Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Gražvydo Poškaus,

dalyvaujant atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo atstovams J. D. ir I. S. ,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centrui dėl valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo įregistruoti gyvenamąjį namą 1A1ž ir tvartą 2I1ž, esančius žemės sklype adresu Skuodo rajonas, Barstyčių seniūnija, Kruopių kaimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. P. teismo prašė jo skundą patenkinti visiškai, panaikinti skundžiamą teisės aktą ir įpareigoti atsakovą įregistruoti gyvenamąjį namą 1A1ž ir tvartą 2I1ž, esančius žemės sklype adresu Skuodo rajonas, Barstyčių seniūnija, Kruopių kaimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikosi skunduose išdėstytų reikalavimų argumentų bei pritaria jo atstovo advokato išsakytoms aplinkybėms.

Teismo posėdžio metu atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo atstovai J. D. ir I. S. teismo prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jie vadovaujasi nuostatų 32.2.4.2 p., kur yra nurodyta, kad nebaigti statyti statiniai arba nusidėvėję statiniai, kurių neįmanoma identifikuoti, yra neregistruojami. Mano, kad šie pamatai negali būti nekilnojamasis daiktas, nes pagal esamą būklę nėra galimybių nustatyti pagrindinio parametro – statinio tikslinės naudojimo paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant šį ginčą tikslinga apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia skundo dalykas (pareiškėjo suformuluotas reikalavimas) ir skundo faktinis pagrindas (nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas skundžia atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo 2008-04-17 išvadą Nr. 102 (b.l.56), kuria Mažeikių filialo kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs V. P. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų gyvenamojo namo 1A1ž ir tvarto 2I1ž, esančių Skuodo r.sav., Barstyčių sen., Krupių k., kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nusprendė jį atmesti, nurodydamas, kad yra išlikę tik pamatų fragmentai, pagal kuriuos neįmanoma identifikuoti nekilnojamojo daikto, nustatyti parametrų ir duomenų, reikalingų nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastrą. Nebaigti statyti statiniai matuojami ir kadastro duomenys apie juos renkami, kai galima nustatyti jų plotą, tūrį ar kitus parametrus ir vertę. Atsisakymą pagrindė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 4 p., 6 str., 8 str. 3 p., tai yra tuo, kad pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų.

Taip pat pareiškėjas prašo, panaikinus skundžiamą aktą, įpareigoti atsakovą įregistruoti gyvenamąjį namą 1A1ž ir tvartą 2I1ž, esančius Skuodo r.sav., Barstyčių sen., Krupių k., sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovui pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka įstatymų reikalavimus, joje užfiksuoti visi nekilnojamojo turto objektui įrašyti reikalingi duomenys.

Taigi, iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus dėl gyvenamojo namo 1A1ž ir tvarto 2I1ž, esančių Skuodo r.sav., Barstyčių sen., Krupių k., sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą, todėl teisėjų kolegija bylą nagrinės šiuo aspektu, nustatinėdama skundžiamo teisės akto teisėtumą bei pagrįstumą ir galimybę įpareigoti atsakovą įregistruoti gyvenamąjį namą 1A1ž ir tvartą 2I1ž Nekilnojamojo turto registre (pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo prašomi įregistruoti į nekilnojamojo turto kadastrą gyvenamasis namas 1A1ž ir tvartas 2I1ž yra žemės sklype adresu Skuodo r.sav., Barstyčių sen., Krupių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis- miškų ūkio, plotas- 16.15 ha, iš jo 12.26 ha miško, kurį pareiškėjas V. P. paveldėjo 2000-10-31. Duomenų apie žemės sklype esančius statinius Nekilnojamojo turto registre neužfiksuota (Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Mažeikių filialo 2001-01-08 pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį (b.l.24). Iš byloje esančio žemės sklypo Nr. 247 plano matyti, kad iki paveldėjimo žemės sklypą valdė M. P. (b.l.23).

