- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-177/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė, Kazys Kailiūnas (pran.)
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- J. Š., S. S.
- Trečiasis asmuo
- V. T., Vilniaus rajono
- Advokatai
- Birutė Rutkauskienė, Jolita Vilutytė, Jolanta Songailienė
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1700-28/2005 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams J. Š. , S. S. , tretiesiems asmenims V. T. , Vilniaus rajono notarei Lilijai Šilerienei, Vilniaus miesto 5 notarų biuro notarei Žanai Palaimienei dėl pripažinimo testamento negaliojančiu, pripažinimo neįvykdžius prievolės iš sutarties bei daikto grąžinimo ir pripažinimo sutarties negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. B. 2005 m. balandžio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. Š. , S. S. , prašydama pripažinti negaliojančiu 2003 m. balandžio 15 d. O. D. T. sudarytą testamentą, pripažinti atsakovę J. Š. neįvykdžiusia prievolės, kylančios iš 2003 m. balandžio 15 d. su O. D. T. sudarytos perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties, ir grąžinti butą su rūsiu, esančius P.Žadeikos g. 14-51, Vilniuje, O. D. T. , pripažinti negaliojančia buto su rūsiu, esančių P.Žadeikos g. 14-51, Vilniuje, 2005 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. lapkričio 15 d. mirė jos ir V. T. motina O. D. T. Po motinos mirties ieškovė kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad paveldėtiną butą, esantį P.Žadeikos g. 14-51, Vilniuje, motina perleido atsakovei J. Š. 2003 m. balandžio 15 d. sutartimi su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos. Tuo pat metu buvo surašytas testamentas, kuriuo visas motinos turtas po jos mirties paliekamas atsakovei. Ieškovė ieškinyje teigė, kad motina nesuprato savo veiksmų prasmės dėl jų sukeliamų pasekmių, nes ji neturėjo teisinio išsilavinimo, ir suklydo tiek pasirašant sutartį dėl jos išlaikymo iki gyvos galvos, tiek 2003 m. balandžio 15 d. testamentą. Todėl 2003 m. balandžio 15 d. O. D. T. testamentas naikintinas kaip sudarytas suklydimo įtakoje. Motina buvo įsitikinusi, kad jos sudaryti sandoriai yra sąlyginiai, jie nebegalios jos mirties dieną, kadangi atsakovė nesirūpino O. D. T. taip, kaip derėtų, nes O. D. T. nuolat nepakakdavo pinigų pragyvenimui, vaistams. Pagalba O. D. T. buvo teikiama Socialinės paramos centro darbuotojų, finansiškai ją rėmė ieškovė ir jos brolis. Sudarydama ginčijamus sandorius O. D. T. buvo tikra, jog atsakovė ją pilnai išlaikys, tačiau toks išlaikymas nebuvo teikiamas, sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos nebuvo vykdoma. Nepraėjus trims mėnesiams po O. D. T. mirties atsakovė 2005 m. sausio 24 d. su atsakovu S. S. sudarė buto, esančio P.Žadeikos g. 14-51, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, tuo sąmoningai apsunkindama įstatyminių paveldėtojų galimybes paveldėti motinos butą. Netinkamai vykdžiusi sutartinę prievolę, atsakovė negali būti teisėta minėto buto savininke ir perleisti butą tretiesiems asmenims, todėl butas turėtų būti grąžintinas rentos gavėjai O. D. T., registracija J. Š. vardu naikintina, 2005 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama negaliojančia, atsakovų atžvilgiu taikytina restitucija. Ieškinys pareikštas CK 1.80, 1.90, 6.38, 6.63, 6.193, 6.200, 6.460, 6.461, 6.464 straipsnių pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės A. B. atsakovei J. Š. 3100 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir atsakovui S. S. 1062 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl atsakovės J. Š. pripažinimo neįvykdžiusios prievolės, kylančios iš 2003 m. balandžio 15 d. perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties, savo turiniu atitinka CK 6.464 straipsnio antrosios dalies nuostatas, pagal kurias galima reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Teismas konstatavo, kad šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovė J. Š. vykdė paminėta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teikė maistą, drabužius, rėmė materialiai, slaugė O. D. T. jos ligos laikotarpiu, lankė ir prižiūrėjo gydymo ligoninėje metu, taip pat įvykdė pareigą po rentos gavėjos mirties apmokėti laidojimo išlaidas ir pastatyti antkapinį paminklą. Teismo nuomone, ieškovės pateikti įrodymai dėl Socialinės paramos centro nuo 1999 m. birželio 1 d. teiktų O. D. T. paslaugų negali būti vertinami kaip pagrindžiantys faktinę aplinkybę, jog atsakovė J. Š. nesirūpino O. D. T. ir jos neprižiūrėjo, nes socialinės paslaugos pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas teikiamos tikslu patenkinti asmens gyvybinius poreikius ir sudaryti žmogaus orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas, kai žmogus pats nepajėgia to padaryti, grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje. Įstatyme nurodyta, kad socialinės paslaugos skiriamos asmens, jo šeimos narių arba rūpintojo (globėjo) raštišku prašymu, ir įtvirtinta, jog asmeniui, gaunančiam socialines paslaugas, negali būti keliamos jokios papildomos su socialinių paslaugų tikslais nesusijusios sąlygos. Todėl socialinių pagalbos paslaugų namuose teikimas, kaip mokama paslauga, gali būti teikiama lygiagrečiai nustatytos globos, išlaikymo, šeimos narių ir artimųjų priežiūros, o tais atvejais, kai socialines paslaugas gaunantis asmuo neturi pajamų arba jų neužtenka, sumokėti už socialines paslaugas privalo jo šeimos nariai arba globėjas. Perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartyje nebuvo susitarimo, kuriuo rentos mokėtoja būtų įsipareigota pasirūpinti socialinių paslaugų teikimu. Teismas nurodė, kad nebuvo paneigta atsakovės nurodoma aplinkybė, kad daugelį socialinių darbuotojų teikiamų paslaugų atitinkamais laikotarpiais ji atlikdavo pati, todėl byloje esantys įrodymai, nesant imperatyvios norminės nuostatos, neleidžiančios teikti socialines paslaugas asmenims, kurie turi šeimos narius, ar globėjus, ar rentos mokėtojus ir panašiai, negali būti vertinami kaip pagrindžiantys ieškovės nurodomą aplinkybę, jog O. D. T. atsakovė nesirūpino, o rūpinosi socialiniai darbuotojai. Teismas pažymėjo, kad reikšminga yra aplinkybė, išdėstyta O. D. T. 2003 m. rugsėjo 24 d. pasirašytame prašyme, kuriame ji nurodė, jog iš artimųjų pagalbos ir paramos neturi, vaikai ir lankyti, ir materialiai bei dvasiškai paremti atsisakė. Minėta aplinkybė gali būti vertinama kaip pačios rentos gavėjos išsakyta pozicija dėl priežasčių, paskatinusių ją pasirūpinti savo priežiūra ir pasirašyti ginčijamą sutartį. Teismas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad teisę reikalauti grąžinti perduotą daiktą arba sumokėti daikto išperkamąją kainą turi rentos gavėjas ir šiuo atveju tokia teise galėjo pasinaudoti iki savo mirties O. D. T., taip pat atsižvelgiant į tai, kad po rentos gavėjo mirties prievolė išlaikyti asmenį baigiasi, ir byloje nesant duomenų, kad O. D. T. iki savo mirties būtų išreiškusi ketinimą susigrąžinti pagal sutartį perduotą daiktą dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo, konstatuotina, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl atsakovės J. Š. pripažinimo neįvykdžiusia prievolės pagal 2003 m. balandžio 15 d. perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį.
