Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-586-397/2015;

Teisėjas Rimantas Grigas Proceso Nr. 1-69-3-00126-2014-5;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant nuteistajai A. A., jos gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, privačiai kaltintojai-nukentėjusiajai E. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažinta kalta padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 str. 2 d. ir skirta jai pagal BK 154 str. 2 d. (2012-08-16 epizodas) – 7 MGL, t.y. 266 € (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų) bauda, pagal BK 154 str. 2 d. (2012-10-26 epizodas) – 7 MGL, t. y. 266 (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų) € bauda.

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 9 (devynių) MGL, t. y. 342 (trijų šimtų keturiasdešimt dviejų) € bauda.

A. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d. (2012-10-09 epizodas) išteisinta, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Priteista iš A. A. 1000 (vienas tūkstantis eurų ) € neturtinės žalos atlyginimo bei 865,54 € (aštuoni šimtai šešiasdešimt penki eurai 54 Eur ct.) E. P. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. už tai, kad 2012-08-16 16.16 val. per visuomenės informavimo priemonę, t. y. interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt. pasivadindama slapyvardžiu „A.“, parašydama skundą, tyčia paskleidė žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą E. P., t. y. ikiteisminio tyrimo metu nustatytas asmuo - A. A., pasivadinusi slapyvardžiu „A.“ parašė viešą skundą www.rekvizitai.lt tinklalapio skiltyje „Atsiliepimai apie UAB (duomenys neskelbtini), kurioje viešai parašė: „Direktorė E. P. vagia iš darbuotojų atlyginimus“.

Be to, pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. už tai, kad 2012-10-26 13.13 val. per visuomenės informavimo priemonę t. y. interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt pasivadindama slapyvardžiu „darbininkai“, parašydama skundą, tyčia paskleidė žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą E. P., t. y. ikiteisminio tyrimo metu nustatytas asmuo - A. A., pasivadinusi slapyvardžiu „darbininkai“ parašė viešą skundą www.rekvizitai.lt tinklalapio skiltyje „Atsiliepimai apie UAB (duomenys neskelbtini), kurioje viešai parašė: „Jums dirba ir darbus kokybiškai atlieka ne ta vagilka direktorė, o žmonės, kurie yra samdomi, o ji dar nuo tų samdomų darbininkų vagia pinigus“, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 2 d.

Nuteistosios teigimu, ji neprasimanė ir nepaskleidė jokių žinomai melagingų ar tikrovės neatitinkančių duomenų, išreiškė tiktai savo asmeninę nuomonę, kuri susiformavo informacijos, gautos iš sūnaus R. A., jo gerų draugų J. J., D. S., pastarojo tėvo J. S., pagrindu. Iš šių asmenų žodžių įsitikino, kad E. P., būdama uždarosios akcinės bendrovės direktore, elgiasi nesąžiningai, nes ji nesumokėjo savo darbuotojams pažadėto atlygio.

Liudytojai R. A., D. S., J. S. teisminio nagrinėjimo metu, nuteistosios nuomone, patvirtino, vertinamuoju požiūriu labai svarbią šioje byloje aplinkybę, kad UAB „Darni aplinka“ direktorė E. P. nesumokėjo R. A. ir D. S. atlyginimo tiek kiek šalių buvo sutarta ir, kad tiktai įsikišus tėvams, t. y. jai ir J. S. paskambinus E. P., pastaroji nors ir pavėluotai, tačiau atsiskaitė. Vienok jos sūnui R. A. neišmokėjo jo sąžiningai uždirbtų 110 Lt, motyvuodama tuo, kad į šitą ginčą įsikišo ji – A. A.. Apie E. P. nesąžiningą elgesį, neišmokant sutartos algos, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas J. J..

Nuteistoji savo skunde atkreipė dėmesį, kad teismas visiškai nevertino jos pateiktų duomenų apie tai, kad dar iki pirmojo jos – „A.“ 2012-08-16 komentaro, ji įsitikino paminėtos žodinės informacijos patikimumu, susirašinėjant internetu. 2012-08-13, 19. 25 val. E. P. „E. As“ rašė jos sūnui R. A. „sveikas, pasakyk savo mamai, kad ji neteisi, nemandagi ir nesuvokia uz ka jus gavote 150 lt, čia už 3d liepos men o uz rugpjūti jus isvis dar negavote nei lt D. S.- 363,62“. Teismas turėjo suprasti, kad tokiu būdu E. P. buvo pati nurodžiusi, kad R. A. sumokės 363,62 , t. y. pripažino faktą, kad atlyginimo neišmokėjusi. Teismui pateiktame kasos išlaidų orderyje E. P. nurodė, kad išmokėjo 352 Lt, tačiau šis orderis R. A. nepasirašytas ir jokios įrodomosios reikšmės neturi. Beje pagrįstas abejones kelia ir E. P. teismui pateikti jos pasirašyti kiti dokumentai: R. A. pareiškimo dėl priėmimo į darbą data 2012-07-05 retušuota ir ranka įrašyta data 2012-07-04, analogiškai padaryta ir prašyme dėl darbo užmokesčio pervedimo.

