Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos mėsos grupės logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos mėsos grupės logistika“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos mėsos grupės logistika“ (toliau – ir Bendrovė) 2016 m. liepos 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) Rizikų vertinimo ir valdymo departamento 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. SKP-88 (toliau – ir Sprendimas) (I t., b. l. 1–5). Bendrovė paaiškino, kad ginčijamame Sprendime buvo nurodyta, jog dalį pastato, už kurį buvo skirta parama, be Agentūros leidimo ir sutikimo Bendrovė išnuomojo ir nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 4 d. iš nuomos gavo 48 916 Eur pajamų. Sprendime konstatuota, kad Bendrovė pažeidė: 1) Bendrovės ir Agentūros 2012 m. gruodžio 27 d. pasirašytos paramos sutarties (toliau – Paramos sutartis) 18.3 punktą, numatantį, kad Bendrovė negali keisti savo veiklos, kuriai yra suteikiama parama, pobūdžio, projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų mažiausiai 5 m. nuo Paramos sutarties pasirašymo; 2) Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2012 metais, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-219 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 26.9 punkto nuostatą, kad pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos bei sąlygų, neperduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai 5 m. nuo paramos sutarties pasirašymo datos; 3) Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), 190 punkto nuostatas, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Bendrovei ginčijamu Sprendimu buvo pritaikyta 48 916 Eur paramos susigrąžinimo sankcija.Bendrovė nurodė, kad su Sprendimu nesutinka, nes Sprendime nurodytų pažeidimų ji nepadarė, t. y. išnuomodama dalį rinkodaros centro patalpų Bendrovė nepakeitė projekto įgyvendinimo sąlygų ar savo veiklos pobūdžio, patalpų kitam asmeniui neperleido, o apie sprendimą išnuomoti dalį centro Agentūra buvo iš anksto informuota.Bendrovė paaiškino, kad gavo 400 190,51 Eur dydžio paramą, kuri visa buvo panaudota Bendrovės tiesioginėje veikloje naudojamo rinkodaros centro įrengimui. Bendrovė dalį centro išnuomojo ieškodama būdų, kaip gauti papildomų lėšų, kad garantuoti tinkamą atsiskaitymą su banku. Bendrovė nusprendė, kad patirs mažiausiai rizikos ir maksimaliai išnaudos savo turimus išteklius, išnuomodama rinkodaros centro dalį, kuri nėra skirta Bendrovės tiesioginei veiklai vykdyti. Bendrovė pažymėjo, kad išnuomojo ne sandėliavimo, o administracinės paskirties patalpų dalį, todėl rinkodaros centro panaudojimo galimybės dėl to nesumažėjo.Bendrovė nurodė, kad įgyvendinus projektą, visas pastatytas rinkodaros centro pastatas buvo ir yra pritaikomas Bendrovės veiklai (mėsos produktų rinkodarai – surinkimui, sandėliavimui, paruošimui realizacijai ir produkcijos paskirstymui), o šios veiklos funkcijos bet kokiu atveju nebūtų vykdomos administracinėse patalpose, kurių dalis buvo išnuomota. Be to, Bendrovė didžiąją dalį pajamų gauna ne iš nuomos, o iš mėsos produktų rinkodaros veiklos.Bendrovė nesutiko, kad turtas buvo perleistas kitiems asmenims, nes, pasak Bendrovės, jai išliko teisė pastatą valdyti, juo disponuoti bei naudotis. Dalies patalpų nuoma, Bendrovės nuomone, nėra susijusi su projekto įgyvendinimo pakeitimais, todėl neturėjo būti derinama su Agentūra.Bendrovė pastebėjo, kad jos kaltės dėl pažeidimo nėra, be to, nekilo jokios neigiamos pasekmės projekto įgyvendinimui, todėl, Bendrovės nuomone, sankcija neturėjo būti skirta, tačiau jei teismas su tuo nesutiktų, Bendrovės nuomone, sankcija turėtų būti proporcinga suteiktam finansavimui.Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė Bendrovės skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 34–39).Agentūra nurodė, kad pagal paraišką (verslo planą) įgyvendinus projektą visas pastatytas rinkodaros centro pastatas turėjo būti pritaikytas Bendrovės veiklai. Verslo plane Bendrovė nurodė, kad pagrindinė problema su kuria susiduria Bendrovė savo veikloje – tai tinkamų patalpų savo veiklai ir jos plėtrai neturėjimas. Verslo plane buvo numatoma pastatyti 1 876 kv. m ploto sandėliavimo patalpas ir 585 kv. m ploto administracines patalpas Bendrovės veiklos plėtrai. Agentūra pažymėjo, kad Bendrovė verslo plane pagrindė, kodėl reikalingas tokio ploto pastatas ir administracinės patalpos. Nekilnojamojo turto, į kurį investuojama, nuoma verslo plane nebuvo numatyta. Jei Agentūrai būtų žinomi Bendrovės planai už Europos Sąjungos lėšas įsigytas patalpas nuomoti, Agentūra tokios paramos Bendrovei nebūtų suteikusi. Bendrovė paramos sutartimi (jos 17.1 punktu) įsipareigojo įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane. Agentūra paaiškino, kad Bendrovė 2016 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Agentūrą dėl sutikimo išnuomoti dalį už paramos lėšas pastatyto rinkodaros centro, tačiau Agentūra prašomo sutikimo Bendrovei nedavė. Agentūra nurodė, kad parama gali būti skiriama tik projekte numatytai veiklai vykdyti. Nuoma nėra remiama veikla ir tokiai veiklai, pasak Agentūros, parama negali būti skiriama.Agentūra nurodė, kad sankcijos dydis apskaičiuotas vadovaujantis Agentūroje patvirtinta tvarka – Pažeidimų administravimo procedūros aprašo 14 priedo 19 eilute, numatančia, kad jeigu nustatyta, jog už paramos lėšas įsigytas turtas išnuomotas, taikoma paramos lėšų, lygių gautų pajamų iš nuomos sumai, ne didesnei nei išmokėta paramos suma, susigrąžinimo sankcija.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu Bendrovės skundą atmetė (II t., b. l. 1–6).Teismas nustatė, kad Bendrovė paramos prašymą grindė aplinkybe, kad būtent 1 876 kv. m ploto sandėliavimo ir 585 kv. m ploto administracinės patalpos atitinka Bendrovės poreikius bei tolimesnės plėtros planus, atitinkamai verslo plano 1.3 punkte užtikrindama, kad Bendrovė yra pajėgi įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Teismas taip pat nustatė, kad parama buvo skirta konkretaus ploto rinkodaros centro pastato, kuriame (t. y. visame jo plote) Bendrovė įsipareigojo vykdyti su projekto įgyvendinimu tiesiogiai susijusią veiklą, statybai. Nei paraiškoje, nei verslo plane Bendrovė neplanavo minėtame pastate vykdyti kitų projekte nenumatytų veiklų.Teismas nurodė, kad dalį už paramos lėšas projekto veikloms vykdyti pastatyto pastato (616,45 kv. m biuro patalpų ir 975,38 kv. m kiemo teritorijos ploto) Bendrovė nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. išnuomojo bei iš to gavo 48 915,66 Eur pajamų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad tiesiogiai su projektu susijusią veiklą Bendrovė vykdė ne visame už paramos lėšas pastatytame rinkodaros centro pastate.Teismas atmetė kaip nepagrįstus Bendrovės argumentus, kad nuomodama dalį pastato, ji neapribojo ir nesuvaržė savo daiktinių teisių į jį, nes Bendrovei išliko teisė pastatą valdyti, juo disponuoti bei naudotis. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalį, nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis. Bendrovės 2014 m. gruodžio 1 d. sudarytos nuomos sutarties 1.1 ir 1.3 punktai patvirtina, kad Bendrovė patalpas nuomininkui perdavė laikinai valdyti ir savarankiškai naudotis bei eksploatuoti. Teismas konstatavo, kad toks už paramos lėšas pastatyto pastato dalies naudojimosi bei valdymo teisių perleidimas yra ne kas kita kaip kitoks už paramos lėšas įsigyto turto perleidimas trečiajam asmeniui Įgyvendinimo taisyklių 26.9 punkto ir Paramos sutarties 26.20 punkto prasme, kuriam yra reikalingas Agentūros sutikimas.Teismas darė išvadą, kad nuomodama dalį pastato, Bendrovė pažeidė Paramos sutartį ir Įgyvendinimo taisykles. Teismas nurodė, kad Bendrovė, teikdama paraišką, turėjo įvertinti galimas rizikas bei tai, kaip ji galės atsiskaityti su kreditoriais, nepažeisdama paramos administravimo taisyklių. Tai Bendrovė įsipareigojo padaryti paraiškos X dalies 5 punkte, todėl Bendrovės argumentų, kad dalis patalpų buvo išnuomota siekiant tinkamai atsiskaityti su banku, teismas nelaikė pagrindu netaikyti Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintų sankcijų. Teismas sprendė, kad 48 915,66 Eur paramos susigrąžinimo sankcija pagal padaryto pažeidimo pobūdį yra proporcinga.