Kaip skunde bei teismo posėdžio metu nurodo pareiškėjas bei jo atstovas, šiame sklype prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo pastatyti statiniai – gyvenamasis namas ir tvartas, kurie 1957 m. rekonstruoti. Šiuo metu pastatai sugriuvę, likę tik jų pamatai (b.l.2, 88). Gyvenamojo namo ir tvarto buvimą pareiškėjas grindžia byloje esančiais Klaipėdos apskrities archyvo pateiktais dokumentais (b.l.19-22) ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008-02-27 pažyma Nr. R4-771 apie nuosavybę, kurioje nurodoma, kad Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Mažeikių apskrities statistikos žinių byloje, Sedos vis. Kruopių kaimo 1938-11-03 statistikos žinių lape įrašytas savininkas P. S. (pavardė- taip dokumente), turėjęs 14 ha žemės, gyv. namą, svirną, tvartą, kluoną; skiltyje „Po išskirst. gavo žemės ha“ įrašyta: „16,15“; Tame pačiame archyviniame fonde, Mažeikių aps. Sedos vis. Kruopių kaimo išskirstymo viensėdžiais byloje, Žemės tvarkymo projekto ir jo pareiškimo 1938-11-04 protokole įrašyti žemės savininkai: eil. Nr.39- P. D. , Domininko s. (pavardė- taip dokumente) ir P. M. , skl. Nr.65 turėję 5 ha 78 a naudojamos žemės; skiltyse „Bendro vald. dalis“ ir „Kiek turėjo žemės prieš projektą sudarant“ atitinkamai įrašyta: „Trobesių neturi“ ir „6,18“ (matavimo vienetai nenurodyti); eil. Nr.40- P. S. , K. s. (pavardė- taip dokumente), skl. Nr.66 turėjęs 16 ha 15 a žemės (15 ha 77 a naudojamos ir 38 a nenaudojamos); skiltyse „Bendro valdymo dalis“ ir „Kiek turėjo žemės prieš projektą sudarant“ atitinkamai įrašyta: „Lieka vietoje“ ir „14,29“ (matavimo vienetai nenurodyti). Pastebėta, kad daugiau dokumentų apie S. P. (P.) Mažeikių aps. Sedos vis. Kruopių kaime turėtus trobesius, dokumentų apie M. P. (Paulauskaitės), Stanislovo d. minėtame kaime turėtus statinius, apie kilnojamąjį turtą pagal S. P. testamentą, paties testamento archyve saugomuose fonduose nerasta (b.l.22).

Sugriuvusių pastatų pamatų egzistavimas įrodomas byloje esančia nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (b.l.85) bei 2009-03-20 statinio dalinės techninės ekspertizės aktu Nr. 09-03/01 (b.l.105).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamųjų daiktų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu. Taip pat turi būti remiamasi kitais susijusiais norminiai teisės aktais (Nekilnojamojo turto registro įstatymu, Statybos įstatymu, Kadastrinių matavimų taisyklėmis, kt.).

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, 13 straipsnio 1, 2 dalimis, Kadastro nuostatų 84, 85, 88 punktais nustatytą teisinį reglamentavimą kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla kadastro tvarkytojui turi būti pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai. To paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jei yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą nustato Vyriausybė. Toks sąrašas patvirtintas 2003-03-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 278 „Dokumentai, teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 metų“, kurio 1 punkte nurodoma, kad šiame sąraše nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant statinius, įsigytus ar pastatytus, iki įsigaliojo Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 (Žin., 1991, Nr. 23-630), kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki šiol neįregistruoti Registre.

Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad prašomi įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą pastatai – gyvenamasis namas 1A1ž ir tvartas 2I1ž – buvo pastatyti prieš Antrąjį pasaulinį karą bei 1957 metais rekonstruoti žemės sklype kaimo vietovėje. Suformuotoje nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pastatų statybos pradžios ir pabaigos metai nurodomi 1900. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija mano, kad pareiškėjas prašo įregistruoti pastatus, pastatytus iki 1991 metų, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalis.

2003-03-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 278 „Dokumentai, teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 metų“ 2 punkte nurodoma, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (Žin., 2002, Nr. 72-3077), nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir šiuos dokumentus:

2.1. savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai;

2.2. savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, jeigu statiniai pastatyti nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai.

4 punktas nurodo – Senų statinių savininkų įpėdiniai privalo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius jų, kaip įpėdinių, teisinį statusą.

Minimo nutarimo 8 punkte nurodoma, kad senų statinių valdytojai, neturintys vieno iš išvardytų šio sąrašo 2.2 ir 3.2 punktuose dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, turimus dokumentus ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas atsakovui kartu su prašymu pateikė nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą bei Klaipėdos apskrities archyvo 2007-08-10 raštu pateiktus: Mažeikių rajono Barstyčių apylinkės Kruopių kaimo 1948-1949 metų ūkinės knygos apie M. P. turėtus pastatus kopijas ir Skuodo rajono Barstyčių apylinkės Kruopių kaimo 1958-1960 metų ūkinės knygos apie D. P. turėtus pastatus kopiją bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008-02-27 pažymą apie nuosavybę (b.l.19-22).

Susipažinus su Mažeikių rajono Barstyčių apylinkės Kruopių kaimo 1948-1949 metų ūkinės knygos kopija, matyti, kad joje duomenų apie M. P. turėtus pastatus nėra (b.l.21, antra lapo pusė).

