Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-12-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-684-961/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
II-684-961/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04677-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pareiškėjas
R. L.
Advokatai
Aleksandras Morozovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-684-961/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04677-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant pareiškėjui R. L., jo atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Morozovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18514-2019 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis surašė R. L. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2019 m. spalio 2 d. 9.34 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Jaguar S-type, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,52 promilės girtumo laipsnis, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 9 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, R. L. paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisė (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. L. skundu (b. l. 2-6) prašo nutarimą pakeisti. Nurodo, kad savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi dabar. Sutinka, kad padarė šiurkštų KET pažeidimą, tačiau pažymi, kad pažeidimą padarė ne sąmoningai, nesitikėdamas, kad bus viršyta įstatymu numatyta riba. Jis išvakarėse turėjo svečių, maždaug prieš 10 valandų iki pradedant vairuoti transporto priemonę buvo vartojęs alaus, penkias 0,5 l talpos skardines, stiprių alkoholinių gėrimų nevartojo. Kitą dieną sėdo už vairo nuvežti sutuoktinę J. L. į darbą. Ji neseniai buvo patyrusi dešinio žastikaulio lūžimą, todėl jis esant galimybei visada nuveža ją į darbą ir pasiima iš jo. Greta namų jo vairuojamą transporto priemonę sustabdė policijos pareigūnai ir paklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pripažino išvakarėse vartojęs, tuomet jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir nustatė, kad jis nežymiai viršijo įstatymo leistiną ribą. Jis prieš vairuodamas buvo įsitikinęs, kad alkoholis organizme jau bus išsisklaidęs, nes jautėsi puikiai, po alaus vartojimo buvo praėję apie 10 valandų, sutuoktinė neužsiminė, kad nuo jo būtų jautęsis alkoholio kvapas, todėl jis buvo tikras, kad yra visiškai blaivus. Todėl mano, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių nebūtų proporcinga vertinant jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jam būtų per griežta.

Nurodo, kad nuo gyvenimo pradžios yra neįgalus dėl kurtumo, tad darbą surasti niekada nebuvo lengva, pagal individualios veiklos liudijimą jis vykdydavo statybos darbus. Jo darbui, savaime suprantama, yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi reikalinga važinėti į objektus, esančius užmiestyje, vežti statybines medžiagas, įrankius ir kt. sustabdžius teisę vairuoti jis iš karto buvo priverstas nutraukti šią darbinę veiklą ir ieškotis darbo svetur, kadangi nuo to laiko negauna realių pajamų šeimos pragyvenimui. Pažymi, kad jis yra dviejų vaikų tėvas, kurių vienas dar nėra sulaukęs pilnametystės, todėl pareiškėjas teikia materialinę pagalbą savo nepilnamečiam sūnui, o tam neužtenka vien neįgalumo pašalpos, jis privalo dirbti, tam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat nurodo, jog jis daug apmąstė ir pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas. Savo iniciatyva nedelsdamas išklausė ir yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Mano, kad jo situacijoje yra sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatoms, nes jis pilnai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė nesąmoningai, per savo 25 metų vairavimo stažą nebuvo padaręs šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teisė vairuoti jam būtina darbui ir rūpinantis artimaisiais, išklausė minėtą privalomojo mokymo programą, padarė atitinkamas išvadas ir pažada, kad ateityje tai nepasikartos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė. Papildomai nurodė, kad nesupranta, kaip galėjo tiek įpūsti; su alkotesterio parodymais sutinka, pretenzijų neturi. Nesupranta, kodėl jį taip griežtai baudžia, jam labai reikalingos teisės, labai gailisi ir prašo sumažinti terminą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 13), kuriuo su skundu nesutinka. Nurodė, kad R. L. vairuodamas transporto priemonė būdamas neblaivus, elgėsi neatsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to jis galėjo nuspėti neigiamų pasekmių kilimo riziką, galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimiesiems dėl neleistino elgesio. Institucijos nuomone, R. L. skunde išdėstytuose motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytus pagrindus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 422 straipsnio 5 dalis nustato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, pagal ANK 422 straipsnio 6 dalies nuostatas, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio nuobaudos skyrimo taisykles, 1 dalis nustato, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuobaudos skyrimo taisyklių buvo laikytasi tinkamai, atsižvelgta į R. L. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam paskirta minimali įstatymo numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas paskirta minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Paskirtąją nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę laikyti nepagrįstai didelėmis nėra pagrindo.

