Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, ir be laisvės apribojimą vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 06.00 val. būti namuose išskyrus atvejus, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas; uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja R. M., ir be laisvės apribojimą vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. M. mušdamas sukėlė šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2025 m. kovo 14 d. apie 6.10 val., daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bute, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto su sugyventine J. Č. metu, tyčia, pradėjo smaugti gulinčią kambaryje ant lovos J. Č., sudavė jai ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į veido ir galvos sritis, ir vieną kartą koja spyrė jai į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai J. Č. poodines kraujosruvas veide. Tokiu būdu smurtaudamas nežymiai sutrikdė sugyventinės J. Č. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

2. R. M. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad su J. Č. gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). J. Č. yra jo sugyventinė apie du metus, ją pilnai išlaiko, ji niekur nedirba. Jis apie šios dienos ryto įvykį nelabai ką gali papasakoti, nes nuosekliai neprisimena dėl girtumo. Alkoholį vartoja ne pirmą dieną. Nukentėjusioji gėrė alkoholį su juo kartu. Dėl ko susipyko, neatsimena. Mano, kad J. Č. jį pati išprovokavo, nes jis girtas būdamas yra ūmaus būdo. Neprisimena, kad policija buvo atvažiavusi du kartus, pirmą kartą dėl triukšmo, antrą - dėl nukentėjusiosios sužalojimo. Niekas kitas jos negalėjo sumušti, tik jis. Matė jos mėlynę prie akies, ir ištinusį veidą, lūpą. Neneigia, kad sumušė, neneigia, kad ir įspyrė jai. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Č. parodė, kad su kaltinamuoju gyvena nuomojamame bute, maždaug apie du metus. Veda bendrą ūkį, yra sugyventiniai. Ji vartoja alkoholį dažnai, mano, kad yra priklausoma nuo alkoholio. Kaltinamasis išgėręs tampa labai ūmaus būdo, tenka su juo dažnai žodžiu ginčytis, yra ir smurtavęs. 2025 m. kovo 13 d. nuo ryto kartu vartojo alkoholį namuose, (duomenys neskelbtini), kur gyvena dviese. Kaltinamasis žodis po žodžio pradėjo prie jos kabinėtis dėl visokių smulkmenų, dėl buitinių dalykų, kėlė pavydo scenas, prašė telefoną jam rodyti. Atsimena, kad buvo atvažiavusi policiją naktį, kaltinamasis su jais mandagiai kalbėjo, ji nieko nepasakė pareigūnams, nes jie tik žodžiu ginčijosi. Kai išvažiavo pareigūnai, kaltinamasis piktas ėmė aiškintis, kas čia iškvietė policiją. Jis labai supyko, pradėjo rėkti, pulti žodžiais, sakyti, kad ji dėl visko kalta. Keikė ją, ir koliojo. Ji nenorėdama daugiau klausytis, nuėjo į kambarį ir atsigulė. Netrukus į kambarį atėjo kaltinamasis ir ją gulinčią lovoje ėmė smaugti, kad tylėtų ir nei garso neišleistų. Jis jai sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veido ir galvos sritis su kumščiu. Jos dešinė akis su mėlyne, kairys skruostas prie ausies mėlynuoja, ištinęs, galvoje keletas guzų skaudančių. Vaistų nevartojo, bet skauda ir dabar. Kai ją mušė, juto stiprų fizinį skausmą. Ji atgavusi kvapą, po to kai jis jai buvo suėmęs su ranka savo už kaklo, pradėjo šauktis pagalbos. Daužė ir į radiatorių kaimynei, kad ateitų jai padėti, kai tik R. nuėjo toliau nuo jos, parūkyti prie lango. Bet jis išgirdęs, kad kviečia pagalbą, atėjo ir spyrė iš kojos, nežino iš kurios į veidą, ir pataikė į lūpą dešinėje pusėje viršuje, praskėlė ją, jai skaudėjo. Ji labai išsigando, kad ji gali būti ir užmušta jo. Pati bijojo kviesti policiją. Pas teismo medicinos ekspertus nevažiuos, neturi tam pinigų. Yra visiškai priklausoma finansiškai nuo kaltinamojo, pati jokių pajamų neturi;

