Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-18 · Byla Nr. ATP-391-209/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
ATP-391-209/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-18383-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Lemežis
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-391-209/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18383-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 3.26.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. 2015-11-16 nutarimu A. M. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau tekste – ATPK) 127 str. 2 d. 40 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2015-03-12, 21.45 val., Vilniuje, Ukmergės g. ir Geležinio Vilko g., vairuodamas automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas dalinai pirma eismo juosta ir rikiuodamasis į antrą eismo juostą nepraleido antra eismo juosta važiavusio automobilio „Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 p. reikalavimus.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. M. jį skundė apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-11 nutartimi netenkino jo skundo ir paliko galioti Institucijos nutarimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad 2015-03-12, apie 21.30 val., Ukmergės gatve važiavo trečia eismo juosta. Prie Šeškinės poliklinikos automobilis „Volvo“ staigiai persirikiuodamas į antrą eismo juostą atliko pavojingą manevrą ir susilygino taip, kad norėdamas išvengti susidūrimo apeliantas užvažiavo ant vejos. Po to prie Šeškinės tilto persirikiavo į antrą eismo juostą ir susilygino su trečia eismo juosta važiavusiu automobiliu „Volvo“. Matė, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas vairuoja pavojingai, t. y. bando atlikti lenkimo manevrą išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Nusileidęs nuo Šeškinės kalno pirmas sustojo prie šviesoforo antroje eismo juostoje, o už jo sustojo automobilis „Volvo“. Kadangi degė raudonas šviesoforo signalas, išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio „Volvo“ vairuotojo, norėdamas įsitikinti, ar jis nėra apsvaigęs, nes vairavo neadekvačiai. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui automobilis „Volvo“ bandė apvažiuoti iš kairės ir atsitrenkė į apelianto automobilį. Pajutęs smūgį apeliantas iš karto sustojo. Visą laiką iki sustojimo prie šviesoforo važiavo antra eismo juosta ir nekeitė važiavimo krypties. Jo automobiliui buvo apgadintas kairės pusės galinis sparnas, galinis bamperis, ant kurio liko padangų žymės, nubrozdinimai, įtrūkęs rato gaubtas. Todėl akivaizdu, kad važiuodamas priekyje, jis negalėjo kliudyti iš paskos važiuojančio automobilio, tačiau ekspertas nusprendė kitaip. Teigia, kad apeliantui nebuvo suteikta galimybė ekspertui užduoti klausimus ir jis nebuvo informuotas apie atliekamą ekspertizę, todėl buvo pažeistos jo teisės ir eksperto išvada laikytina neteisėtai gautu įrodymu. Be to, teismas nesiūlė skirti pakartotinės ekspertizės, įvertinant vaizdo įrašą. Pažymi, kad byloje yra daug abejonių, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltininko naudai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. M., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. M. kaltės pagal ATPK 127 str. 2 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto versija, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir administracinio teisės pažeidimo nepadarė, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, ir pagrįstai vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

A. M. kaltė, padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 10-11), ekspertizės aktu (b. l. 15-20), vaizdo įrašu (b. l. 28), nukentėjusiojo V. D. paaiškinimu ir parodymais (b. l. 27, 50-51).

Nukentėjusysis V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad siekdamas apvažiuoti antroje eismo juostoje stovintį automobilį persirikiavo į pirmą eismo juostą, o automobilis „Audi“ tuo metu taip pat pradėjo važiuoti ir jį prispausdamas persirikiavo į pirmą eismo juostą, kurioje sustojo prieš automobilį „Volvo“, taip užkirsdamas važiavimo kelią. Tuomet V. D. pavažiavo atgal, persirikiavo į antrą eismo juostą, o automobilis „Audi“ tuo metu jam būnant antroje eismo juostoje taip pat pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą ir taip įvyko šių automobilių kontaktas, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 2015-03-12, 21:35:01:640 į sankryžą iš kairės vaizdo įrašo pusės beveik lygiagrečiai įvažiuoja du automobiliai, iš kurių šviesios spalvos automobilis („Audi a6“) yra dešinėje pusėje ir labiau pavažiavęs į priekį, o tamsios spalvos automobilis („Volvo V70“) yra kairėje pusėje. 21:35:02:340 šviesios spalvos automobilis labiau pavažiuoja į priekį tamsaus automobilio atžvilgiu. 21:35:03:060 tamsios spalvos automobilis pradeda mažinti greitį. 21:35:03:300 tamsios spalvos automobilis sustoja. 21:35:04:580 sustoja pavažiavęs labiau į priekį šviesios spalvos automobilis.