Susipažinus su Skuodo rajono Barstyčių apylinkės Kruopių kaimo 1958-1960 metų ūkinės knygos kopija, matyti, kad joje yra įrašai apie tai, kad D. P. gyvena savame name, pastato pavadinimas- gyvenamasis namas, statybos metai- 1957 (b.l.20, antra lapo pusė).

Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008-02-27 pažymos apie nuosavybę matyti, kad Mažeikių aps. Sedos vis. Kruopių kaimo išskirstymo viensėdžiais byloje, Žemės tvarkymo projekto ir jo pareiškimo 1938-11-04 protokole įrašyti žemės savininkai P. D. ir P. M. trobesių neturi. Nurodoma, kad žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Mažeikių apskrities statistikos žinių byloje, Sedos vis. Kruopių kaimo 1938-11-03 statistikos žinių lape įrašytas savininkas P. S. turėjęs 14 ha žemės, gyv. namą, svirną, tvartą, kluoną, tačiau duomenų apie jo testamentą nerasta.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija mano, kad šiuose aukščiau paminėtuose dokumentuose užfiksuoti duomenys neįrodo fakto, kad pareiškėjo prašomi įregistruoti gyvenamasis namas ir tvartas (šiuo metu likę šių statinių dalys-pamatai), iki 1991 metų buvo pastatyti žemės sklype dabartiniu adresu Skuodo r.sav., Barstyčių sen., Krupių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat juose nėra duomenų apie tai, kad šiuos pastatus iki pareiškėjui paveldint, būtų valdžiusi M. P. ar D. P. . Taigi teisėjų kolegija mano, kad remiantis šiais dokumentais neįmanoma identifikuoti pareiškėjo prašomų įregistruoti pastatų, tokiu būdu nėra galimybės nustatyti jų pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties ir statinio pavadinimo. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas turėjo vadovautis 2003-03-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 278 „Dokumentai, teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 metų“ 8 punktu ir atsakovui pateikti atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Teismas pažymi, kad nors ir atsakovas, atsisakydamas įregistruoti pareiškėjo prašomus nekilnojamojo turto objektus į Nekilnojamojo turto kadastrą, šių aplinkybių nenustatė bei jomis nesivadovavo, vis tik iš esmės savo atsisakymą (skundžiamą 2008-07-17 išvadą Nr. 102) pagrindė tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Kaip matyti, atsakovas skundžiamą sprendimą grindžia tuo, kad nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų, jog išlikę tik pamatų fragmentai, pagal kuriuos neįmanoma identifikuoti nekilnojamojo daikto, nustatyti parametrų ir duomenų, reikalingų nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastrą. Teismo posėdžio metu akcentavo, kad vadovaujantis nuostatų 32.2.4.2 p., nebaigti statyti statiniai arba nusidėvėję statiniai, kurių neįmanoma identifikuoti, yra neregistruojami, kad šie pamatai negali būti nekilnojamasis daiktas, nes pagal esamą būklę nėra galimybių nustatyti pagrindinio parametro – statinio tikslinės naudojimo paskirties.

Teismas pažymi, kad nekilnojamojo daikto įrašymui į Kadastrą turi būti nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje (NTKĮ 8 straipsniai, 12 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalis,16 straipsnio 3 dalis; Kadastro nuostatų 14 punktas).

Į Kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje: objektas (pastatas; patalpa; inžinerinis statinys); unikalus statinio (taip pat nebaigto statyti) numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką; statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas; statinio parametrai (plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai); statybinė medžiaga; vidaus įrangos charakteristikos; vertės, nustatytos Vyriausybės nustatyta tvarka; fizinio nusidėvėjimo ir baigtumo procentas; įsigijimo kaina ir įsigijimo data; statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai; duomenys apie statinio statybos būklę; statinio buvimo vieta žemės sklype (žemės sklypo, kuriame yra statinys, unikalus numeris); statinio kontūrų skaitmeninė grafinė informacija; statinio kadastro duomenų nustatymo data; kiti teisės aktų nustatyti duomenys.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla (NTKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Į Kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys (NTKĮ 6 straipsnio 2 dalis) nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (NTKĮ 8 straipsnis; Kadastro nuostatų 32.2, 63 punktas, Kadastrinių matavimų taisyklių 174-176), kurioje turi būti Kadastro nuostatų 64 punkte ir Kadastrinių matavimų taisyklių 174-176 punktuose nurodytų dokumentų komplektas.