III.

Pareiškėjas UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti (II t., b. l. 9–12). Bendrovė nurodo, kad pastato, kurio statyba iš dalies buvo finansuota iš paramos lėšų, nuosavybės teisės niekam nebuvo perleistos, t. y. pastatas ir (ar) jo dalis nebuvo parduota, padovanota ar kitaip perleista, o apribojimai išnuomoti dalį administracinių patalpų nei Paramos sutartyje, nei Įgyvendinimo taisyklėse nebuvo nustatyti.Bendrovė atkreipia dėmesį į CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles, pažymėdama, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Bendrovė pastebi, kad Paramos sutartis buvo parengta Agentūros ir sudaryta prisijungimo būdu. Agentūra, rengdama Paramos sutartį, aiškiai ir tiksliai įformino apribojimus ir draudimus, kurių privalo laikytis Bendrovė, tačiau apribojimai išnuomoti dalį patalpų nebuvo nustatyti.Bendrovė pastebi, kad teismas turėjo atsižvelgti į Įgyvendinimo taisyklių 75 punkto nuostatas, kuriose nustatyti pažeidimai yra susiję su projekto įgyvendinimo nutraukimu, teisių pagal paramos sutartį perleidimu, nuosavybės teisės praradimu, todėl ir Įgyvendinimo taisyklių 75.10 punktas turėjo būti aiškinamas kaip ribojantis nuosavybės teisių perleidimą, o ne draudžiantis nuomą. Be to, pasak Bendrovės, teismas turėjo įvertinti ir šalių elgesį bei atsižvelgti į tai, kad 2014 m. kovo 6 d. el. paštu Agentūrai buvo išsiųstas verslo prognozių priedas, kurio 7.1 dalyje buvo numatytas pajamų gavimas iš patalpų nuomos, o Agentūra jokių prieštaravimų tam nereiškė.Bendrovė papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo motyvų, t. y. Bendrovės nurodymo, kad Agentūros pritaikytas sankcijos dydis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas nepateikė jokių motyvų dėl sankcijos proporcingumo ir tik formaliai nurodė, kad sankcija yra proporcinga.Bendrovė pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, sprendžiant dėl parenkamų sankcijų, turi būti atsižvelgiama į pasekmes, pažeidimo įtaką paramos panaudojimui (LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-118/2013; 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2408/2013). Bendrovė nurodo, kad šiuo atveju svarbu tai, kad nuomos sutarties sudarymas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė nei Agentūrai, nei valstybei. Pasak Bendrovės, sankcijos skyrimas yra visiškai neproporcingas ir priešingas tiek paramos teikėjo, tiek ir Bendrovės siekiamam pagrindiniam tikslui – mėsos produktų rinkodaros bei logistikos verslo veiklos vystymui Lietuvoje. Bendrovė nurodo, kad sankcijos dydis sudaro net 2 metų Bendrovės pelną, tokia sankcija Bendrovei sukeltų didžiulius finansinius nuostolius, Bendrovei iškiltų sunkumų vykdyti prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus, kas žlugdytų Bendrovę, būtų sukelta grėsmė Bendrovės veiklos tęstinumui, tuo pačiu projekto įgyvendinimui. Bendrovės nuomone, šiuo atveju galėjo būti apsiribota reikalavimu nutraukti nuomos sutartį, įvertinus tai, kad esama situacija susidarė dėl nekvalifikuotai parengtos Paramos sutarties, t. y. jei Paramos sutartyje būtų aiškiai nustatyta, kad nuoma yra draudžiama, Bendrovė niekada nebūtų sudariusi nuomos sutarties. Taigi, pasak Bendrovės, jos tyčinių veiksmų ir kaltės nėra, todėl sankcija turėtų būti proporcinga pasekmėms, suteiktam finansavimui, atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Bendrovė nurodo, kad Agentūrai pateikus išaiškinimą, nuomos sutartis buvo nutraukta, projektas įgyvendintas, projekto tikslai pasiekti, neigiamų pasekmių nesukelta.Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 20–27).Agentūra pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į Bendrovės skundą, atkreipdama dėmesį į tai, kad Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių reikalavimai būtų pažeisti, jeigu Agentūra būtų neatsižvelgusi į nustatytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo susigrąžinti dalį (48 916 Eur) išmokėtos paramos.