Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

V. B. 2017 m. lapkričio 12 d., apie 11.50 val., būdamas sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kieme, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, vieną kartą kumščiu tyčia sudavė A. J. į kaklą, padarydamas jam dvi kraujosruvas balso klosčių srityje ir taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. J. sveikatą.

Kaltinamasis V. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d. atvyko į sodybą pas uošvį A. J., kuris jam su žmona ten leido pagyventi ir jie įsirenginėja tą namo dalį. Jis su A. J. atvykę rado užrakintas kluono duris ir iš kluono į kiemą išneštus lauko baldus. A. J. nupjovė spyną, jie įnešė atgal į vidų baldus ir pakabino naują spyną. Raktą jie padavė A. J. žmonai. A. J. liko su ja šnekėti, o jis paėjo iki namo kampo. Tuo metu A. J., likus 15-20 metrų, pradėjo bėgti ir pulti. A. J. bėgo link jo, bet pro jį prabėgo maždaug 2 metrų atstumu. A. J. šoko ant A. J.. Tada jie vienas su kitu susikabino, o jis pasakė, kad jie baigtų. Tada A. J. ir A. J. vienas kitą paleido, o A. J. iš karto puolė eiti link jo. Kadangi A. J. ėjo agresyviai, jis jautėsi nesaugiai, todėl jis A. J. dešine ranka, delnu, stumdamas prie peties, krūtinės nustūmė nuo savęs. A. J. neišsilaikęs nukrito, pagulėjo ant žemės kelias sekundes, pasimuistė, išsitraukė dujų balionėlį, atsistojo ir pradėjo jį vytis purkšdamas dujas. Jis nenorėjo būti apipurkštas dujomis, todėl pradėjo bėgti, o A. J. pradėjo jį vytis. Jis tada peršoko gyvatvorę ir nuėjo į viršų. Tuo konfliktas baigėsi. Paskui buvo iškviesta policija. Kumščiu į kaklą jis nesudavė, o tik nustūmė A. J. su delnu į petį, krūtinę.

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kur sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), yra klojimas, ant kurio durų 2017 m. lapkričio 12 d. jis su A. J. pakabino spyną, kur ūkiniame pastate dirbo P. J., pro kur jis su A. J. ėjo nuo klojimo link namo, kur jis P. J. padavė klojimo raktą, kur jis nuėjo, padavęs P. J. raktą, ir atsistojo ir kur buvo, kai į kiemą atbėgo A. J., pro kur į kiemą atbėgo A. J., kuri ir kokioje padėtyje buvo A. J., kai į kiemą atbėgo A. J., kaip prie Alfredo priartėjo (koja spirdamas) A. J., kaip Alvydas ir A. J. vienas kitam kibo į drabužių atlapus ir stumdėsi, iš kur ir kaip jis priėjo prie A. J. ir kaip jis pastūmė A. J., kaip po jo pastūmimo nugriuvo A. J. (b.l. 121- 129).