Iš pareiškėjo R. L. skundo argumentų galima suprasti, kad pareiškėjas neginčija nei administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, nei paskirtos nuobaudos ir/ar, iš esmės, administracinio poveikio priemonės teisingumo, tačiau prašo atsižvelgti į jo asmenybę, specialiosios teisės būtinumą asmeniniame gyvenime, ir šią specialiąją teisę grąžinti ar sutrumpinti.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Tačiau ši teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kas reiškia, kad tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikoma ši nuostata. Tokia pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013, kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas yra per griežta administracinio poveikio priemonė.

Administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 str.). Dėl to vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad R. L. vairavo automobilį, kai jam nustatytas 0,52 promilės, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis, kuris pakankamai viršijo leistiną 0,4 promilės ribą. Pažymėtina, jog R. L. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Be to, nagrinėjamu atveju iš tarnybinio pranešimo bei Bendrojo pagalbos centro duomenų nustatyta, jog R. L. policijos pareigūnų buvo sustabdytas todėl, kad apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė trečiasis asmuo, kuriam sukėlė įtarimų R. L. būklė, t. y. buvo pranešta, kad link Antakalnio nuvažiavo neblaivus pacientas (b. l. 17, 23-24). Šios aplinkybės patvirtina, kad, nors pasak R. L., jis visiškai nesijautė neblaivus, vis tik kitiems asmenims jo neblaivumas buvo akivaizdus. Kita vertus, aplinkybė, jog pats asmuo savo būklę vertina klaidingai, šiuo atveju atsakomybei reikšmės neturi. Taip pat teismas pažymi, jog patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog R. L. 2013 metais teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą ir grasinimą nužudyti, pripažintas kaltu padaręs šias veikas būdamas neblaivus; 2018 ir 2019 metais jam priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai už analogiškas nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai), 145 straipsnio 1 dalį, nuosprendžiuose konstatuota, jog nusikalstamas veikas jis taip pat padarė būdamas neblaivus. Be to, LITEKO duomenimis nustatyta, kad Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą su teikimu pakeisti R. L. skirtą laisvės apribojimą į areštą, nes R. L. vengė atlikti jam teismo nuosprendžiu paskirtą bausmė, nevykdė nei vieno įpareigojimo, atsisakė gydytis nuo alkoholizmo, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, smurtinį elgesį keičiančioje programoje nedalyvauja, nes pašalintas už pažeidimus, į Respublikinį priklausomybės centrą nuvyko neblaivus, į Probacijos tarnybą du kartus atvyko neblaivus; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 metų lapkričio 28 d. nutartimi teikimą tenkino ir R. L. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė areštu 90 parų. Nors ši teismo nutartis neįsiteisėjusi, tačiau ir kiti paminėti LITEKO duomenys pakankamai neigiamai charakterizuoja pareiškėją alkoholio vartojimo, priklausomybės nuo jo prasme. Todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad R. L. neblaivumas šiuo konkrečiu atveju, t. y. 2019 m. spalio 2 d. vairuojant transporto priemonę, buvo atsitiktinis ir pareiškėjui nebūdingas elgesys.

Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykti į darbą užmiestyje, teismų praktikoje nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su jo kasdienine veikla, t.y. būtinybe vykti į darbą, rūpintis artimaisiais pareiškėjui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo šio neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Teismo nuomone, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pareiškėjas prieš nagrinėjamą įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti automobilį, todėl turi prisiimti atsakomybę už šį savo elgesį. Juolab kad nuvažiuoti į darbą, gydymo įstaigą galima ne tik nuosavu automobiliu, bet ir paprašant kitų asmenų pagalbos ar naudojantis kitomis transporto paslaugomis. Minėta, kad pagal teismų praktiką nuobauda gali būti švelninama ar neskiriama, kai ji būtų aiškiai neproporcinga ir kitomis priemonėmis galima užtikrinti visuomenės interesą siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Į tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, atsižvelgiama administracinės nuobaudos skyrimo procese, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Tuo pačiu teismas pažymi, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nei sankcijoje už administracinį nusižengimą numatytos ir pareiškėjui paskirtos baudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad R. L. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. L. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-18514-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė