Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovės atstovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžys savininkų bendrijos atstovei advokatei Renatai Jatužytei- Mulevičienei, V. K.,

trečiajam asmeniui A. K..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinio asmens steigiamojo susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagal ieškovų V. L., G. L., G. S., R. Ž. ieškinį atsakovei Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžys savininkų bendrijai, tretieji asmenys A. K., V. K., V. K., M. K., Panevėžio miesto savivaldybės administracija, J. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės bylos aplinkybės

28. Byloje kilo ginčas namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos steigimo.

29. Pastatas-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra prekybos paskirties pastatas, bendras plotas 525,84 kv. m. Remiantis VĮ „Registrų centras“ butų (patalpų sąrašu), pastate yra 9 patalpos, tame tarpe 3 butai, negyvenamųjų patalpų skaičius 6.

30. Ieškovams 2022-07-20 priklausė visos trys gyvenamosios paskirties patalpos- butai: 1) 83,86 kv. m. naudingo ploto butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), - G. L. ir V. L.; 2) 37,06 kv. m. naudingo ploto butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), - R. Ž.; 3) 62,09 kv. m. naudingo ploto butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),- G. S.

31. Tretiesiems asmenims 2022-07-20 priklausė 6 negyvenamosios patalpos: 1) 50,53 kv. m. bendro ploto maitinimo paskirties- kavinė patalpos, unikalus (duomenys neskelbtini), - A. K.; 2) 57,15 kv. m. bendro ploto maitinimo paskirties- kavinė patalpos, unikalus (duomenys neskelbtini), - A. K.; 3) 31,63 kv. m. bendro ploto maitinimo paskirties- kavinė patalpos, unikalus (duomenys neskelbtini), - V. K.; 4) 161,65 kv. m. bendro ploto administracinės paskirties, įstaigos patalpos su rūsiu 4,36 kv. m., unikalus (duomenys neskelbtini), - Panevėžio miesto savivaldybei; 5) 20,72 kv. m. bendro ploto kitos (pagalbinio ūkio) paskirties- sandėliuko patalpos, unikalus (duomenys neskelbtini), - V. K.; 6) 21,15 kv. m. bendro ploto kitos (pagalbinio ūkio) paskirties- sandėliuko patalpos, unikalus (duomenys neskelbtini), - A. K. .

32. Dalis pastato negyvenamų maitinimo ir pagalbinio ūkio patalpų savininkų (A. K., V. K., V. K. ir A. K.), vadovaudamiesi Daugiabučių namų bendrijų įstatymu, įsteigė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją (toliau - bendrija) ir jos pirmininku išrinko V. K..

33. 2004 m. balandžio 7 d. patalpų savininkams t.y. Panevėžio miesto savivaldybei, G. S. ir R. Ž. sudarius jungtinės veiklos sutartį, minimam Pastatui parduotuvei buvo nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas

34. V. K. savo ruožtu inicijavo bendrijos įregistravimą pastato Nekilnojamojo turto registro duomenyse, tvirtinant, kad bendrija yra viso pastato administratorius - įregistravo juridinį faktą „Bendrojo naudojimo objektų valdymas“ (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija), taip panaikindamas žymą apie nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (sudaryta Jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

35. Byloje ieškovai V. L., G. L., R. Ž. ir G. S. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau- DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 10 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu ginčija (duomenys neskelbtini), name įsteigtos daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos įsteigimo teisėtumą, įrodinėdami, kad prekybos paskirties pastate daugiabučio gyvenamojo namo bendrija negali būti steigiama, be to bendrijos steigimo iniciatorius V. K. organizuodamas bendrijos steigimą padarė esminį pažeidimą butų savininkams nebuvo pranešta prieš 14 dienų apie bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimą, nebuvo pateikta bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkė ir bendrijos įstatai..

Dėl DGNKPPSBĮ taikymo.

36. DGNKPPSBĮ paskirtis atskleista šio įstatymo 1 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad bendriją steigia vieno ar kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos ir kitos šio įstatymo normos, aiškinamos sistemiškai, teikia pagrindą padaryti išvadą, kad šis įstatymas tiesiogiai reglamentuoja ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, bet ir jame apibrėžtos kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų, kaip tokių pastatų valdymo formos, įsteigimą. Kaip jau minėta, bendrosios nuosavybės teisė indikuoja tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (bendraturčių).

