Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, nustatant atitinkamus įpareigojimus;

3) Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. liepos 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 12 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 48 valandas);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu ir 2017 m. liepos 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus ir BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. M. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma (paties kaltinamojo G. M., nukentėjusiojo P. B., liudytojo A. M. parodymais ir 2019 m. kovo 29 d. apžiūros protokolas) patvirtina, kad G. M. kartą kumščiu sudavė P. B. į veido sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam P. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, kas pasireiškė muštine viršutinės lūpos žaizda. Kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje – lauke, visuomeninio transporto stotelėje, t. y. vietoje, kurioje bet kada gali lankytis pašaliniai asmenys. G. M. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį dėl šio asmens ir su juo buvusių dar dviejų asmenų netinkamo elgesio, nes jie įžeidinėjo kaltinamąjį. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Pirma, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną vienas ėjo į visuomeninio transporto stotelę su pirkiniais ir klausydamasis muzikos. Tuo metu G. M. jau buvo šioje stotelėje, kaltinamasis savo iniciatyva pradėjo rėkti. Nukentėjusiajam atkreipus dėmesį į tokius G. M. veiksmus, šis pasakė jam „ko čia žiūri?“, toliau rėkė ir vartojo necenzūrinius žodžius prieš P. B.. Netrukus įvyko apsistumdymas ir G. M. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą (į lūpą). P. B. davė tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 42, 44). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis, anksčiau nepažinojęs kaltinamojo, būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti G. M., jo parodymai baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, todėl jie laikytini patikimais. Taigi, remiantis P. B. parodymais, nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio vietoje ir laiku buvo vienas, taip pat jis neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų G. M. išprovokuoti panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Bylą nagrinėjant teisme, taip pat buvo apklausta liudytoja A. L., kuri nurodė, kad nematė, jog nukentėjusysis būtų ėjęs su savo draugais ar daręs kokius nors netinkamus veiksmus iki konflikto su kaltinamuoju. Reikšminga tai, kad, pasak A. L., kaltinamasis yra impulsyvaus būdo. Ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, tvirtino, kad P. B. priėjo prie jos ir G. M., kurie garsiai aiškinosi santykius, ir prašė nusiraminti (nerėkti), tačiau toks teiginys prieštarauja paties nukentėjusiojo anksčiau aptarties nuosekliems parodymams, taip pat to nenurodė kitas liudytojas A. M.. Todėl ši A. L. parodymų dalis atmestina. Tos aplinkybės, kad P. B. ėjo su kitais asmeninis ir elgėsi įžūliai ar kitokiu neleistinu būdu, neparodė ir liudytojas A. M.. Atsižvelgiant į tai, nėra abejonių, kad konfliktą su nukentėjusiuoju be jokios priežasties pradėjo pats G. M., kuris vėliau ir panaudojo fizinį smurtą prieš P. B..