Teismo nuomone, reikalavimas pripažinti negaliojančia 2005 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį kildinamas iš reikalavimo grąžinti šį nekilnojamąjį turtą rentos gavėjui, o kadangi pirmesnis reikalavimas atmestinas ir nesant nurodytų kitų pagrindų ar aplinkybių, kuriais vadovaujantis būtų prašoma minėtą sandorį pripažinti negaliojančiu, reikalavimas pripažinti negaliojančia 2005 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį taip pat atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2003 m. balandžio 15 d. O. D. T. sudarytą testamentą, kadangi testatorė sudarė testamentą suklydimo įtakoje, yra nepagrįstas. Dėl suklydimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį ir tik klydusioji šalis galėtų įrodinėti, jog suklydimas buvo esminis dėl paties sandorio esmės arba dėl klaidingos prielaidos apie sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad testatorė pareiškė, jog ji testamentą sudaro būdama veiksni, suvokdama savo veiksmų reikšmes ir pasekmes, laisva valia, be prievartos, suklydimo, anuliuojant visus prieš tai sudarytus testamentus, ir testatorei paaiškintas CK 5.35 straipsnis dėl testamento panaikinimo ir žinoma, jog sudarytąjį testamentą ji gali bet kada papildyti, panaikinti ar pakeisti, sudaryti naują testamentą arba jo nesudaryti, ir nei viena iš jai suteiktų teisių testatorė nepasinaudojo iki savo mirties, todėl konstatuotina, jog testatorė išreiškė savo valią taip, kaip manė esant reikalinga, ir ieškovės subjektyvus įsitikinimas priešingos valios buvimu negali būti laikomas įrodymu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. B. prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimą, pripažinti atsakovę J. Š. neįvykdžiusia prievolės, kylančios iš 2003 m. balandžio 15 d. perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties, ir grąžinti butą su rūsiu, esančius P.Žadeikos g. 14-51, Vilniuje, pripažinti negaliojančia buto su rūsiu, esančių P.Žadeikos g. 14-51, Vilniuje, 2005 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas turėjo nešališkai įvertinti į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė J. Š. neteikė O. D. T. pakankamo išlaikymo. Teismas neanalizavo atsakovės pakviestų liudytojų A. M. ir F. D. duotų teismui parodymų, kurie yra priešingi parodymams, duotiems Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje. Parodymų prieštaringumas neleidžia manyti, kad liudytojos yra objektyvios savo vertinimuose apie atsakovės teiktą pagalbą O. D. T.. Atsakovė apie piniginių lėšų O. D. T. teikimą ėmė teigti tik apklausiama teismo posėdžiuose, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų dėl minėtų lėšų teikimo. Atsakovė J. Š. , sudarydama su S. S. buto pirkimo-pardavimo sutartį, notaro akivaizdoje pateikė klaidinančią informaciją apie kitų asmenų pretenzijas į parduodamą nekilnojamąjį turtą, ko pasėkoje S. S. buvo įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu ir turi papildomų materialinių išlaidų. Teismas turėjo objektyviai įvertinti liudytojos R. R. parodymų prieštaringumą, kuri parodė, kad nematė, ar atsakovė duodavo piniginių lėšų O. D. T., bet į atsakovės klausimą atsakė, kad pinigus O. D. T. duodavo atsakovė. Teismas nevertino nei vieno iš ieškovės pakviestų liudytojų D. D. , J. B. , Z. M. parodymų. Šių parodymų ignoravimas verčia įtarti teismą buvus šališku. Teismas, nurodydamas, kad po rentos gavėjo mirties pasibaigus prievolei išlaikyti asmenį, niekas negali reikšti pretenzijų kitai sutarties šaliai dėl sutarties neįvykdymo, neteisėtai apribojo suinteresuotų asmenų teises ginti turtinius interesus. Teismas CK 6.464 straipsnio antrosios dalies nuostatą, kad rentos gavėjas gali reikalauti grąžinti perleistą turtą, nepagrįstai laiko imperatyvia tokio reikalavimo pareiškimo subjektų atžvilgiu, tuo pačiu atimdamas galimybę bet kuriems tretiesiems asmenims ginti rentos gavėjo interesus bei jo pažeistą teisę. Teismas priteisė aiškiai per dideles bylinėjimosi išlaidas J. Š. naudai bei neatsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį. Atsakovas S. S. buvo įtrauktas į bylą dėl J. Š. klaidinančių garantijų, suteiktų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu, todėl S. S. atstovavimo išlaidas turėtų atlyginti atsakovė J. Š. .
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai J. Š. ir S. S. nurodo, kad ieškovės A. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bei prašo apeliacinės instancijos teismą palikti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą ir ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Byloje nustatyta, kad 2003 m. balandžio 15 d. O. D. T. ir J. Š. sudarė perleidimo išlaikyti iki gyvos galvos sutartį. 2003 m. balandžio 15 d. O. D. T. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą, kuris priklausys jai jos mirties dieną, visas turtines ir neturtines teises paliko J. Š. . O. D. T. mirė 2004 m. lapkričio 15 d. 2005 m. sausio 24 d. J. Š. ir S. S. sudarė turto, esančio P.Žadeikos g. 14-51, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatyme nurodyta pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė A. B. turi teisę CK 6.464 straipsnio antrosios dalies pagrindu reikalauti pripažinti atsakovę J. Š. nevykdžiusią prievolės, atsiradusios iš 2003 m. balandžio 15 d. O. D. T. ir J. Š. sudarytos perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties, bei grąžinti butą su rūsiu, esančius P.Žadeikos g. 14-51, Vilniuje. A. B. yra O. D. T. įpėdinė pagal įstatymą ir po O. D. T. mirties 2003 m. balandžio 15 d. perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis ir jos vykdymas sukelia teisines pasekmes A. B. . Pažymėtina, kad paminėta sutartimi J. Š. be kitų įsipareigojimų taip pat įsipareigojo apmokėti O. D. T. laidojimo išlaidas ir pastatyti antkapinį paminklą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė A. B. neturi reikalavimo teisės dėl pripažinimo atsakovės J. Š. neįvykdžiusia prievolės pagal 2003 m. balandžio 15 d. perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, reikalaujant grąžinti perduotą daiktą rentos gavėjai, kai prievolė yra pasibaigusi dėl rentos gavėjos mirties, nėra pagrįsta, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad paminėti apeliacinio skundo argumentai ir pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovę J. Š. neįvykdžiusia prievolės, atsiradusios iš 2003 m. balandžio 15 d. perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties, bei daikto grąžinimo pagrįstai atmetė kitais įstatymo nustatytais pagrindais (CK 6.464 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų įvertinimo, netinkamo teisės normų taikymo ir ieškinio reikalavimų dėl pripažinimo neįvykdžius prievolės iš sutarties bei daikto grąžinimo ir pripažinimo sutarties negaliojančia nepagrįsto atmetimo.
Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kita apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, - ir jo priežiūra (CK 6.461 str. 1 d.). Sutartyje gali būti numatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas. Šalys išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje taip pat gali nustatyti viso išlaikymo vertę (CK 6.461 str. 2 d.). 2003 m. balandžio 15 d. perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi J. Š. įsipareigojo O. D. T. materialiai išlaikyti, teikti maistą, drabužius, kitokią aprangą, reikalui esant suteikti jai medicininę pagalbą ir priežiūrą iki gyvos galvos, įsipareigojo, kad O. D. T. naudosis visu butu, taip pat įsipareigojo apmokėti O. D. T. laidojimo išlaidas ir pastatyti antkapinį paminklą. LR socialinių paslaugų įstatymas nedraudžia teikti šio įstatymo nustatyta tvarka socialines paslaugas asmeniui, kuris yra rentos gavėjas pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Vien tik pagal paminėtą įstatymą socialinių paslaugų teikimo rentos gavėjui faktas nėra pagrindas pripažinti, kad rentos mokėtojas pažeidžia išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kadangi rentos mokėtojas rentos gavėjui, gaunančiam socialines paslaugas, taip pat gali teikti tokias pačias ir dar didesnės apimties paslaugas. 1999 m. birželio 1 d. socialinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią buvo teikiamos socialinės paslaugos O. D. T., buvo sudaryta iki O. D. T. bei J. Š. 2003 m. balandžio 15 d. perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties sudarymo ir prašyme skirti socialines paslaugas O. D. T. socialinių paslaugų skyrimo pagrindu nurodė jos 1 grupės invalidumą. Socialinės paslaugos, išskyrus informacijos teikimo ir konsultavimo paslaugas, yra mokamos (LR socialinių paslaugų įstatymo 10 str.). Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centro 2005 m. liepos 21 d. rašte Nr. 17-45-841(1.12) nurodyta, kad mokestis už suteiktas O. D. T. paslaugas sumokėtas ir skolų nėra. Apklausta teismo posėdyje liudytoja Socialinės paramos centro darbuotoja R. R. parodė, kad O. D. T. suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė, O. D. T. ir J. Š. santykiai buvo geri, J. Š. prižiūrėjo O. D. T. jos gyvenamojoje vietoje bei būnant gydymo įstaigoje, O. D. T. sakė R. R. , kad J. Š. duodavo O. D. T. pinigų, pirkdavo maistą bei drabužius, ir O. D. T. netrūko maisto bei pinigų. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovė J. Š. be kitų paslaugų taip pat teikė O. D. T. tokias pačias paslaugas, kurios buvo teikiamos O. D. T. Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centro. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tinkamai tyrė pateiktus į bylą įrodymus ir teisingai juos įvertino. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad atsakovė J. Š. tinkamai vykdė prievoles, atsiradusias iš 2003 m. balandžio 15 d. perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties, ir pareigas, nustatytas CK 6.461 straipsnyje, o ieškovė A. B. pagal įstatymo reikalavimus neįrodė, kad atsakovė J. Š. iš esmės pažeidė 2003 m. balandžio 15 d. perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo neįvykdžius prievolės iš sutarties bei daikto grąžinimo (CPK 176, 177, 185 str.; CK 6.460, 6.461, 6.464 str.; LR socialinių paslaugų įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 10 str.).
2003 m. balandžio 15 d. perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi O. D. T. perdavė J. Š. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esančius P.Žadeikos g. 14-51, Vilniuje. O. D. T. mirė 2004 m. lapkričio 15 d. ir dėl to J. Š. prievolė išlaikyti O. D. T. baigėsi (CK 6.464 str. 1 d.). Atsakovai J. Š. ir S. S. , sudarydami 2005 m. sausio 24 d. buto su rūsiu, esančių P.Žadeikos g. 14-51, Vilniuje pirkimo-pardavimo sutartį, įstatymo reikalavimų nepažeidė ir nėra įstatymo numatytų pagrindų pripažinti paminėtą sandorį negaliojančiu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2005 m. sausio 24 d. buto su rūsiu, esančių P.Žadeikos g. 14-51, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 176, 177, 185 str., CK 1.78-1.80 str.).
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentų dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 93 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės A. B. atsakovams J. Š. , S. S. išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą ir pagal įstatymo reikalavimus nėra pagrindo priteisti iš atsakovės J. Š. atsakovui S. S. išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iš ieškovės A. B. atsakovams J. Š. , S. S. išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydis atitinka CPK 98 straipsnio antrosios dalies reikalavimus
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos apeliacine tvarka bylos sudėtingumą ir atsakovų J. Š. , S. S. advokatų darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus priteistina iš ieškovės A. B. atsakovei J. Š. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir priteistina iš ieškovės A. B. atsakovui S. S. 472 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pagal CPK 79, 88, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš ieškovės A. B. valstybei 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u taria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 472 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt du litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 18 Lt (aštuoniolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.