Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutarimas

Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal P. Z. skundą dėl 2022-05-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. 10-ANR_N-10807-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2022-05-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. 10-ANR_N-10807-2022 P. Z. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2022-03-23 apie 07.40 val. Šalčininkų r. sav., magistralinio kelio Vilnius-Lyda 30,00 km, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 136.3, 140.1, 1 priedo 110 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Lexus GS300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones vietoje, kurioje pagal KET draudžiama tai daryti – sankryžoje į Gojaus kaimą, pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, dėl ko transporto priemonės „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Lexus GS300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalėjo keisti judėjimo kryptį ir greitį, t. y. staigiai stabdyti ir sukti vairą į dešinę, savo veiksmais P. Z. padarė KET pažeidimą, sukeldamas pavojingą situaciją, realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kito automobilio vairuotojo gyvybei, sveikatai ir turtui.

Motyvuojamoji dalis

2. P. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. P. Z. skirta 180,00 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

3. P. Z. pateikė skundą dėl 2022-05-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. 10-ANR_N-10807-2022 ir prašė panaikinti šį nutarimą, o jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant (ANK 580 straipsnis).

5. Institucija atsiliepimo į P. Z. skundą nepateikė.

6. P. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo iš Šalčininkų į Vilnių. Šalia Jašiūnų pradėjo lenkimo manevrą. Priešinga kryptimi iš Vilniaus – į Šalčininkus važiavo automobilis Škoda. Toje eismo juostoje į kalniuką kilo krovininis automobilis, Škoda jį lenkė. Pats lenkimą atliko savo juostoje. Kai baigė manevrą atstumas tarp jo automobilio ir Škodos buvo apie 100-150 m. Tuomet per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad Škoda pradėjo stabdyti, apsisuko ir pradėjo jį vytis. Jašiūnuose jį susistabdė, paklausė kur taip skuba ir kodėl lenkė sankryžoje. Atsakė jam, kad peržiūrėjęs vaizdo medžiagą įsitikintų, kad lenkimo sankryžoje nebuvo. Pareigūnas paėmė jo dokumentus, patikrino, grįžęs prie automobilio pasakė, kad dar jis pavojingai manevravo. Po kelių savaičių gavo šaukimą į policijos komisariatą. Savo manevru nė kiek nesutrukdė Škodos vairuotojui, jam dėl to stabdyti tikrai nereikėjo. Kai lenkė, Škodos vairuotojas važiavo iš Jašiūnų pusės įkalnėje ir toje vietoje sankryžos nesimato. Buvo šviesu, nelijo, matomumas geras. Savo lenkimo manevrą pradėjo pravažiavęs stotelę. Aplenkė vieną lengvąjį automobilį. Svarstydamas, ar gali lenkti, matė į įkalnę kylantį vilkiką. Pradėjus lenkti pamatė, kad Škoda lenkia tą vilkiką. Abu užbaigė savo lenkimus ir kai abu jau buvo grįžę į savo eismo juostas, tarp automobilių buvo apie 100-150 m atstumas. Lenkiant stabdyti nereikėjo, keisti kryptį ar važiuoti greičiau, kad išvengti susidūrimo taip pat nereikėjo. Važiavo įjungęs autopilotą ir lenkdamas važiavimo greičio nekeitė. Žinojo, kad Škoda – tai nežymėtas policijos automobilis. Tuo metu savo automobilyje vaizdo registratoriaus neturėjo. Įsitikinęs, kad jokio pažeidimo nepadarė. 15 metų tuo keliu važinėja į Vilnių, labai gerai žino šį kelią.

7. Liudytojas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas Andžej Grudinskij parodė, kad šių metų kovo mėnesį ryte važiavo į darbą nežymėtu policijos automobiliu Škoda Octavia. Matomumas buvo geras, giedra, oro sąlygos geros. Važiavo keliu Vilnius-Lyda link Šalčininkų. Pravažiavęs Jašiūnų gyvenvietę artėjo prie sankryžos su Gojaus kaimu. Apie 300-400 m atstumu matė automobilių vilkstinę, vienas iš automobilių buvo vilkikas. Iš galo pamatė juodos spalvos automobilį, kuris pradėjo lenkti šiuos automobilius. Jis važiavo priešpriešais. Automobilis lenkimą baigė už sankryžos, važiavo labai greitai, pavojingai priartėjo prie jo automobilio. Matė, kad jis nebespėja užbaigti lenkimo, todėl pradėjo sukti vairą į dešinę, bet suprato, kad to nepakanka, todėl pradėjo stabdyti automobilį, kad lenkiantis automobilis spėtų užbaigti lenkimo manevrą. Kai jis lenkė, atstumas tarp jų automobilių buvo nedaugiau 50 metrų. Po kurio laiko apsisuko, pasivijo automobilį ir jį sustabdė. Paaiškino, kad jis pavojingai vairavo, lenkė sankryžoje. Vairuotojas atsakė, kad jis lenkė per brūkšninę liniją. Pokalbis iš dalies buvo įrašytas. Pirmą kartą pamatė tą automobilį, kai jis jau pradėjo lenkti. Tuo metu jis buvo už sankryžos ties stotele, esančia iš dešinės važiuojant Šalčininkų kryptimi. P. Z. lenkė tris automobilius iš eilės. Pats jokių automobilių nelenkė, jo eismo juostoje prieš jį jokių automobilių nebuvo. Tarnybiniame automobilyje buvo įrengtas vaizdo registratorius, bet vaizdo įrašas nepadarytas, galimai dėl techninių kliūčių. Bandė įrašą pasižiūrėti atvažiavęs į komisariatą, bet to padaryti nepavyko, tos dienos įrašai neišsisaugojo.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

8. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

9. Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo, P. Z. yra nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė KET 9, 136.3, 140.1, 1 priedo 110 punktų reikalavimus.

10. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

11. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

12. KET 136.3 punkte įtvirtinta, kad vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems.

13. KET 140.1 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

14. Nagrinėjant bylą teisme P. Z. nesutiko su jam inkriminuojamu nusižengimu ir teigė, kad lenkimo manevrą pradėjo pravažiavus sankryža su Gojaus kaimu, leistinoje vietoje, keliui esant pažymėtam brūkšnine linija. Pavojingos situacijos nežymėtu policijos automobiliu važiavusiam liudytojui A. Grudinskiui nesukėlė, kadangi lenkimo manevro pabaigoje atstumas tarp jų automobilių buvo apie 100-150 metrų.

15. Liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas Andžej Grudinskij įvykio aplinkybes aiškino kardinaliai priešingai. Jo teigimu, P. Z. lenkti automobilius pradėjo iki sankryžos su Gojaus kaimu, lenkė sankryžoje, o grįžtant į savo eismo juostą sukėlė jam pavojingą situaciją, kadangi dėl jo veiksmų buvo priverstas staigiai stabdyti ir sukti vairą į dešinę, kad užtektų vietos automobiliams saugiai prasilenkti. Tuo momentu P. Z. automobilis buvo priartėjęs prie jo automobilio apie 50 metrų atstumu.

16. Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir liudytojas davė visiškai priešingus parodymus apie to paties įvykio aplinkybes. Kiekvienas iš bylos dalyvių viso administracinio nusižengimo proceso metu nuosekliai laikėsi savo pozicijos ir parodymų nekeitė. P. Z. tvirtinimu lenkimą jis pradėjo ties autobusų stotele, esančia dešinėje kelio pusėje važiuojant Vilniaus kryptimi. O A. Grudinskio teigimu, lenkti P. Z. pradėjo ties autobusų stotele, esančia dešinėje kelio pusėje važiuojant Šalčininkų kryptimi. Sprendžiant iš žemėlapio internetiniame puslapyje www.maps.lt, sankryža su keliu, vedančiu link Gojaus kaimo yra atkarpoje tarp šių dviejų stotelių, tad tikslios vietos, kur buvo pradėta lenkti, nustatymas turi esminės reikšmės teismui priimant sprendimą byloje.

17. Teismo posėdyje liudytojas A. Grudinskij paaiškino, kad nežymėtame policijos automobilyje, kuriuo jis važiavo įvykio metu, yra įrengtas vaizdo registratorius, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių tos dienos vaizdo įrašai jame neišsisaugojo. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariatas 2022-08-18 raštu patvirtino, kad pateikti vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra galimybių, kadangi vaizdo įrašas dėl įrangos sutrikimų nebuvo daromas.

18. Liudytojas teisme taip pat minėjo, kad P. Z. lenkė kelių automobilių vilkstinę, vienas iš kurių buvo vilkikas, šią aplinkybę liudytojas nurodė ir 2022-03-24 tarnybiniame pranešime, tačiau nė vieno lenkiamo automobilio numeris tarnybiniame pranešime nebuvo užfiksuotas, teismo posėdyje neminėtas, todėl nustatyti galimus įvykio liudytojus teismas neturi galimybės. Tiek P. Z., tiek A. Grudinskij savo automobiliuose važiavo vieni, todėl liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti jų parodymus, byloje nėra.

19. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

20. Pažymėtina, kad nė vienas iš įrodymų teismui neturi didesnės įrodomosios galios. Nagrinėjamu atveju tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo parodymų yra esminiai prieštaravimai, o įrodymų, kuriais šiuos prieštaravimus būtų galima pašalinti, byloje nėra. Minėta, kad vaizdo įrašas dėl techninių kliūčių nebuvo daromas, įvykio liudytojai nenustatyti. 2022-03-24 A. Grudinskio tarnybiniame pranešime nurodytos tos pačios aplinkybės, apie kurias parodymus liudytojas davė teisme. Kitų galimybių patikrinti P. Z. ir A. Grudinskio parodymus nėra. Dėl tų pačių priežasčių teismas negali patikrinti, ar P. Z. iš tikrųjų vairavo pavojingai, t. y. ar dėl jo veiksmų tarnybinio policijos automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Iš byloje esamų įrodymų teismas negali patikimai nustatyti kurioje vietoje buvo kiekvienas iš vairuotojų P. Z. lenkimo manevro pradžioje, koks atstumas skyrė automobilius užbaigiant lenkimą, ar P. Z. lenkimas iš tiesų sukėlė pavojingą situaciją kelyje.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.).

22. Taigi apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas prieina išvados, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių P. Z. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, teismui nepavyko pašalinti esminių prieštaravimų tarp traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens ir liudytojo parodymų, kitų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių byloje apklaustų asmenų parodymus nėra, todėl vadovaujantis in dubio pro reo principu skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas, o P. Z. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Panaikinti 2022-05-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 10-ANR_N-10807-2022 ir P. Z. atžvilgiu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti byloje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.