Nukentėjusysis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d., po 11 val., jis buvo gretimame sklype prie namo, kai atėjusi dukra pasakė, kad jo brolis A. J. tėvų sodyboje nupjovė klojimo spyną. Jis nuėjo į tėvų sodybą aiškintis ir kieme tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatė brolį A. J., pastarojo žentą V. B. ir savo žmoną. Jis prisiartino prie savo brolio per gana artimą atstumą, iki pusės metro. Jis su A. J. susikabinę nebuvo. Iš nepasitenkinimo jis galėjo rankomis gestikuliuoti, bet jokių veiksmų faktiškai neatliko. Tuo metu V. B. stovėjo atokiau, už kokių 2-3 metrų. Besisukant šonu, jis pastebėjo, kad V. B. prisiartino prie jo iš dešinės pusės ir iš karto ranka smogė. Smūgis buvo iš priekio. Jis negali pasakyti, ar tai kumštis buvo, bet smūgis buvo, o ne pastūmimas. Smūgis buvo tiesiai į kaklo sritį, ne į krūtinę, ne į petį. Po smūgio jis nugriuvo. Jis turėjo dujų balionėlį striukės kišenėje, besikeldamas jį išsitraukė ir pradėjo purkšti. V. B. pradėjo bėgti. Jis jį dar vijosi iki gyvatvorės. Tada stabtelėjo prie gyvatvorės, ir pagalvojo, kad tuo reikalu tegu užsiima teisėtvarka ir paskambino 112, iškvietė policiją. Smūgio pasekmes jis pajuto iš karto. Po bėgimo atsirado kosulys. Jis užsikosėjo ne nuo dujų, o nuo patirto smūgio. Po bėgimo, kai atsistojo atsikvėpti, jis pradėjo jausti spaudimą kakle, tada pajuto, kad seiles ryti sunku, atsirado kimimas. Pirmadienį, 2017 m. lapkričio 14 d., gavęs iš policijos komisariato nukreipimą, nuvyko į teismo medicinos institutą, o vėliau į Lazdynų greitosios pagalbos skyrių. Ten apžiūrėjo gydytojas ir nustatė, kad yra sumušimai. Išoriškai jų nebuvo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, pro kur jis 2017 m. lapkričio 12 d., po 11 val., atėjo į kiemą ((duomenys neskelbtini)), kur tuo metu buvo jo brolis A. J. ir šio žentas V. B., kaip V. B. priėjo prie jo ir kaip jie vienas priešais kitą sustojo, kaip V. B. jam sudavė kumščiu smūgį į kaklą (b.l. 93-99).

Liudytoja P. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d., valandos neprisimena, kieme prie namo, V. B. ir A. J. padavė jai raktą nuo klojimo. Jie savavališkai nupjovė spyną, kurią jos vyras buvo pakabinęs, ir užkabino savo spyną. Tada V. B. nuėjo toliau, o ji A. J. paklausė, kodėl jis nuskriaudė jos dukros šuniuką. Po kiek laiko pamatė, kad ateina jos vyras. Jis ėjo sparčiu žingsniu prie A. J. ir užsimojęs pečiu paklausė, ką jis čia sau leidžia. A. J. prie A. J. priėjo per porą žingsnių. V. B. tuo metu buvo prie namo kampo, už mašinos, maždaug poros metrų atstumu. Tada V. B. pribėgo ir smogė kumščiu A. J. į kaklą. A. J. parkrito. Tuo momentu jie ant A. J. užgriuvo. Ji išsigando ir pradėjo šaukti. Kai pradėjo šaukti, V. B. ir A. J. atsitraukė nuo jos vyro. Tada vyras atsikėlė ir nusivijo V. B.. Jos vyras pragulėjo ant žolės apie porą minučių. 2017 m. lapkričio 12 d. konfliktas prasidėjo todėl, kad apsiverkusi dukra nuėjo pas vyrą ir pasakė apie šuniuką ir kad nupjauta spyna. Po konflikto vyras kalbėjo tyliai. Į medikus kreipėsi kitą dieną. Jam reikėjo gydymo, gydėsi apie 2 savaites.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja P. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), esančio ūkinio pastato, kur ji 2017 m. lapkričio 12 d., po 11 val., dirbo, duris, vietą kieme, kur jai V. B. padavė klojimo durų raktą, iš kur į kiemą atėjo A. J., kur tuo metu buvo A. J. ir šio žentas V. B., kaip A. J. priėjo prie A. J. ir kaip jie vienas priešais kitą sustojo, kaip V. B. sudavė A. J. kumščiu smūgį į kaklą ir kaip nugriuvo A. J. (b.l. 100-107).

