmės šalyje, pareiškėjas nenurodė. Duomenų, kad pareiškėjo šeimai yra reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, ar su jais žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jų orumas ar kitokiu būdu jie baudžiami, nėra. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas palaiko ryšius su šeima, gyvenančia (duomenys neskelbtini), bei tėvu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės šalies aplinkybės nepatvirtina pagrįstos baimės būti persekiojamam (Įstatymo 86 str. l d.), o pareiškėjo nurodytas neva įvykęs konfliktas yra išimtinai buitinio pobūdžio ir visiškai nėra susijęs su pagrįsta baime būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Pareiškėjas nenurodė ir politinių įsitikinimų, dėl kurių jis yra už (duomenys neskelbtini) valstybės ribų ir dėl ko negali ar bijo naudotis (duomenys neskelbtini) gynyba. Tai, kad pareiškėjo išvykimas iš (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrįstas persekiojimo motyvais, patvirtina ir pareiškėjo paaiškinimo, duoto 2005 m. sausio 21 d., duomenys, kurio metu pareiškėjas pripažino, kad išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) siekė gyventi ir dirbti Europoje. Teismas taip pat nurodė, kad byloje esančios Migracijos departamento 2006 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. PA-15-8-91 duomenys rodo, jog (duomenys neskelbtini) padėtis yra pakankamai stabili, nevyksta kariniai ar kitokie konfliktai, už šalies vidaus saugumą yra atsakinga policija. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas jokioms (duomenys neskelbtini) esančioms galimos rizikos grupėms nepriklauso. Teismas nustatė, kad šiuo metu priežastys, dėl kurių (duomenys neskelbtini) piliečiui F. A. buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje ir dėl kurių jo negalima buvo grąžinti į (duomenys neskelbtini), išnyko. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto išvada, įvertinus F. A. biologinio amžiaus nustatymo nurodytas maksimalias amžiaus variacijos ribas, patvirtina, kad pareiškėjas šiuo metu yra pilnametis, palaikantis ryšius su broliu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), bei tėvu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje yra akivaizdžiai be visiškai pagrįstos baimės, gresiančios kilmės šalyje, pagrindimo, paremtas apgaule ir atitinka akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį nuostatą, įtvirtintą Įstatymo 2 straipsnio l dalyje. Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Sąlygų, draudžiančių išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, nėra (Įstatymo 130 str. l d.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 37 – 38) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas neteisingai įvertinus byloje esančią medžiagą, prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams.

2. Pareiškėjo nuomone, tiek teismas, tiek Migracijos departamentas netinkamai aiškino Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį.

3. Teismas netinkamai aiškino ,,persekiojimo“ sampratą. Teismas asmens ,,persekiojimo“ sąlygą suprato tik kaip persekiojimą, kurį atlieka šalies valdžios institucijos. Tačiau 1996 m. JTVPK vadovo ,,Dėl pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų“ 65 punkte nurodyta, kad gali persekioti ir tam tikra gyventojų dalis (šiuo atveju pareiškėjas yra persekiojamas šeimos, su kuria konfliktuojama dėl žemės). Taip pat pabrėžia, jog šie veiksmai pripažįstami persekiojimu, jeigu žinodamos valdžios institucijos juos toleruoja ar atsisako suteikti veiksmingą apsaugą. Pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnyje keliamus reikalavimus.

4. Teismas priėmė sprendimą neįvertinęs Migracijos departamento 2004 m. lapkričio 9 d. pažymos Nr. PK-6-12-54 ,,Dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini) “, kurioje yra patvirtinta, kad šalyje yra paplitusi korupcija, ypatingai teismų, policijos sistemoje, pažeidinėjamos žmogaus teisės, todėl priėmė sprendimą prieštaraujantį byloje esantiems įrodymams ir neteisingai pritaikė Įstatymo 86, 87 straipsnius.

5. Pareiškėjas neturi leidimo gyventi Lietuvoje, todėl neturi teisės dirbti. Jokių pajamų pareiškėjas taip pat neturi, gyvena Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje ir yra išlaikomas valstybės. Tai patvirtina Įstatymo ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintos Užsieniečių apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygų ir tvarkos nuostatos.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 43-44) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepimą grindžia argumentais, išdėstytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206) 1 straipsnyje apibrėžta įstatymo paskirtis ir jo taikymas, t. y. šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, tarp jų ir dėl užsieniečių išsiuntimo bei sulaikymo, papildomos apsaugos suteikimo.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) buvo nurodyta:

„Papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos;

3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams“.

