- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- 1-3414-926/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00740-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- R. J.
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Chraminos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsavinimą, gyvenantis(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas 2009-12-10 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. (2 veikos), 146 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. laikotarpiu nuo 2011-04-13 iki 2013-11-11 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja red. 2008-07-03 įst. Nr. X-1679) 21 str. 1 ir 2 d. reikalavimus būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir buhalterinių ir kitų dokumentų išsaugojimą nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų išsaugoti ir tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2014-05-28, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja red. 2008-07-03 įst. Nr. X-1679) 19 str. 1 ir 2 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.IX-575 (nauja redakcija nuo 2008-09-01 Nr. X-1633, 2008-06-26, Žin., 2008, Nr.79-3098 (2008-07-12) 27 str. reikalavimus, 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle“, 10.15 dalies reikalavimus, nes ūkinės finansinės veiklos tyrimui, nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų, taip aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2014-05-28.
K. R. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo 2011 metais. Jis pirko įmonės akcijas kartu su įmonės turtu. Įmonė gamino, parduodavo bei teikė tvorų montavimo paslaugas. Jis buvo įmonės direktoriumi ir pagrindiniu akcininku, įmonėje dirbo trys žmonės. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė samdyta buhalterė R. I.. Kadangi verslas klostėsi prastai, todėl 2013 metais įmonė bankrutavo. Jis interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt 2013 m. rudenį, pamatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskelbtas bankrotas ir iškelta bankroto byla. Prieš tai į jį kreipėsi buvęs įmonės vadovas D. B. su prašymu parduoti jam atgal įmonės akcijas. Jis sutiko, tačiau prie įsigyjant bendrovę D. norėjo atlikti pilną UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditą, nustatyti įmonės finansinę būklę. Jiedu buvo sutarę, kad kartu važiuos į įmonę, kuri atliks įmonės auditą ir kartu veš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus. Tačiau sutartą dieną jis važiuoti negalėjo, todėl pasitikėdamas D. jis šiam padavė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus bei įmonės kompiuterį. Dokumentai buvo sudėti į segtuvus. Jo žiniomis, D. vežant dokumentus sugedo automobilis. D. išėjus ieškotis pagalbos, buvo išdaužtas dešinės pusės automobilio langas ir iš automobilio dingo automagnetola, kompiuteris, bei kartoninė dėžė su visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais už visą įmonės registravimo laikotarpį, taip pat dingo įmonės atspaudas, bei įmonės registravimo bei PVM mokėtojo pažymėjimas. Apie vagystę jį D. informavo, buvo pranešta ir Kaišiadorių policijos komisariatui. Apie tai, kad dingo buhalterinės apskaitos dokumentai buhalterė skambino į Valstybinę mokesčių inspekciją ir pranešė, kad dingo dokumentai. Apie tai, kad jis kaip įmonės direktorius yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų išsaugojimą bei savalaikį jų pateikimą įvairioms institucijoms jis žino, taip pat jis žino, kad už dokumentų neišsaugojimą gresia baudžiamoji atsakomybę. Dėl minėto įvykio jis nuoširdžiai gailisi (t. 2., b. l. 164).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2014-06-16 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr. (8.2-03.1.1)K-5206 pateikta medžiaga, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-10-29 turėjo 99979,55 litų mokesčių ir delspinigių nepriemoką (t.1., b. l. 103-200).
2014-11-14 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos buhalterinės apskaitos visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2014-05-28 (t.2., b. l. 124-141).