Nuteistosios manymu, tokiu būdu jos išsakyti teiginiai apie vagiamus atlyginimus buvo subjektyvus jai žinomų įvykusių faktų ir duomenų vertinimas, spėjimas, pastabų ir išvadų apie juos darymas.

Nuteistosios teigimu, nors nagrinėjant bylą teisme kaltintoja neigė, kad yra skolinga savo buvusiam darbininkui R. A., 2014-11-17 nagrinėjant darbo ginčą VDI Kauno skyriuje dėl neišmokėtų 110 Lt R. A., šalys susitarė ginčą išspręsti taikiai ir 2014-11-20 pervedė R. A. 110 Lt. beje pavedime nurodydama, kad tai dovana. Nežiūrint į nurodytą tokią sąmoningai klaidinančią aplinkybę banko pavedime, teismas turėjo pastebėti, kad darbo ginčų komisija nagrinėjo R. A. prašymą išieškoti neišmokėto darbo užmokesčio dalį, kad būtent dėl šio konkretaus ginčo dalyko šalys užbaigė ginčą taikos sutartimi, kurią kaltintoja ir įvykdė. Tokie veiksmai tiktai patvirtina faktą, kad E. P. vis tik buvo neišmokėjusi R. A. viso, jam priklausiusio atlyginimo.

Aplinkybės rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus. Teismas turėjo padaryti išvadą dėl E. P. parodymų patikimumo įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių.

Tai, kad E. P. elgėsi nesąžiningai ir nesilaikė įstatymais nustatytos tvarkos, nuteistosios manymu, patvirtino ne tik liudytojai R. A., D. S., J. J., bet ir pačios E. P. pateikti rašytiniai duomenys apie tai, kad darbo sutartis su R. A. buvo nutraukta 2012-08-10, o atlyginimas išmokėtas pavėluotai, tiktai 2012-08-15, t. y. pažeidžiant DK 141 str. nustatytus reikalavimus.

Nuteistosos teigimu, teismas pripažindamas ją kalta ir skirdamas bausmę, priteisdamas neturtinę žalą, nesivadovavo teisingumo nei protingumo kriterijais. Teismas visiškai neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir jos motyvus, asmenybę, nenustatė jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. T. y. jei E. P. būtų sąžiningai atsiskaičiusi su R. A., jos adresu nieko nebūtų pasisakyta ir jokia nuomonė neišreikšta. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į A. A. negalią, gaunamas pajamas, į tai, kad išlaiko studentą sūnų.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusius nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, privačią kaltintoją-nukentėjusiąją, prašiusią nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Nuteistosios manymu, pirmos instancijos teismas, netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai konstatavo, kad A. A. padarė BK 154 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tačiau neįvertino, kaip to reikalauja BPK 20 str. 5 d. nuostatos, visų aplinkybių, kurios reikšmingos veikos kvalifikavimui pagal BK 154 str. 2 d. ir to pasekoje padarė neteisingas išvadas dėl A. A. kaltumo, paskleidus šmeižikišką informaciją apie E. P..

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. BK 154 straipsnyje nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Antroje straipsnio dalyje numatytas šmeižimą kvalifikuojantis požymis – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti arba pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai tokia informacija neatitinka tikrovės. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.

Vertinant nuteistosios A. A. parašytus skundus internetiniame tinklalapyje www.rekvizitai.lt., skiltyje „Atsiliepimai apie UAB (duomenys neskelbtini) (Lankytojų nuomonės ir komentarai), kuriuose 2012-08-16 viešai parašė: „Direktorė E. P. vagia iš darbuotojų atlyginimus“, ir 2012-10-26 parašė: „Jums dirba ir darbus kokybiškai atlieka ne ta vagilka direktorė, o žmonės, kurie yra samdomi, o ji dar nuo tų samdomų darbininkų vagia pinigus“ , būtina ištirti šių tekstų turinį tuo aspektu, ar juose buvo paskleista informacija, ar išsakyta nuomonė, o todėl reikia atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes.

Iš bylos duomenų seka, kad nuteistąją A. A. ir nukentėjusiąją E. P. siejo netiesioginiai darbo santykiai, kai nuteistoji 2012m. liepos mėnesį UAB – ėje (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo nukentėjusioji E. P., įdarbino savo nepilnametį sūnų R. A., ir kuris šioje bendrovėje dirbo iki 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Nors nukentėjusioji aiškino, kad R. A. jos vadovaujamoje bendrovėje pradėjo dirbti 2012 m. liepos 5 d. ir 2012 m. rugpjūčio 10 d., kai jis buvo atleistas iš darbo, su juo buvo pilnai atsiskaityta, tokius jos teiginius paneigė ne tik nuteistoji, bet ir byloje apklausti liudytojai, kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, liudytoju apklaustas R. A. parodė, kad faktiškai bendrovėje (duomenys neskelbtini) jis kartu su savo draugu D. S. pradėjo dirbti 2012 m. liepos 2 d., nors vėliau E. P. paliepimu prašymą priimti į darbą perrašė ir darbo sutartį E. P. surašė tik 2012 m. liepos 4 d. Atleidus iš darbo, E. P. su juo taip pat neatsiskaitė ir tik po motinos įsikišimo 2012 m. rugpjūčio 13 d. jam išmokėjo 150 litų, o dar vėliau gavo 250 litų. Liudytojas J. S. parodė, kad jo sūnus D. nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 dirbo E. P. vadovaujamoje įmonėje, tačiau atleidus sūnų iš darbo, po pokalbio su R. A. motina suprato, kad su sūnumi nebuvo pilna atsiskaityta ir tuomet pareiškus įmonės direktorei pretenzijas dėl nepaskaičiuoto neapmokestinamo minimumo, atostoginių, jo sūnui buvo išmokėtas negautas darbo užmokestis. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas D. S..