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Bendrovė padarė Agentūros Sprendime nurodytus pažeidimus, todėl Agentūra turėjo teisę susigrąžinti dalį Bendrovei išmokėtų paramos lėšų. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad susigrąžintinas paramos dydis yra proporcingas padaryto pažeidimo pobūdžiui.Bendrovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nei Paramos sutartyje, nei Įgyvendinimo taisyklėse nebuvo nustatyti apribojimai išnuomoti dalį patalpų.Byloje nustatyta, kad Bendrovė 2012 m. balandžio 27 d. pateikė Agentūrai Paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ (toliau – Paraiška). 2012 m. gruodžio 27 d. Agentūra ir Bendrovė sudarė Paramos sutartį, kurios 1.1 punktu Bendrovė įsipareigojo įgyvendinti projektą „UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ rinkodaros centro steigimas“ (toliau – Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Pagal Paramos sutarties 2 punktą, paramos lėšomis numatyta Bendrovei kompensuoti iki 40 proc. visų Projekto išlaidų.Agentūros Sprendime nustatyta, kad Bendrovė pažeidė Paramos sutarties 18.3 punktą, Įgyvendinimo taisyklių 26.9 punktą bei Administravimo taisyklių 190 punktą (I t., b. l. 10). Agentūra konstatavo, kad šiuos pažeidimus Bendrovė padarė, nes be Agentūros sutikimo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (toliau – ginčo laikotarpis) išnuomojo dalį pastato (616,45 kv. m administracinių patalpų ir 975,38 kv. m kiemo teritorijos), kuriam buvo skirta parama.Administravimo taisyklių (redakcijos, galiojusios ginčo laikotarpiu) 190 punkte nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad nėra leidžiami jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus. Su šia taisykle susijęs paramos gavėjo konkretus įsipareigojimas įtvirtintas Įgyvendinimo taisyklių (redakcijos, galiojusios ginčo laikotarpiu) 26.9 punkte, numatančiame, kad be rašytinio Agentūros sutikimo pareiškėjas įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai 5 metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos. Su tuo susijęs įsipareigojimas buvo įrašytas ir į Paramos sutartį, t. y. jos 18.3 punktą, numatantį, kad Bendrovė negali keisti savo veiklos, kuriai yra suteikiama parama, pobūdžio, Projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų mažiausiai 5 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo datos. Taigi, Agentūra ginčijamu Sprendimu konstatavo pažeidimą iš esmės vieno reikalavimo, įtvirtinto keliuose skirtinguose teisės aktuose ir dokumentuose, t. y. konstatavo Projekto įgyvendinimo sąlygų pakeitimą be Agentūros sutikimo (nepraėjus 5 metų laikotarpiui nuo Paramos sutarties pasirašymo).Įsipareigojimas 5 metus nuo paramos sutarties pasirašymo nekeisti projekto įgyvendinimo sąlygų yra paaiškintas tame pačiame Įgyvendinimo taisyklių 26.9 punkte, skliausteliuose nurodant, kad pareiškėjas įsipareigoja vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą.Bendrovės Verslo plane numatyta, kad Bendrovė vykdo žemės ūkio produktų (mėsos) rinkodaros veiklą, t. y. užsiima mėsos produktų surinkimu, sandėliavimu, paruošimu realizacijai ir produkcijos paskirstymu (logistika) (I t., b. l. 111, 113–114, 124). Byloje nėra duomenų, kad Bendrovė ginčo laikotarpiu (paskutinį 2014 m. mėnesį ir 2015 metais) nevykdė Verslo plane numatytos mėsos produktų rinkodaros veiklos. Tai, kad Bendrovė ginčo laikotarpiu, be Verslo plane numatytos veiklos vykdymo, taip pat teikė ir nuomos paslaugas, nereiškia, kad Bendrovė pakeitė Projekto įgyvendinimo sąlygas, t. y., kad Verslo plane numatyta veikla nebebuvo vykdoma. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė ginčo laikotarpiu žemės ūkio produktų rinkodaros veiklą (mėsos produktų sandėliavimą ir logistiką) vykdė ir iš šios veiklos 2014 m. gavo 680 019 Eur pajamų, o 2015 m. – 581 510 Eur pajamų, kas 2015 metais sudarė net 93 proc. visų Bendrovės gautų pajamų (I t., b. l. 67). Minėtos veiklos vykdymo faktą patvirtino ir Bendrovės atstovas (direktorius) teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Atitinkamai, negalima išvada, kad ginčo laikotarpiu Bendrovė pakeitė Projekto įgyvendinimo sąlygas, t. y. nevykdė Verslo plane numatytos mėsos produktų rinkodaros veiklos ar šios veikos apimtis sumažino tokia apimtimi, kuri lemtų veiklos pakeitimą. Nesant šios aplinkybės, Agentūros Sprendimo išvada, kad Bendrovė pažeidė Administravimo taisyklių 190 punkto, Įgyvendinimo taisyklių 26.9 punkto ir Paramos sutarties 18.3 punkto nuostatas, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra nepagrįstai konstatavo Bendrovės atliktus teisės aktų ir Paramos sutarties pažeidimus, ginčijamu Sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai Bendrovei buvo pritaikyta išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankcija. Atsižvelgiant į tai, teisėtu ir pagrįstu negali būti pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Agentūros Sprendimas buvo paliktas galioti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Projekto įgyvendinimo metu už paramos lėšas sukurtas turtas turi būti naudojamas išimtinai tiesiogiai su Projektu susijusios veiklos vykdymui. Teismas taip pat konstatavo, kad už paramos lėšas pastatyto pastato dalies naudojimosi bei valdymo teisių perleidimas yra ne kas kita kaip kitoks už paramos lėšas įgyto turto perleidimas trečiajam asmeniui Įgyvendinimo taisyklių 26.9 punkto ir Paramos sutarties 26.20 punkto prasme, kuriam yra reikalingas rašytinis Agentūros sutikimas. Kaip minėta, Agentūra Sprendime konstatavo Įgyvendinimo taisyklių 26.9 punkto pažeidimą, kuris, be kita ko, numato taip pat ir tai, kad be rašytinio Agentūros sutikimo pareiškėjas įsipareigoja neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ir vertino bylos faktines aplinkybes taip pat ir dėl šio Įgyvendinimo taisyklių reikalavimo, tačiau nepagrįstai pasisakė dėl Paramos sutarties 26.20 punkto (Paramos sutarties pažeidimu gali būti laikomas atvejis, kai Bendrovė per 5 m. laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo be rašytinio Agentūros sutikimo pardavė ar kitaip perleido iš paramos lėšų įsigytą turtą), kurio pažeidimas ginčijamame Sprendime nebuvo konstatuotas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos (Agentūros) kompetencijos bei funkcijų ir konstatuoti naujų Paramos sutarties pažeidimų, kurie nebuvo nustatyti ginčijamame Sprendime.Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu Bendrovės sudarytoms nuomos sutartims buvo būtinas rašytinis Agentūros sutikimas, nes teismas vertino, kad tai yra ne kas kita kaip už paramos lėšas įgyto turto perleidimas trečiajam asmeniui. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga yra tai, kad Įgyvendinimo taisyklių 26.9 punkte minimas draudimas be Agentūros sutikimo parduoti ar kitaip perleisti turtą yra siejamas su nuosavybės teisių (t. y. ne tik valdymo ir naudojimo, bet ir disponavimo) perėjimu kitiems asmenims. Priešingas šios nuostatos aiškinimas prieštarautų bylai aktualaus 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 74 straipsnio 1 dalies nuostatai, numatančiai, kad valstybė narė užtikrina, jog investicinė operacija bus toliau finansuojama iš EŽŪFKP, jei per 5 metus nuo valdymo institucijos sprendimo skirti finansavimą nepadaromas esminis tos operacijos pakeitimas, kuris: a) paveikia jos pobūdį ar įgyvendinimo reikalavimus arba suteikia pernelyg didelį pranašumą įmonei ar viešajai įstaigai; b) įvyksta dėl infrastruktūros objekto nuosavybės pobūdžio pasikeitimo arba dėl gamybinės veiklos nutraukimo ar perkėlimo į kitą vietą. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė Bendrovės argumentus, susijusius su tuo, kad Bendrovė, nuomodama dalį pastato, neapribojo ir nesuvaržė savo kaip pastato savininkės teisių į šį turtą. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Bendrovės apeliacinį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą – Bendrovės skundą patenkina ir panaikina Agentūros Sprendimą.Bendrovė pirmosios instancijos teismui 2017 m. sausio 17 d. pateikė prašymą dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (I t., b. l. 163). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovės skundas buvo atmestas, šio prašymo netenkino.Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, prašymai dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, spręstini pirmosios instancijos teisme (LVAT 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LVAT 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011).Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas, todėl nagrinėtinas ir Bendrovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bendrovė prašė priteisti 100 Eur už susipažinimą su dokumentais ir konsultaciją, 600 Eur už skundo parengimą, 100 Eur už susipažinimą su Agentūros atsiliepimu ir priedais bei už konsultaciją, 200 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą pirmos instancijos teisme. Bendrovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji 2017 m. sausio 17 d. sumokėjo advokatui E. K. 1 000 Eur už teisines paslaugas (I t., b. l. 164).Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – vidutinis mėnesinis DU).Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundą nustatytas koeficientas yra 2,5. Skundas teismui parengtas 2016 m. liepos 7 d. (2016 m. III ketv.), todėl nagrinėjamu atveju aktualus 2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis DU, kurio dydis buvo 748 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už skundą yra 1 870 Eur (748 Eur x 2,5). Bendrovės prašoma suma (600 Eur) minėtos sumos neviršija, todėl priteistina Bendrovei.Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų valandą, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą nustatytas koeficientas yra 0,1. Teismo posėdis pirmosios instancijos teisme vyko 2017 m. sausio 18 d. (2017 m. I ketv.) nuo 10.55 val. iki 11.38 val., t. y. 43 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, maksimali už atstovavimą teismo posėdyje priteistina suma yra 79,33 Eur (0,1 x 793,30 Eur (vidutinis mėnesinis DU 2016 m. III ketv.)). Bendrovė už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme prašė priteisti 200 Eur, todėl ši suma mažintina iki maksimalios pagal Rekomendacijas priteistinos sumos, t. y. iki 79,33 Eur. Bendrovė taip pat prašė priteisti 200 Eur už kitas teisines paslaugas (susipažinimą su dokumentais bei konsultacijas). Susipažinimas su dokumentais nėra Rekomendacijų 8 punkte atskirai išskiriama teisinė paslauga, šie advokatų veiksmai priskiriami prie kitų Rekomendacijose nurodytų teisinių paslaugų. Teisinės konsultacijos yra nurodytos Rekomendacijų 8.19 punkte, todėl išlaidos, patirtos apmokant šias teisines paslaugas, yra priteistinos. Šioms paslaugoms, kaip minėta, taikomas 0,1 koeficientas. Bendrovė teismui pateiktame prašyme nenurodė, kiek valandų truko minėtos konsultacijos, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą, vertina, kad kiekviena konsultacija truko 1 val. (iš viso – 2 val.). Taigi, maksimalus už konsultacijas pagal Rekomendacijas priteistinas dydis nagrinėjamu atveju yra 154,13 Eur ((1 val. x 0,1 x 748 Eur) + (1 val. x 0,1 x 793,30 Eur)). Atsižvelgiant į tai, Bendrovės už šias paslaugas prašoma priteisti suma (200 Eur) mažintina iki 154,13 Eur. Apibendrinant konstatuotina, kad Bendrovei iš Agentūros priteistina 833,46 Eur (600 Eur už skundo parengimą, 79,33 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir 154,13 Eur už teisines konsultacijas) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos mėsos grupės logistika“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos mėsos grupės logistika“ skundą patenkinti ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų vertinimo ir valdymo departamento 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. SKP-88 „Dėl UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos pirmos krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ dalies susigrąžinimo“ panaikinti.

Uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos mėsos grupės logistika“ priteisti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 833,46 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus 46 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.