Cituoto straipsnio pirmos dalies analizė suponuoja išvadą, jog prieglobsčio prašytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1-3 punktuose. Tačiau baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės prieglobsčio prašytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jo gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi būti visiškai pagrįsta. Taigi turi būti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindo imtis priemonių prieglobsčio prašytojo apsaugai.

Pareiškėjo paaiškinimas yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių. Jo metu pateikti duomenys, negalintys būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, paprastai vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Bet aptariamo įrodymo priimtinumas paneigiamas, jei prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 str.).

Administracinėje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, jog pareiškėjas, aiškindamas išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis, nebuvo nuoširdus ir atviras. Nurodydamas buvęs priverstas išvykti dėl žemės konflikto, skirtingai aiškino žemės priklausomybę, ginčo padarinius, o tai akivaizdus kliudymas nustatyti materialią tiesą bei pagrindas nepriimti šio įrodymo pagrįsti baimei dėl negatyvių pasekmių, nurodytų įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ((duomenys neskelbtini) piliečio F. A. byla Nr.0082).

Kitų faktinių duomenų, patvirtinančių apelianto išvykimo iš šalies aplinkybes, nesurinkta ir negauta, todėl nėra jokio faktinio pagrindo teigti, jog F. A. kilmės šalį paliko dėl kitų asmenų veikos nukreiptos prieš jį ar jo šeimą.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nebuvo įvertinta Migracijos departamento 2004 m. lapkričio 9 d. pažyma Nr. PK-6-12-54 „Dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini) “, kuri patvirtina apie šalyje paplitusią korupciją, žmogaus teisių pažeidinėjimus.

Skundo argumentas niekuo neparemtas, kadangi pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tai 2004 m. duomenys, kurie neatima iš pareiškėjo galimybės dėl tariamo konflikto persikelti gyventi į kitą jo kilmės šalies regioną. Šis dokumentas buvo įvertintas bei akcentuota, jog, visų pirma, jis suteikia informacijos apie padėtį (duomenys neskelbtini) 2004 m., o tai reiškia negali realiai atspindėti prieglobsčio prašytojo kilmės šalies politinės, ekonominės situacijos skundžiamo sprendimo priėmimo dienai. Visiškai pagrįstai vadovautasi paskesne Migracijos departamento prie VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus 2006 m. balandžio 3 d. pažyma Nr. PA-15-8-91. Joje esantys duomenys byloja, kad (duomenys neskelbtini) padėtis yra pakankamai stabili, nevyksta kariniai ar kitokie konfliktai, už šalies vidaus saugumą yra atsakinga policija. 2005 m. birželio mėnesį vykusiame Europos Komisijos Prieglobsčio reikalų juristų tinklo susitikime, keičiantis šalių praktika ir turima informacija, nei viena iš šalių nepateikė jokios informacijos apie grįžusius (duomenys neskelbtini), su kuriais būtų blogai elgiamasi ar patiriamos neigiamos pasekmės iš (duomenys neskelbtini) valstybės valdžios pusės dėl to, kad kitoje šalyje buvo pateikę prašymą suteikti prieglobstį ((duomenys neskelbtini) piliečio F. A. byla Nr.0082).

Tokiu būdu nagrinėjamoje administracinėje nesant faktinių duomenų dėl prieglobsčio prašytojo priskyrimo rizikos grupei (persekiojimas dėl religijos, politinės veiklos, kaip kandidato į vietos savivaldą, mišrios santuokos atveju, t. y., kai santuoka sudaroma tarp krikščionio ir musulmono, persekiojimas dėl lyties) ir įrodymų, jog toks persekiojimas gali grėsti iš (duomenys neskelbtini) pusės ar atskirų religinių sektų, kitokio pobūdžio grupuočių, esančių šalyje pusės, apeliacinis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias prieglobsčio suteikimą, todėl jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o F. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasNijolė PiškinaitėArūnas Sutkevičius