Kadastro nuostatų 32 punktas ir Kadastrinių matavimų taisyklių 17-20 punktai reglamentuoja, kokie veiksmai turi būti atlikti statinių kadastrinių matavimų metu nustatant į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomų statinių kadastro duomenis, nurodytus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, vienas iš pagrindinių nekilnojamojo daikto įrašymui į Kadastrą būtinų nustatyti elementų – statinio parametrai (plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai).

Korporacijos Matininkai parengtoje kadastrinių matavimų byloje (b.l.85) dėl gyvenamosios paskirties pastato 1A1ž nurodytas tik vienas parametras (tūris), pagalbinio pastato 2I1ž taip pat – tik tūris. Akivaizdu, kad šie parametrai pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra pakankami gyvenamojo namo paskirties statinio bei tuo pačiu ir pagalbinio statinio-tvarto įrašymui į Kadastrą.

Taip pat kadastrinių matavimų byloje nėra pilno dokumentų komplekto, kuris turėtų būti pagal Kadastrinių matavimų taisyklių 174-176 punktuose nustatytus reikalavimus. Nėra duomenų, kokiais dokumentais remiantis į kadastrinių matavimų bylą buvo įrašyti statinių pavadinimai, paskirtis, statybos metai.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas teisingai vertino, kad pareiškėjo pateikta kadastrinių matavimų byla neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų, o tai yra pagrindas atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą. Todėl atsakovas 2008-07-17 sprendimu Nr.102 iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė įrašyti gyvenamąjį namą ir tvartą į nekilnojamojo turto kadastrą.

Tačiau teisėjų kolegija vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstą ir neteisėtą atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens argumentą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu Skuodo rajonas, Barstyčių seniūnija, Kruopių kaimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios statinių liekanos-pamatai neatitinka statinio sąvokos, nurodytos Statybos įstatymo 2 straipsnyje, reikalavimų.

Teismas pažymi, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Taigi, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paaiškinta, jog apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Statybos įstatymas statinio pamatų sąvokos nepateikia. Ji pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. D1-141 patvirtintame statybos techninio reglamento STR 2.05.14:2005 8.14 punkte, kuriame nurodyta, kad statinio pamatas – statinio dalis, kuri perima apkrovas ir perduoda jas į pagrindą.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas statinio požymis „tvirtai sujungta su žeme“ turi būti aiškinamas kartu su Civilinio kodekso 1.98 straipsniu ir suprantamas taip, kad statinio sąlytis su žeme yra patvarus, t.y. neleidžia be gana didelių sąnaudų jį perkelti į kitą vietą žmonėms. Taip pat statinio sąlytis su žeme turi pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A146 – 345/2008).

Nagrinėjant šią bylą, buvo atlikta ginčo objektų statinio dalinė techninė ekspertizė, kurios metu gautos išvados, kad pareiškėjui V. P. priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys natūralaus akmens mūro pamatai tarpusavyje surišti trombuojant į tarpus tarp akmenų smėlio-molio skiedinį. Akmenų mūras sutvirtintas rišamąja medžiaga iki 50 cm gylio nuo esamo žemės paviršiaus. Pagal surišimo būdą, kai tarp didesnių akmenų dedami mažesni rieduliai ir trombuojama, galima teigti, kad surišimas buvo vykdomas pamatų iš akmenų mūro įrengimo metu, panaudojant vietines medžiagas kaip pigiausias tuo laikotarpiu (b.l.105).

Atsižvelgdama į aukščiau pateiktų teisės normų aiškinimą ir į gautas statinio dalinės techninės ekspertizės išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. P. priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys natūralaus akmens mūro pamatai yra statiniai, o tai reiškia ir nekilnojamojo turto kadastro objektai, tačiau tenkinti antrąjį pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti atsakovą įregistruoti šiuos statinius į Nekilnojamojo turto registrą, teismas neturi pagrindo, nes pareiškėjas teismo prašo įpareigoti atsakovą įregistruoti gyvenamąjį namą 1A1ž ir tvartą 2I1ž, tokiu pat prašymu pareiškėjas yra kreipęsis į Mažeikių filialo kadastro tvarkytoją bei pateikęs paruoštą nekilnojamojo turto objektų- gyvenamojo namo 1A1ž ir tvarto 2I1ž, kadastrinių matavimų bylą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas yra šiuo sprendimu atmestinas kaip nepagrįstas, tai jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus negali būti tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 43-44 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nuspre n d ė:

Pareiškėjo V. P. skundą ir patikslintą skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo 2008-07-17 sprendimo „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo“ panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo įregistruoti gyvenamąjį namą 1A1ž ir tvartą 2I1ž, esančius žemės sklype adresu Skuodo rajonas, Barstyčių seniūnija, Kruopių kaimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.