- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- A2.-1060-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00284-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Pažeidėjas
- J. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. V., būdama mažamečio sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), motina, nepanaudojo tėvų valdžios tinkamam sūnaus auklėjimui ir priežiūrai, kadangi nuo 2016-09-01 iki 2016-11-16 (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mažametis A. V. praleido 238 pamokas be pateisinamos priežasties, be to, yra likęs kartoti 7 klasės kursą, o mažamečio motina jo elgesiui jokios įtakos neturi. Tokiu būdu J. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.
Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis, t. y. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktorės E. Z., klasės vadovės O. B. ir socialinės pedagogės V. V. 2016 m. lapkričio 17 d. pranešimu Dėl nepilnamečio A. V. pamokų nelankymo, A. V. 2017 m. sausio 5 d. paaiškinimu bei pačios J. V. paaiškinimu, duotu tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu. Ji su pažeidimu sutiko, gailėjosi, nurodė, jog artimiausiu metu su sūnumi kreipsis pagalbos į psichologus, kad jis lankytų mokyklą ir nuo 2017-01-09 asmeniškai lydės į mokyklą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o būtent teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgdami į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje numatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas. Įvertinus minėtų teisės normų nuostatas spręstina, kad būtent tėvams tenka pareiga užtikrinti tai, kad jų vaikai lankytų mokyklą, be pateisinamos priežasties nepraleidinėtų pamokų. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad J. V. mažametis sūnus A. V. nuo 2016-09-01 iki 2016-11-16 (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, praleido 238 pamokas be pateisinamos priežasties, be to, yra likęs kartoti 7 klasės kursą. Toks elgesys neatitinka nei teisės normų, nei moralės nuostatų reikalavimų, o tuo pačiu patvirtina, kad J. V. nepakankamai auklėja savo sūnų, nesirūpina jo gerove ir nepakankamai daug dėmesio skiria sūnaus elgesiui bei jo vertinimui, nes tai pilnai neužkardino tokios jos sūnaus veikos. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad J. V. nepakankamai panaudojo savo kaip motinos valdžią tinkamam vaiko auklėjimui ir priežiūrai užtikrinti. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – J. V. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. V. – iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta, 2016-04-29 jai buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85 straipsnio 1 dalies pažeidimo, analogiško pažeidimo padarymo, administracinis nurodymas įvykdytas 2016-04-29, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, J. V. skirtina ANK 74 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda - įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
J. V. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį skirti įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.