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 12 val., atvažiavo į sodybą remontuoti. Trečdalis sodybos priklauso jam. Jis leido savo žentui gyventi tenai, nes dabar gyvena Vilniuje, nuomojasi. Jis su V. B. pakabino klojimo spyną ir abu ėjo link namo, prie lauko virtuvės sutiko P. J.. Jie jai padavė raktą nuo klojimo, kur sustatė vasarinius baldus. Toliau ėjo namo link. Jis pamatė, kad iš dešinės atbėga A. J., kuris iš pradžių ėjo, o likus 10-15 metrų pasileido bėgti ir taikėsi su keliu jam į kirkšnį. Šiuo atveju buvo lengvas susidūrimas. A. J. buvo už pusantro metro, kai taikėsi jam su keliu suduoti. A. J. į jį atsitrenkė, iš kojų neišvertė ir užsimojo jam smūgiuoti. Jis A. J. nelietė. V. B., būdamas šalia pasakė palaukti ir tada A. J. „metėsi“ V. B. link. V. B. ištiesdamas dešinę ranką, jį nustūmė. A. J. tada griuvo. Nugriuvęs ant žemės išsitraukė dujų balionėlį, po dviejų sekundžių atsikėlė ir purškė dujas į V. B.. Kliuvo ir pačiam A. J., nes vėjas buvo. A. J. nugriuvo nuo V. B. stūmimo. Kaip A. J. susižalojo, jis nežino. V. B. jį nustūmė, tuo apgynė jį ir save. Konflikto metu brolio žmona buvo gal 7 metrų atstumu.

Teismo medicinos specialistas 2017 m. lapkričio 21 d. išvadoje Nr. pG 3772/2017 (01) nurodė, kad A. J. nustatyta kraujosruvos (dvi) balso klosčių srityje. Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b.l. 38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d., 8.15 val., buvo pradėta A. J. apžiūra. A. J. apžiūrėtas išoriškai. Išoriškai apžiūrint jie sužalojimų nematė ir davė išvadą, kad objektyvių kūno sužalojimų nebuvo konstatuota. Kaip paaiškėjo vėliau, po jų apžiūros iš vėlesnės užduoties, kurią taip pat atsiuntė Širvintų RPK vyresnioji tyrėja Aušra Mikalajūnienė, A. J. buvo apsilankęs gydymo įstaigoje ir jam buvo įteikti objektyvūs medicininiai dokumentai. Tai buvo iš VšĮ RVUL medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kur buvo konstatuota, kad po traumos, 2017 m. lapkričio 12 d. yra sumušimas. Objektyviai buvo nustatyta: kvėpavimas laisvas, burnaryklė nepakitusi, nedaug skausminga priekinio kaklo paviršiaus palpacija, gerklų kremzlinis karkasas nebuvo pakitęs, kairėje balso klostėje kraujosruva, kairėje kriaušinėje kišenėje taip pat buvo nustatyta kraujosruva, besirezorbuojanti. Taip pat buvo plyšys laisvas, kvėpavimui pakankamas. Buvo skirtas gydymas, paaiškintas režimas. Ji remdamasi gydytojos dokumentais parašė išvadą, atsakydama į tyrėjos klausimus, kad RVU ligoninėje buvo nustatytos dvi kraujosruvos balso klosčių srityje, kurios padarytos kietu buku daiktu ar daiktais, kadangi nebuvo įvardintas kraujosruvų dydis ir toks sužalojimas buvo kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Jie užrašė, ką paaiškino A. J., t. y. kad jam buvo smūgiuota į priekinio kaklo paviršių, kad buvo nugriuvęs nuo smūgio, sąmonės praradęs nebuvo ir medicininės pagalbos iš karto po įvykio nesikreipė. Išsakė skundus, kad balso prikimimas, skausmas kaklo srityje ryjant seiles ir maistą. Nebuvo nurodytas nei dydis kraujosruvų, nei spalva, o tik įvardinta, kad viena kairėje kriaušinėje kišenėje kraujosruva, besirezorbuojanti. Balso klostėje, jei taip įmanoma paaiškinti, yra raištis, kuris apvilktas gleivine ir šalia, išoriškai jo yra atitinkamas raumuo. Tarp to raumens ir balso klostės susidaro kišenė, kuri vadinama kriaušine kišene. Ta kišenė yra iš gleivinės. Ji pakankamai gerai yra aprūpinta krauju, labai gera kraujo apytaka ir šiaip toje vietoje, gleivinėje, greitai išnyksta kraujosruvos. Kraujosruvos – kraujo įsiliejimas iš kraujagyslės į aplinkinius audinius. Jie vidinių sužalojimų vis tiek nebūtų pastebėję, nes neturi tam aparatūros, kad galėtu įeiti ir pamatyti balso plyšį. Vienas trauminis poveikis galėjo būti, nes abi kraujosruvos yra viena šalia kitos, kelių milimetrų atstumu. Specialistė taip pat nurodė, kad užfiksuotas sužalojimas nėra būdingas dujų poveikiui.

2017 m. lapkričio 12 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), sodybos kieme (b.l. 21-23).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą. Nors kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos savo kaltę neigia, jo kaltė visiškai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Nusikaltimas įrodytas nukentėjusiojo ir liudytojos P. J. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. parodymais ir iš dalies paties kaltinamojo parodymais.

Nors kaltinamasis neigia sudavęs smūgį, o teigia nukentėjusįjį tik pastūmęs, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. J. parodymais, kurie yra aiškūs ir nuoseklūs. Nukentėjusysis A. J. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam priėjus prie A. J. V. B. vieną kartą ranka (kumščiu) jam sudavė į kaklą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos P. J. parodymai. Liudytoja parodė, kad matė, jog V. B. pribėgo ir smogė kumščiu A. J. į kaklą, po ko pastarasis nugriuvo. Liudytojas A. J. patvirtino tą faktą, kad kilusio konflikto metu jis nepanaudojo jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Nors teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo A. J. ir kaltinamojo uošvio A. J. vyksta įsisenėjęs konfliktas, o liudytoja P. J. yra nukentėjusiojo žmona ir galimai yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau teismas, vertindamas įrodymus, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir parodymais, kadangi juos patvirtina objektyvūs įrodymai (teismo medicinos specialisto išvada).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. J. nustatytos kraujosruvos (dvi) balso klosčių srityje. Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė R. G. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d., 8.15 val., A. J. apžiūrėtas išoriškai, tačiau objektyvių kūno sužalojimų nebuvo konstatuota. A. J. apsilankius RVU ligoninėje, buvo konstatuota, kad po traumos 2017 m. lapkričio 12 d. yra sumušimas, kairėje balso klostėje kraujosruva, kairėje kriaušinėje kišenėje taip pat buvo nustatyta kraujosruva, besirezorbuojanti. Ji remdamasi gydytojos dokumentais parašė išvadą, kad RVU ligoninėje buvo nustatytos dvi kraujosruvos balso klosčių srityje, kurios padarytos kietu buku daiktu ar daiktais, kadangi nebuvo įvardintas kraujosruvų dydis ir toks sužalojimas buvo kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jie vidinių sužalojimų nebūtų pastebėję, nes neturi tam aparatūros, kad galėtų įeiti ir pamatyti balso plyšį.

Be to, pats kaltinamasis patvirtino, kad jis dešine ranka, delnu, stumdamas prie peties, krūtinės nustūmė A. J. nuo savęs, o A. J. neišsilaikęs nukrito. Šiuos parodymus patvirtino ir liudytojas A. J. (kaltinamojo uošvis). Teismas tai, kad jie kalba, tik apie nukentėjusiojo pastūmimą, o ne smūgio į kaklą sudavimą, vertina, kaip galimybę švelninti kaltinamojo padėti. Taigi konstatuotina, kad fizinis kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo. Kaip jau buvo minėta, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam A. J. buvo nustatytos kraujosruvos (dvi) balso klosčių srityje, kas suponuoja, kad fizinis poveikis į nukentėjusiojo kūną buvo pakankamai intensyvus. Įvertinus tai, konstatuotina, kad kaltinamojo naudotas fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus, kad sukeltų nukentėjusiajam sužlojimą ir fizinį skausmą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Be to, BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014). Šiame kontekste pažymėtina, jog teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-12/2016).

Byloje surinktų įrodymų visetas neginčijamai įrodo, kad V. B. tyčia smurtaudamas prieš A. J. bei sukeldamas jam fizinį skausmą, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį, kas atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59, 60 straipsniai).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis V. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis anksčiau neteistas, administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2016 m. birželio 16 d., galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 139), dirba (b.l. 145).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nusikaltimą paskiriant laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams. Draudimų ir įpareigojimų, numatytų BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, teismas kaltinamajam nenustato.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą