Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-07-02 · Civilinė byla Nr. 2-4113-452/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-02
Bylos Nr.
2-4113-452/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03170-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Svirplienė
Atsakovas
A. B., E. B.
Trečiasis asmuo
J. S., A. S.
Ieškovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Išvadą teikia
Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2-4113-452/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03170-2012-9
Procesinio dokumento kategorija77.5.; 82.2.2;116.1.(S)PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 2 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė,sekretoriaujant Kristinai Keršulytei,

dalyvaujant Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K. J.,

atsakovams A. B., E. B.,tretiesiems asmenims J. S., A. S.,

nedalyvaujant Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. B., E. B., tretiesiems asmenims J. S., A. S., institucija, duodanti išvadą - Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį ir prašė atskirti nepilnametę J. B., gim. 1997-11-15, nuo jos tėvų A. B. ir E. B.; atskyrus vaiką nuo tėvų, nustatyti nepilnametei nuolatinę globą, jos globėją paskirti senolę J. S..

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė paaiškino, kad 2011-02-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovai nutraukė santuoką. Nustatyta, kad J. B. tėvų namuose buvo nesaugios sąlygos, todėl ji paimta iš šeimos, nustatyta laikina globa, priteistas išlaikymas. Mergaitės motina serga paranoidine šizofrenija ir būtinas nuolatinis stebėjimas, gydymas, tačiau ji atsisako gydymo. Tėvui nustatyti įvairūs susirgimai, tarp kurių ir yra pasikartojančių depresinių susirgimų. Gyvenimas su tėvais darė didelę žalą nepilnametės vystymuisi, kadangi ji būdavo įsitempusi, namo grįždavo tik permiegoti, suprastėjo jos mokymosi rezultatai, ją erzindavo tėvų barniai. Mama nuolat persekioja, nepalieka ramybėje, dėl ko mergaitė jaučiasi nesaugi, išvarginta. Tėvas su dukra bendrauja mažai. J. B. yra išsakiusi savo norą gyventi su seneliais, nes su jais jaučiasi saugi, nurodydama, kad tėtis jos nesupranta, su juo sunku bendrauti, o su motina negalinti gyventi, nes ši nesigydo. Globėja tinkamai rūpinasi anūke, ją auklėja, prižiūri, todėl J. S. prašo skirti nuolatine nepilnamečio vaiko globėja.

Atsakovas A. B. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies – nepripažįsta reikalavimo dėl dukros atskyrimo ir sutinka, kad dukros globėja būtų paskirta J. S. ir globa būtų pratęsta metams. Dukrai išlaikymą moka kas mėnesį. Šiuo metu pats dukra pasirūpinti negali dėl savo judėjimo negalios, nes yra amputuota koja.

Šalies argumentai

A. E. B. nurodė, kad prieštarauja pareikštam ieškiniui. Ji visada rūpinosi dukra, vesdavo pas gydytojus. Nesutinka su ligos diagnoze. Su dukra susitinka retai, ne visada pavyksta susiekti telefonu. Gyvena pastovioje įtampoje. Dukros globėjai ir A. B. naudoja psichologinį smurtą. Prieštarauja atskyrimui ir nuolatinės globos nustatymui.

Tretysis asmuo J. S. nurodė, kad anūkę J. B. globoja pusantrų metų. Šiuo metu mergaitė yra apsipratusi, nusiraminusi. Jos manymu E. B. šiuo metu sunku pasirūpinti dukra, nes ji pilnam nerimo, jos elgesys, įtarumai, mintys nėra realūs. Justina jos neklausytų. Su tėčiu ji bendrauja, bet pati iniciatyvos nerodo. Mergaitė sakė, kad nori gyventi su ja, todėl sutinka būti anūkės globėja.

Tretysis asmuo A. S. nurodė, kad anūkė nori gyventi su jais, o ne su tėvais. Neprieštarauja, kad žmona būtų nuolatinė globėja.

Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų skyriaus atstovui nedalyvaujant. Išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į turimus faktus ir aplinkybes, teigtina, jog A. B. dėl savo sveikatos būklės neturi galimybių sudaryti tokių gyvenimo sąlygų, kokių reikia dukros fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Laikytina, kad nepilnametė dukra negali gyventi su tėvu dėl susiklosčiusių objektyvių nepalankių aplinkybių. Atskyrus vaiką nuo tėvų tikslinga nustatyti nuolatinę globą ir globėja skirti J. S. 3-74 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurias valstybė saugo ir globoja motinystę ir vaikystę, o 39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nepilnamečių vaikų gynimo įstatymu principas. Imtis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų galima tik vaiko interesais. Vaikas negali būti išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus atvejus, kai tai daroma vadovaujantis teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustatoma, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad J. B., gimusi 1997-11-15, yra A. B. ir E. B. dukra (8, 9 b.l.). 2010-09-22 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymu J. B. nustatyta laikinoji globa ir jos globėja paskirta J. S. (12 b.l.). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimu nutraukta A. B. ir E. B. santuoka, iš jų priteistas išlaikymas dukrai po 200 lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, padalintas santuokoje įgytas turtas ( 15-20, 21-25 b.l.).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šią konstitucinę nuostatą sukonkretina LR CK 3.155 straipsnis, kuriame apibrėžtas tėvų valdžios turinys. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Įstatyme nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ( dėl ligos ir pan.), nesant tėvų kaltės, ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų ( CK 3.179 str.1d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. B. nuo 2006 metų serga paranoidine šizofrenija, ligos nesupranta, nepripažįsta. Ambulatoriškai vaistus vartoti atsisako, jai reikalingas nuolatinis gydymas ( 40 b.l. ). A. B. serga šiomis ligomis: abiejų pečių ankštumo sindromas, kairiojo peties sąnario periartritas, abipusė peties rezginio pleksopatija, stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė, pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, būklė po kairės blauzdos amputacijos apatiniame trečdalyje (2011-11-03), kairės akies komplikuota katarakta, kairės akies dėmės degeneracija. Juda ramentų ir vežimėlio pagalba, nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (46 b.l.). Iš trečiųjų asmenų, liudytojos G. Ž. paaiškinimų nustatyta, kad šalys dėl savo būklės negali vykdyti savo pareigų dukrai J. B., tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, sudaryti palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovų kaltės nėra. Nepilnametė atsakovų dukra J. yra ne kartą išsakiusi norą gyventi senelių S. šeimoje (32, 41-45, 56, 57 b.l.). Esant šioms aplinkybėms, J. B. atskirtina nuo savo tėvų dėl jų ligos (CK 3.179 str.1d. ). Dukros atskyrimas nuo tėvų iš esmės nepažeidžia jų interesų, nes faktiškai išlieka visos įstatymu numatytos tėvų ir vaikų tarpusavio teisės bei pareigos, išskyrus, kad tėvai netenka teisės gyventi su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Įstatymas taip pat numato, kad atskirus nepilnametį vaiką nuo tėvų jam turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) (CK 3.257str.3p). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai nepilnametė J. B. gyvena su močiute, kuri sutinka ir nori rūpintis savo anūke. A. S. neprieštarauja, kad jo sutuoktinė būtų paskirta nuolatine anūkės globėja, su tuo sutinka ir vaikų teisių apsaugos skyrius, nurodydamas, kad vaiko ryšys su globėja yra geras, saugus, teigiamas (31, 57 b.l.). Duomenų, leidžiančių manyti, kad laikina globėja netinkamai vykdo jai priskirtas funkcijas ir kad J. S., kaip nuolatinės globėjos namuose nebūtų sąlygų vaikui augti ir vystytis, nėra. Be to, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu ji negalėtų būti skiriama anūkės nuolatine globėja, todėl J. S. skirtina J. B. nuolatine globėja, nustatant pas ją ir mergaitės gyvenamąją vietą (CK 3.251str.2d., 3.264str.4d., 3.265str.1p., 3.268str, 3.269str.).

Atsakovams paaiškinama, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. Šiuo atveju atsakovams pagijus, neliks priežasčių, kliudančių jiems patiems auginti ir auklėti savo vaiką.

Iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( 79, 85, 88, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 270, 406, 407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Atskirti J. B., gim. 1997-11-15, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jos motinos E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti J. B., gim. 1997-11-15, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, jos globėja paskirti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant pas ją ir globotinės gyvenamąją vietą .

Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir po 45,25 Lt (keturiasdešimt penkis litus dvidešimt penkis ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Virginija Svirplienė