Byloje esančiuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodoma, kad automobiliui „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis kairės pusės sparnas ir galinis bamperis, o automobiliui „Volvo V70“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinis dešinės pusės žibintas.

Tuo tarpu 2015-09-02 ekspertizės aktu nustatyta, kad šio eismo įvykio eiga, tikėtina buvo tokia: automobilio „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M., važiuodamas Geležinio Vilko gatve dalinai pirma eismo juosta apie 2,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo, pralenkdamas antra eismo juosta, arčiau šios juostos kairiojo krašto važiavusį automobilį „Volvo V70“, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. D., rikiavosi į antrą eismo juostą, kai automobilio „Volvo“ vairuotojas V. D. traukėsi link šios eismo juostos vidurio. Tokio manevro metu automobilis „Audi“ priartėjo prie efektyviai stabdomo automobilio „Volvo“ judėjimo juostos, dėl ko automobilis „Volvo“ priekinio bamperio dešinės pusės šoniniu paviršiumi kontaktavo su automobilio „Audi“ galiniu kairiuoju ratu, kurio dekoratyvinis gaubtas ant bamperio paviršiaus padarė koncentriškus nubraukimus. Toliau automobilis „Volvo“ dešiniojo sparno priekine dalimi prisispaudė prie automobilio „Audi“ galinio kairiojo sparno rato arkos galinės dalies, dėl ko atitinkamose vietose buvo deformuoti šių automobilių sparnai. Po šio kontakto automobiliui „Volvo“ stojant, jo priekinio dešiniojo rato padangos protektoriaus kraštas ant automobilio „Audi“ galinio bamperio plastikinės apdailos padarė kelis koncentriškus nubraukimus, kurie paskutiniai, automobilio „Volvo“ ratui užsiblokavus, užlinko galo kryptimi. Automobiliui „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) judant toliau link padėties, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, automobilis „Audi“ į sustojusio automobilio „Volvo V70“, v/n (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio plastikinės apdailos dešinės pusės kampo sritį persibraukė galinio bamperio plastikinės apdailos kairės pusės šoninį paviršių ant jo padarant išilgines, galo kryptimi žemėjančias trasas. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M., važiuodamas dalinai pirma eismo juosta, pralenkęs iš dešinės antra eismo juosta važiavusį V. D. vairuojamą automobilį „Volvo V70“, v/n (duomenys neskelbtini) rikiuodamasis į antrą eismo juostą, sudarė kliūtį pastarojo automobilio vairuotojui V. D.. Esant tokioms aplinkybėms, yra paneigta apelianto versiją, kad jis eismo įvykio nesukėlė, nes visą laiką važiavo antra eismo juosta.

Apeliacinio skundo argumentai, kad A. M. nebuvo suteikta galimybė ekspertui užduoti klausimus ir jis nebuvo informuotas apie atliekamą ekspertizę, todėl buvo pažeistos jo teisės, laikytini nepagrįstais. Iš 2015-06-03 nutarimo matyti, kad eismo įvykio ekspertizė buvo paskirta siekiant visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti, kuris vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tuo tarpu ATPK nenumatyta, kad apie ekspertizės skyrimą turi būti pranešama eismo įvykio dalyviui. Be to, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantas teismo neprašė apklausti ekspertizės aktą pateikusį ekspertą V. Š. ir tokiu būdu užduoti jam papildomus klausimus. Taip pat nesutikdamas su ekspertizės akto išvadomis jis galėjo prašyti teismo paskirti papildomą ekspertizę, nurodydamas papildomus klausimus ekspertui, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo ir to nepadarė. Vien tai, kad ekspertizės akto išvados netenkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nesudaro pagrindo jomis netikėti.

Esant tokioms aplinkybėms, byloje pagrįstai nustatyta, kad A. M. 2015 m. kovo 12 d., 21.45 val., Vilniuje, Ukmergės g. ir Geležinio Vilko g., vairuodamas automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas dalinai pirma eismo juosta ir rikiuodamasis į antrą eismo juostą nepraleido antra eismo juosta važiavusio automobilio „Volvo V70“, v/n (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad apylinkės teismas A. M. veikoje teisingai nustatė, kad būtent jis sukėlė eismo įvykį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 101 p., t. y. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog A. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo veikoje yra nustatyti visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Stasys Lemežis