37. DGNKPPSBĮ vartojamos sąvokos „kitos paskirties pastatas“ apibrėžtis pateikta šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais. Nagrinėjamoje byloje ginčui išspręsti aktuali nurodytos teisės normos nuostata, pagal kurią kitos paskirties pastatas, be kita ko, apibrėžiamas kaip asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų.

38. Pagal DGNKPPSBĮ vartojamų kitų sąvokų, aktualių nagrinėjamoje byloje, apibrėžtis: butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų (įstatymo 2 straipsnio 5 dalis); buto ir kitų patalpų savininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (įstatymo 2 straipsnio 6 dalis); daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas; daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų (įstatymo 2 straipsnio 8 dalis); gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos (įstatymo 2 straipsnio 9 dalis); kitos patalpos – daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas (įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).

39. Pagal nurodytas įstatymo nuostatas butas suprantamas kaip trijų ir daugiau butų pastato – gyvenamojo namo, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos, dalis. Kita vertus, šiame įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nepasisakyta dėl faktinės ir teisinės situacijos, kai gyvenamoji patalpa – pastato dalis, susidedanti iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų, Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų), yra pastate, kuriame mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos, t. y. pastate, kuris pagal šį įstatymą neatitinka gyvenamojo namo statuso. Kitos patalpos šiame įstatyme apibrėžtos kaip daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas. Tačiau šis įstatymas kitos paskirties pastatą, be kita ko, apibrėžia kaip asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatą, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų. DNSBĮ pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad vienas iš įstatymo tikslų – išplėsti įstatymo taikymo sritį, taikant jį ne tik daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (garažų, poilsio namų ir kt.) valdymo reglamentavimui; priėmus šį įstatymą, juridinio asmens forma – bendrija būtų taikoma įvairiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams valdyti ir kitiems bendraturčių interesams įgyvendinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatymų leidėjo tikslus, sistemiškai aiškindama DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 5, 6, 8, 9–11 punktų nuostatas, daro išvadą, kad pagal šį įstatymą kitos paskirties pastatu gali būti pripažįstamas ir pastatas (jo dalis), atitinkantis šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus, kuriame yra ir gyvenamosios paskirties patalpų, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų). Dėl to kaip nepagrįsti atmestini kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje vartojama sąvoka „savininkai“ turi būti aiškinama kaip daugiabučio namo dalių savininkai, „kitos paskirties pastatas“ turi būti susijęs su kitu pastatu – daugiabučiu gyvenamuoju namu.

40. Nagrinėjamoje byloje ginčui išspręsti aktualioje DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalies nuostatoje, pagal kurioje įtvirtintą teisinį reglamentavimą spręstina, ar ginčo pastatas, o pagal tai ir ginčo teisiniai santykiai, patenka į DGNKPPSBĮ normų reguliavimo sritį, kitos paskirties pastatas apibrėžiamas pagal šiuos kriterijus: 1) pastato naudojimo pobūdį – asmeninio naudojimo; 2) pastato paskirtį – rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties; 3) nuosavybės rūšį – bendroji dalinė nuosavybė; 4) savininkų (bendraturčių) skaičių – trys ir daugiau; 5) savininkų (bendraturčių) nuosavybės objektus – butai ir kitos patalpos.

41. Teismas atkreipė dėmesį, kad pastatas- parduotuvė (duomenys neskelbtini), yra kitos paskirties: prekybos paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžys, daikto pagrindinė paskirtis – prekybos, bendras plotas bendras plotas 525,84 kv. m. kv. m, iš kurių gyvenamasis plotas sudaro 183,01 kv. m (sudaro apie 35 proc. viso pastato ploto), pastate kaip nekilnojamieji daiktai įregistruotos 3 gyvenamosios paskirties ir 6 negyvenamosios paskirties patalpos. Tokiu būdu esminę pastato dalį sudaro prekybos- maitinimo paskirties patalpos.

42. Teismas pripažįsta ieškovų ir trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos argumentus, kad „kitos paskirties pastatas“ apibrėžtis pateikta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismas, atsižvelgdamas į aktualioje Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, į tai, kad joje nėra nurodyti prekybos paskirties pastatai, į faktinius bylos duomenis apie ginčo pastatą, jo naudojimo paskirtį, naudojimo pobūdį ir faktinį patalpų naudojimą, aiškindama Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, sprendė, kad prekybos paskirties pastatas (ginčo pastatas (duomenys neskelbtini)) nepatenka į šioje teisės normoje apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką. O tuo pačiu DGNKPPSBĮ normų reguliavimo sritį.

43. Atsižvelgus į Kasacinio teismo praktika, teismas šioje byloje vertina, kad nors ginčo pastatas yra prekybos paskirties, tačiau jame yra 3 gyvenamosios patalpos (butų). Taigi nustatyta, kad, priklausomai nuo gyvenamųjų patalpų lokalizacijos pastate, tam tikra ginčo pastato dalis ar jo dalys pagal faktinį naudojimą ir išviešintą gyvenamųjų patalpų paskirtį faktiškai yra gyvenamosios paskirties. Patalpų savininkų teisių jungtis į bendriją įgyvendinimo prasme ši pastato dalis (dalys) galėtų būti vertinama kaip savarankiškas statinys. DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Šioje teisės normoje atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų buvimas nurodytas kaip sąlyga, sudaranti prielaidą viename pastate steigti daugiau nei vieną bendriją. Atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų buvimas taip pat vertintinas kaip sąlyga, sudaranti prielaidą bendriją pastate steigti ne viso jo mastu, bet tik toje pastato dalyje, kuri turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Bendrijos steigimas viso pastato mastu ar tik jo autonomiškoje dalyje, turinčioje atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas, lemia bendrijos kompetencijos ribas, bendrojo naudojimo objektų aprašą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, inžinerinių tinklų įvadai yra bendri tiek gyvenamoms, tiek negyvenamoms patalpoms. Pažymėtina , kad teismui konstatavus, kad ginčo pastatas (duomenys neskelbtini), nepatenka į DGNKPPSBĮ normų reguliavimo sritį, todėl teismas tenkindamas ieškovų ieškinio reikalavimus pripažįsta 2022-07-20 (duomenys neskelbtini) savininku bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimus, nurodytus steigiamojo susirinkimo protokole Nr. 1, negaliojančiais. Ginčui netaikant DGNKPPSBĮ nuostatų, netaikytinas ir DGNKPPSBĮ 21 straipsnis, reglamentuojantis butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, tarp kurių yra pareiga vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Dėl bendrijos steigimo tvarkos.

44. Bendrijos steigimo iniciatoriai sušaukia bendrijos steigiamąjį susirinkimą (DNSBĮ 12 str. 1 d.). Bendrijos steigiamojo susirinkimo sušaukimo tvarka: 1) apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą steigimo iniciatorius ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos viešai praneša visiems namo patalpų savininkams ir raštu – savivaldybės administracijos direktoriui ir už namo priežiūrą atsakingai įmonei, įstaigai, organizacijai, kartu pateikdamas darbotvarkę ir bendrijos įstatų projektą (DNSBĮ 12 str. 2 d.); 2) DNSBĮ konkrečios viešo pranešimo apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą tvarkos imperatyvia forma nenumato ir palieka šį klausimą spręsti bendrijos steigimo iniciatoriams. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000 yra nurodęs, kad net ir esant dispozityviai įstatymo normai, teisinių santykių subjektai negali elgtis absoliučiai laisvai ir savavališkai. Tais atvejais, kai dispozityvi įstatymo norma teisinių santykių subjektams suteikia diskrecijos teisę, teisinių santykių subjektai privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo teisės principais (CK 1.5 str.). Vadovaujantis šiais principais ir nustatant viešo pranešimo tvarką, turėtų būti atsižvelgiama į namo patalpų savininkų galimybę operatyviai, nevaržomai ir be neprotingų pastangų gauti informaciją apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą. Vadovaujantis CK 1.65 str. 2 d., informacija apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą turėtų būti skelbiama: daugiabučio namo buveinės vietos laikraštyje arba Lietuvos Respublikos dienraštyje ir kitu namo patalpų savininkams priimtiniausiu būdu (pranešimai elektroniniu paštu, pranešimas daugiabučio namo skelbimų lentoje), arba visi namo patalpų savininkai informuojami pasirašytinai.

45. Ieškovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu apklausta ieškovė G. S. ir kartu su ja gyvenanti teismo posėdyje liudytoja apklausta J. S. nurodė, kad joms apie bendrijos steigiamąjį susirinkimą nebuvo pranešta, kad bendrija įsteigta sužinojo daug vėliau.