Iš liudytojo J. J. parodymų seka, kad pastarasis minimu laikotarpiu taip pat dirbo UAB (duomenys neskelbtini), dirbo to neapiforminus darbo sutartimi ir už darbą negavo viso, sutarto minimalaus darbo užmokesčio.

Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo tarp E. P. ir R. A. seka, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. vykusio susirašinėjimo metu E. P. pripažįsta, kad nėra pilnai atsiskaičiusi su atleistais iš darbo R. A. ir D. S., reiškia nepasitenkinimą R. A. motina, jos elgesiu.

Iš byloje esančių, Darbo ginčų komisijos pateiktų dokumentų, kurie taip pat buvo ištirti pirmos instancijos teisme, matyti, kad kilęs ginčas tarp R. A. ir bendrovės (duomenys neskelbtini), dėl neišmokėto darbo užmokesčio 2014 m lapkričio 17 d. buvo sprendžiamas darbo ginčų komisijoje, kur tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis ir pagal kurią E. P. įsipareigojo iki 2014 m. lapkričio 20 d. sumokėti R. A. 120 litų.

Taigi, iš paminėtų duomenų darytina išvada, kad nukentėjusioji, vykdydama darbdavio funkcijas, jas atliko netinkamai, ne tik sudarant sutartis su priimamais į darbą darbuotojais, bet ir apmokant jiems už darbą, kas nebuvo įvertinta pirmos instancijos teisme. Būtent tai, paminėtoms aplinkybėms tapus žinomoms A. A., ir sąlygojo jos nuomonės susiformavimą, natūraliai kilusią pilietišką poziciją ir negatyvią reakciją, bei vėliau sekusius veiksmus, išreiškiant šią nuomonę apie nukentėjusiąją viešame internetiniame tinklalapyje. Tai, kad nuteistoji dėstydama savo nuomonę pasirinko atitinkamus išsireiškimus, t. y. konkrečiai panaudojo žodžius – vagia iš darbuotojų atlyginimus, vagilka direktorė, vagia darbuotojų pinigus, galima vertinti kaip turinčius neigiamą ir niekinamą atspalvį, bet aptartos situacijos, tinklaraštyje išdėstyto teksto kontekste, tai suprantama, kaip žmogaus, kuris pasisavina kito asmens darbo užmokestį, apibūdinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, išyrus bylos aplinkybių visetą, darytina išvada, kad nuteistoji paskleisdama komentarus apie nukentėjusiąją, pavartodama tam tikro laipsnio faktų perdėjimą – hiperbolizavimą, tuo pačiu ir įgyvendindama savo teisę reikšti nuomonę, tai darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudama šia teise, neturėdama tikslo apšmeižti, o tik viešoje erdvėje polemizuodama apie įmonės vadovės , jos įsitikinimu, neteisėtą veiklą, ir todėl tokia išsakyta kritika nukentėjusios atžvilgiu, įvertinant teisės į garbės bei orumo gynimą ir teisės skleisti informaciją, nuomonę, tarpusavio santykį, pusiausvyros - proporcingumo principą, nelaikytina leistinų ribų reikšti nuomonę, kritiką, peržengimu.

Toks nustatytų aplinkybių ir įrodymų vertinimas ir nulemia tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė priešingas išvadas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistosios padarytų veiksmų vertinimo, kas sudaro pagrindą priimti priešingą sprendimą, nei priėmė pirmos instancijos teismas (BPK 331 str. 2 d.). A. A. pagal BK 154 str. 2 d. (dėl 2012-08-16 ir 20123-10-26 epizodų), nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Proceso išlaidų klausimas spręstinas BPK 105 str. 6 d. nuostatomis ir, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, A. A. priteistina dalis jos patirtų proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str., 324 str., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 331 str., 105 str. 6 d.,

nusprendė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį dalyje, kurioje A. A. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje (2012-08-16 epizodas ir 2012-10-26 epizodas), ir A. A. priteista E. P. 1000 eurų neturtinės žalos ir 865.54 eurų teismo išlaidų, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., dėl veikų padarytų 2012 -08-16 ir 2012-10-26, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžio dalį, kurioje A. A. pagal BK 154 str. 2 d. dėl 2012-10-09 veikos išteisinta, nenustačius dalyvavimo padarius nusikalstamą veiką, palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. P. A. A. 500 (penkis šimtus eurų) Eur.