Liudytojo D. B. parodymais, kad jis 2008 m. spalio mėn. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė gamino, parduodavo bei teikė tvorų montavimo paslaugas. Pirmasis įmonės direktorius buvo jo žmona E. B.. Vėliau įmonės direktoriumi tapo A. G. ir nuo 2011 m. balandžio mėn. įmonės direktoriumi tapo R. J.. Jo žiniomis R. J. įmonės akcijas pirko iš A. G., taip jam buvo perduotas visas įmonės turtas bei visi buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai. Jo žiniomis įmonės buhalterinę apskaitą nuolat tvarkė samdyta įmonės buhalterė R. I. (tel. (duomenys neskelbtini)). Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma įmonės patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), vėliau adresu: (duomenys neskelbtini). Jis turėjo planų toliau vystyti tvorų pardavimo verslą Lietuvoje, buvo susitaręs su keliais verslo partneriais užsienyje ir planavo susigrąžinti įmonę sau, t. y. atpirkti iš tuometinio pagrindinio akcininko R. J. įmonės akcijas ir tapti įmonės akcininku ir direktoriumi. Prieš tai jis planavo atlikti pilną įmonės auditą, t. y. patikrinti kaip buvo vedama įmonės buhalterinė apskaita, ir nustatyti kokia buvo įmonės finansinė padėtis. Jis surado įmonę, kuri atliktų pilną UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditą ir iš įmonės direktoriaus R. J. 2013 m. žiemą, tikslesnes datos neatsimena, pasiėmė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus. Įmonės antspaudo, registravimo pažymėjimo nereikėjo, todėl jis jų neėmė. Dokumentai buvo sudėti į segtuvus, jų buvo apie 10 vnt. Segtuvai buvo sudėti į kartoninę dėžę. Kadangi įmonė su kuria jis buvo susitaręs dėl audito atlikimo buvo Kaišiadorių mieste, todėl jis dokumentus vežė į Kaišiadoris. N. K., automobilis sugedo. Sugedus automobiliui jis nuėjo prašyti pagalbos į šalia esančią įmonę „Girelės paukštynas“. Grįžęs jis pamatė, kad yra išdaužtas keleivio dešinės pusės automobilio langas, iš automobilio dingo automagnetola, kompiuteris, bei kartoninė dėžė su visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais už visą įmonės registravimo laikotarpį. Apie vagystę buvo pranešta į Kaišiadorių policijos komisariatą (t.2., b. l. 159).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., tai yra būdamas įmonės savininku buhalterinę apskaitą nurodytu laikotarpiu vedė aplaidžiai ir šias aplinkybes jis pripažino. Neneigė, jog buhalterinę apskaitą tvarkė samdyta buhalterė. 2013 metais įmonė bankrutavo. Buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojo, todėl bankroto administratoriui jų neperdavė, o perdavė tik įmonės spaudą, įstatus ir įmonės pažymėjimą. Nustatyta ir tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo sukeltos pasekmės, nes dėl to nebuvo galima nustatyti įmonės ūkinės, finansinės būklės rezultatus, įvertinti jos turtą, įsipareigojimų dydį ar įsipareigojimų struktūrą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog kaltinamasis privalo atsakyti pagal BK 223 str. 1 d..
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda, prašo baudą sumažinti, kadangi augina neįgalų sūnų, nedirba, paskirtą baudos sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių (2 t., 178 b. l.).
K. R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
K. R. J. teistas (2 t., b. l. 169-171), Priklausomybės ligų įskaitoje ir psichiatrinėje įskaitoje neužregistruotas (2 t., b. l. 173, 175, 177). Kaltinamojo padarytos nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų kategorijos (BK 16 str.), kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas sprendžia, kad prokurorės pareiškime pasiūlyta bausmė yra optimali ir tinkama bausmės tikslams įgyvendinti. Kaltinamasis nepateikė jokių šį prašymą sumažinti baudą pagrindžiančių įrodymų, jo prašymas sumažinti baudos dydį yra atmestinas, tačiau atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nedirba, sunki finansinė padėtis, augina neįgalų vaiką, todėl nustatomas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
R. J. nebuvo paskirta kardomoji priemonė, laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. ir BVK 22 str., teismas
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (3900 Lt – 1129 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 20 MGL (2600 Lt – 753 Eur) dydžio baudą.
Į. R. J. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (BVK 22 str., 23 str.).
Kardomosios priemonės neskirti.
I. R. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.