46. Atsakovės atstovas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo bendrijos steigimo iniciatorius, apie bendrijos steigimą butų ir kitų patalpų savininkai buvo informuoti prieš 14 dienų ant laiptinės durų pakabinant skelbimą apie bendrijos steigiamojo susirinkimo vietą, datą ir laiką, nurodant kad bendrijos įstatų projektas yra pastato kavinės patalpose. Taip pat kiekvienam patalpų savininkui prieš 14 dienų registruotais laiškais buvo išsiųsti pranešimai apie bendrijos steigiamojo susirinkimo vietą, datą ir laiką.

47. Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) name nėra skelbimo lentos. Ieškovė G. S. ir liudytojai J. S. ir M. L. nurodė, kad laiptinėje jokio pranešimo apie bendrijos steigiamąjį susirinkimą nematė. Todėl skelbimo apie steigiamąjį bendrijos susirinkimą priklijavimas ant durų ar kitoje vietoje, teismo vertimu, nėra tinkamas ir pakankamas viešas paskelbimas apie steigiamąjį susirinkimą, juo labiau kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis net du iš trijų gyvenamųjų patalpų savininkų V.ir G. L. ir R. Ž. (duomenys neskelbtini) name negyvena.

48. Atsakovė nurodė, kad pieš 14 dienų ieškovams pranešimus apie bendrijos steigimą išsiuntė registruotais laiškais ir norėdama pagrįsti aplinkybes, pateikė Lietuvos pašto kvitus ir 2023-06-21 AB Lietuvos paštas atsakymą bei Registruotojų korespondencijos duomenis. Iš kurių matyti, kad registruoti laiškai buvo išsiųsti iš Vilniaus 4-ojo pašto 2022-07-05 21 val. 32 min.

49. Teismas vertindamas minėtus įrodymus, vadovavosi Kasacinio teismo praktika, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl viešo paskelbimo apie bendrijos steigiamąjį susirinkimą, turi įvertinti, ar visi patalpų savininkai buvo tinkamai informuoti. Šiam faktui nustatyti reikia įvertinti įstatymo nuostatas dėl pranešimų teikimo, faktinį jo vykdymą ir konkrečias aplinkybes, ar pranešimas apie bendrijos steigiamąjį susirinkimą gavo visi patalpų savininkai, o ne vien tai, ar laikytasi pranešimų teikimo formos, siuntimo adreso ar kitų susižinojimo tvarkos nuostatų. Jeigu pranešimas apie bendrijos steigiamąjį susirinkimą buvo gautas, tai sudaro teismui pagrindą vertinti, kad reikalavimas viešai paskelbti apie bendrijos steigiamąjį susirinkimą įvykdytas, nepriklausomai nuo to, ar buvo laikytasi pranešimų teikimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nepripažįsta, jog bendrijos steigimo iniciatyvinės grupės siųstą registruotą laišką gavo, taip pat į teismo nustatytą aplinkybę, jog registruoti laiškai buvo išsiųsti iš Vilniaus 4-ojo pašto 2022-07-05 21 val. 32 min., pristatymo gavėjui data 2022-07-08 (Lietuvos pašto kvitus ir 2023-06-21 AB Lietuvos paštas atsakymą bei Registruotojų korespondencijos duomenis) t. y. teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad jie nebuvo informuoti apie bendrijos steigiamojo susirinkimo data, laiką ir vieta prieš 14 dienų pranešimais, išsiųstais registruotu laišku (bendrijos steigiamasis susirinkimą įvyko 2022-07-20), kaip imperatyvai nustatyta DNSBĮ 6 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Ieškovas byloje sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį ir pateikė duomenis apie patirtas 1 200,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios, įvertinus bylos pobūdį, apimtį, procesinių dokumentų kiekį, laikytinos protingomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis).

51. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 8 812,60 Eur ( 8 012,00 Eur + 800 Eur) dydžio atstovavimo išlaidas (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis).

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovams priteistinos jų patirtos 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

54. Iš ieškovo į valstybės pajamas priteistinos 587,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, 2022 m. liepos 20 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžys savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimus, nurodytus steigiamojo susirinkimo protokole Nr. 1 negaliojančiais.

Pripažinti, jog Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžys savininkų bendrija įsteigta neteisėtai.

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžys savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžys savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžys savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur bylinėjimosi išlaidų R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžys savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 587,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.