Remiantis teismų praktika, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-511/2018, 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. M. be jokios priežasties nakties metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, su kuriuo anksčiau nesiejo jokie santykiai, viešoje vietoje (viešojo transporto stotelėje), kurioje bet kada gali lankytis pašaliniai asmenys. Kaltinamasis viešoje vietoje ir kitų žmonių (A. M. ir A. L.) akivaizdoje elgėsi neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai. Dalį konflikto, vykusio tarp asmenų, taip pat kad P. B. buvo sužalotas matė liudytojas A. M.. Šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visa situacija buvo nemaloni, vakaras sugadintas. Taigi A. M. sukėlė neigiamas emocijas matyta situacija. Nukentėjusysis paprašė, kad A. M. paskambintų policijai dėl įvykusio konflikto, liudytojas taip ir pasielgė. Nėra abejonių, kad šiuo atveju buvo sutrikdytas įprastas ramus paros metas, dėl nakties įvykio reikėjo pagrįstai kviesti teisėsaugos pareigūnus. Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti išvadą, kad G. M. nusikalstama veika viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams asmenims ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. G. M. padarytų veiksmų pobūdis nagrinėjamo įvykio vietoje patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką tyčia.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad G. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje akcentavimas, kad kaltinamojo nusikalstama veika turėtų būti vertinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas), atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. M. savo veiksmais sukėlė BK 284 straipsnyje nustatytus padarinius, jis įžūliai elgėsi prieš nukentėjusįjį be jokios priežasties, todėl taikytinas būtent šis baudžiamojo įstatymo straipsnis. Vien tai, kad G. M. padaryta nusikalstama veika sukėlė P. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, savaime nereiškia, kad kaltinamojo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip minėta, viešosios tvarkos pažeidimas galimas ir tuo atveju, kai kaltininkas panaudojo fizinį smurtą viešoje vietoje esant kitiems BK 284 straipsnyje nustatytiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Šioje byloje G. M. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su viešąja tvarka, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis veikė tyčia, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį be jokios priežasties, dėl to jam sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl kaltinamojo veiksmų P. B. nekilo ilgalaikių sveikatos sutrikimo pasekmių. G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jis neigė, kad sukėlė konfliktą su nukentėjusiuoju, priešingai, tvirtino, kad konflikto priežastis buvo P. B. ir su juo buvusių draugų netinkamas elgesys. Taigi G. M. baudžiamojo proceso metu bandė perkelti dalį kaltės dėl nagrinėjamo įvykio kitam asmeniui, nors byloje surinkti įrodymai paneigė tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Tai kartu nerodo G. M. nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamą veiką. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jo atsakomybę lengvina aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. G. M. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad G. M., būdamas neblaivus (kaltinamojo neblaivumas nustatytas alkotesterio rodmenimis, taip pat jo tokia fiziologinė būsena – nukentėjusiojo ir liudytojos A. L. parodymais), be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, juolab G. M. buvo įžūlus ir provokuojantis.

G. M. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso penkis kartus, taip pat ir už tokios pačios nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 83–87). Nusikalstamos veikos padarymo metu jo teistumas nebuvo išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, G. M. nusikalto tuo metu, kai pagal kitą nuosprendį jam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nutarta jį siųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis) (b. l. 88–89). Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis anksčiau taip pat ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, nesumokėjo paskirtų baudų (b. l. 90–98). Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus laisvės atėmimą 1 metams (šios bausmės vidurkis už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymą – 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų).

Kadangi G. M. nusikalto neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl bausmės bendrintinos BK 64 straipsnio pagrindu. Prie minėtu nuosprendžiu neatliktos laisvės atėmimo bausmės (1 metų 9 mėnesių ir 23 dienų) pridėtina dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir G. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys). Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies dydis nustatytas įvertinus anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą.

V. Kiti klausimai

G. M. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gruodžio 7 d. 22.38 val. iki 2018 m. gruodžio 8 d. 11.26 val. (viena diena) (b. l. 56, 63). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į G. M. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

G. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 63) – panaikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, nes kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, todėl minėtos kardomosios priemonės taikymas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra tikslingas.

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 50,52 Eur sumai už P. B. gydymą (b. l. 31–32).

BPK straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Anksčiau aptarta nusikalstama veika G. M. sužalojo P. B.. To neneigia pats kaltinamasis. P. B. dėl padarytos žalos sveikatai buvo suteiktos gydymo paslaugos. 2019 m. vasario 18 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 50,52 Eur (b. l. 33). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėta gydymo paslaugų kaina. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko atlyginti civiliniame ieškinyje nurodytą pinigų sumą. Tarp G. M. nusikalstamos veikos ir P. B. suteiktų gydymo paslaugų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas ir jame nurodytos suteiktų P. B. gydymo paslaugų išlaidos – 50,52 Eur – priteistinos iš G. M..

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. M. (G. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu neatliktos laisvės atėmimo bausmės (1 metų 9 mėnesių ir 23 dienų) pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir G. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems metams) ir 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 7 d. 22.38 val. iki 2018 m. gruodžio 8 d. 11.26 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. spalio 23 d.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Priteisti iš G. M. atlyginti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 50,52 Eur (penkiasdešimt eurų ir penkiasdešimt du euro centus) už suteiktas P. B. gydymo išlaidas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.