3.2. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. J. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o J. ir R. gyvena virš jos, nuomojamame bute. Su jais gyvena apie du metus. R. paskutines dvi savaites geria kiekvieną dieną alkoholį. Jis su sugyventine elgiasi baisiai, nes kai tik girti, tai jis ją ne tik kolioja, bet tikriausiai ir muša. 2025 m. kovo 13 d. nuo ryto gėrė, o šį rytą, t. y. 2025 m. kovo 14 d. apie 1:30 val. jau neapsikentė ir iškvietė policija. Kaimynai daužė kojomis grindis tyčia, radiatorius trankė, triukšmas didelis jos bute. Policija juos apramino, bet paryčiais 2025 m. kovo 14 d. apie 5 ar 6 ryto jau išgirdo kaip J. rėkė: „A. padėk“, suprato, kad ją muša. Ji nebuvo nuėjusi pas juos, truputį ir prisibijo R.. Kiek žino, J. rado sumuštą. Anksčiau irgi žino, kad J. jis mušdavo, bet ji sako jai, kad jį myli ir niekur neturi kur išeiti nuo jo. Šiandien apie 11 val. nuėjo pas J., rado ją namuose, didelė mėlynė ant veido, veidas sutinęs, visa drebanti ir atrodė dar neblaivi. Ji sakė, kad ją sumušė R.. Jie buvo dviese, jos niekas kitas sumušti negalėjo;

3.3. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2025 m. kovo 14 d. apie 6 val. miegamajame, adresu (duomenys neskelbtini), per išgertuves, kilusio konflikto metu, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,46 promilių girtumas, kaltinamasis trenkė ne mažiau tris kartus į veido sritį savo sugyventinei, su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie pusantrų metų, J. Č. nustatytas 2,84 promilių girtumas;

3.4. asmens apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėjus nukentėjusiosios sužalojimus matyti: veido srityje po dešine akimi patinimas ir kraujosruva; ant lūpos sukrešėjęs kraujas; ant dešinės pusės skruosto patinimas;

3.5. medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis specialistas Januš Rybalko išnagrinėjęs J. Č. medicininius dokumentus bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytos poodines kraujosruvos veide, sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;

3.6. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas „Body Camera“ darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kad tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis apsvaigę. Nukentėjusiosios veide prie dešinio paakio matyti kraujosruva, veido kairė pusė atrodo patinusi, yra kraujosruva, prie lūpų patinimas. Nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė kaltinamasis.

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskirti 60 parų arešto; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 40 parų arešto, arešto bausmės vykdymą atidedant 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šias pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. kovo 14 d. 07.00 val. iki 2025 m. kovo 16 d. 06.47 val., t. y. 2 (dvi) paras.

5. Kaltinamasis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis.

konst at uoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti R. M. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorei siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė (BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

7. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kuriuo metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

8. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

9. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariu laikoma kartu su juo bendrai gyvenantis asmuo, neįregistravęs santuokos (partnerystė).

10. Nustatyta, kad kaltinamojo R. M. 2025 m. kovo 14 d. padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. Č. sveikatą. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, tiek medicininių dokumentų apžiūros protokolo, kitų objektų apžiūros protokoluose bei fotolentelėje užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

11. Teismas konstatuoja, kad R. M. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

12. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į tai, kad: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis); R. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); anksčiau teistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – areštą, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 20 parų arešto). Tai reiškia, kad kaltinamajam skirtina galutinė 40 parų arešto bausmė, arešto bausmės vykdymą atidedant 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šias pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

13. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. kovo 14 d. 07.00 val. iki 2025 m. kovo 16 d. 06.47 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 2 (dvi) paras. Prokurorė siūlo į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.

14. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl kardomųjų priemonių galiojimo

15. Nustatyta, jog kaltinamajam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi skirtas įpareigojimas nuo 2025 m. kovo 14 d. iki 2025 m. gegužės 14 d. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios; nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja; nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, kuriose būna nukentėjusioji. Prokurorė kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtą sumažintą bausmę įskaityti R. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 14 d. 07.00 val. iki 2025 m. kovo 16 d. 06.47 val. (2 paras), 2 (dvi) laikino sulaikymo dienas prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, 6 dalies 8, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam šias pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi taikytą kardomąją priemonę - įpareigojimą nuo 2025 m. kovo 14 d. iki 2025 m. gegužės 14 d. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios; nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja; nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, kuriose būna nukentėjusioji - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.